Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Estijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Harju apylinkės teismo sprendimo piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo A. Ž. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Harju apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu nubaustas už tai, kad jis, veikdamas grupėje su S. Z., suderintais veiksmais įvykdė sukčiavimą, pasireiškiantį tuo, kad 2014-01-02 16.00 val., į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį A. I. iš Lietuvos paskambino rusiškai kalbantis S. Z. ir prisistatė policijos darbuotoju. Iš S. Z. žodžių A. I. anūkas laiptinėje pastūmė mergaitę ir padarė jai galvos traumą. Jei A. I. nenori, kad mergaitės tėvai parašytų pareiškimą į policiją, tai A. I. turi sumokėti mergaitės tėvams pinigus. Pokalbio metu S. Z. iškreipė balsą apsimesdamas I. anūku ir prašė pas ją pagalbos. Būdama šoko būsenoje, suklaidinta S. Z. žodžių, sutiko sumokėti pinigus, pati telefonu nurodydama S. Z. savo adresą. Pokalbio su A. I. metu, S. Z. perdavė A. Ž. SMS žinute A. I. adresą. A. Ž. atėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), A. I. atidarė duris ir perdavė A. Ž. grynuosius pinigus - 100 EUR ir 200 JAV dolerių, t.y. 146,43 EUR, po ko A. Ž. išėjo. Po to, kai A. l. atidavusi pinigus paskambino sūnui, išaiškėjo, kad anūkas nieko nestūmė. Tokiu būdu S. Z. ir A. Ž. turėdami tikslą gauti turtinę naudą sudarė žinotinai melagingą įvaizdį apie faktines aplinkybes dėl ko A. I. perdavė savo turtą. Taip pat jis, veikdamas grupėje, bendru sutarimu su S. Z. įvykdė pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą, pasireiškiantį tuo, kad 2014-01-02 15.30 val., į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį T. C., paskambino S. Z. iš Lietuvos ir prisistatė pastarosios dukra, kalbėjo rusiškai. Iš S. Z. žodžių, ji, t.y. T. C. dukra, išmetė iš rankų savo mažą vaiką ir dabar reikalingi pinigai nukentėjusio vaiko operacijai. Pokalbio metu S. Z. iškreipė savo balsą, prisistatė tyrėju ir paprašė sumokėti pinigus, kad dukra nepatektų į kalėjimą. T. C. išsigandusi išgirsto telefonu, būdama suklaidinta S. Z. žodžių, sutiko sumokėti pinigus, telefonu nurodžiusi savo adresą. Pokalbio su T. C. metu S. Z. SMS žinute perdavė A. Ž. T. C. adresą. A. Ž. atėjo adresu (duomenys neskelbtini). Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. Ž. ir S. Z. valios, sukčiavimas nebuvo įvykdytas iki galo, nes namo parėjo T. C. artimieji, išsiaiškino situaciją ir T. C. atsisakė mokėti pinigus, pasakė, kad jos dukra vaiko nebuvo išmetusi ir jokio nelaimingo atsitikimo neįvyko. Po ko A. Ž. iš nusikaltimo vietos pabėgo. Taip pat jis, grupėje veikdamas kartu su S. Z. įvykdė sukčiavimą pasireiškusį tuo, kad S. Z. 2014-01-03 18.30 val., paskambino telefonu iš Lietuvos į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį M. K. ir kalbėdamas rusiškai prisistatė policijos darbuotoju. Iš S. Z. žodžių M. K. sūnus nukritęs nuo laiptų sužalojo kitą darbuotoją, kuris krisdamas trenkėsi galva į žemę. Jei M. K. nenori, kad jos sūnus patektų į kalėjimą, ji turinti sumokėti pinigus už nukentėjusio gydymą. Pokalbio metu S. Z. iškreipė balsą ir atlikdamas jos sūnaus vaidmenį paprašė M. K. sumokėti pinigus nukentėjusiojo broliui A., kad situacija būtų išspręsta. M. K. būdama suklaidinta S. Z. žodžių sutiko sumokėti pinigus, telefonu nurodžiusi S. Z. savo adresą. Pokalbio su M. K. metu A. Z. SMS žinute perdavė M. K. adresą A. Ž.. 2014-01-03 19.40 val., A. Ž. atėjo nukentėjusiosios M. K. adresu ir M. K. perdavė A. Ž. grynuosius pinigus 700 EUR, po ko A. Ž. išėjo. Kai sekančią dieną M. K. paskambino sūnui, išaiškėjo, kad jos sūnus negriuvo ir nieko nesužalojo. Tokiu būdu S. Z. ir A. Ž. turėdami tikslą gauti turtinę naudą sudarė žinomai melagingą įspūdį apie faktines aplinkybes, dėl ko M. K. perdavė savo turtą. Taip pat jis, veikdamas grupėje, pagal iš anksto suderintus veiksmus, įvykdė sukčiavimą, pasireiškusį tuo, kad 2014-01-04 19.20 val., S. Z. paskambino iš Lietuvos į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį I. K. ir kalbėdamas rusiškai prisistatė policijos darbuotoju. Iš S. Z. žodžių I. K. sūnus padarė avariją, kurios metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Pokalbio metu S. Z. iškreipė savo balsą ir apsimesdamas I. K. sūnumi paprašė I. K. duoti pinigų, kad galėtų išspręsti situaciją. I. K. suklaidintas S. Z. žodžių, sutiko sumokėti pinigus ir pats telefonu pasakė savo adresą. Pokalbio su I. K. metu A. Z. SMS žinute perdavė A. Ž. nukentėjusiojo I. K. adresą ir 19.30 val. A. Ž. atėjo nurodytu adresu, kur jam nukentėjusysis I. K. perdavė grynuosius pinigus 750 EUR, po ko A. Ž. pasišalino. Kai perdavęs pinigus I. K. paskambino sūnui, išaiškėjo, kad jo sūnus avarijos nepadarė. Tokiu būdu S. Z. ir A. Ž., turėdami tikslą gauti turtinę naudą sudarė žinotinai melagingą įvaizdį apie faktines aplinkybes, dėl ko I. K. perdavė turtą. Taip pat jis, veikdamas grupėje, suderintais veiksmais su S. Z. įvykdė sukčiavimą, pasireiškusį tuo, kad 2014-01-06 11.00 val. S. Z. paskambino iš Lietuvos į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį N. M. ir kalbėdamas rusiškai prisistatė policijos darbuotoju. Pasak S. Z. N. M. sūnus gatvėje trenkė kažkokiam žmogui, po ko pastarajam buvo padaryti sužalojimai. Jei N. M. nenori, kad jos sūnus patektų į kalėjimą, ji turi sumokėti pinigus nukentėjusiajam nuo smūgio vyriškiui. Pokalbio metu S. Z. iškreipė savo balsą ir apsimetęs N. M. sūnumi paprašė duoti pinigų nukentėjusio vyriškio gydymui. N. M., būdama suklaidinta S. Z. žodžių, sutiko sumokėti pinigus, pasakiusi S. Z. telefonu savo adresą. Pokalbio su N. M. metu S. Z. SMS žinute perdavė A. Ž. nukentėjusiosios N. M. adresą ir pastarasis 11.05 val., atėjo N. M. adresu, kur moteris jam perdavė pinigus 500 EUR grynais, po ko A. Ž. išėjo. Kai po pinigų perdavimo N. M. paskambino savo sūnui, išaiškėjo, kad sūnus nieko nesumušė. Tokiu būdu S. Z. ir A. Ž. turėdami tikslą gauti turtinę naudą sudarė žinotinai melagingą įspūdį apie faktines aplinkybes, dėl ko N. M. perdavė savo turtą. Taip pat jis, veikdamas grupėje, iš anksto suderinęs veiksmus su S. Z. įvykdė sukčiavimą, pasireiškusį tuo, kad 2014-01-06 12.00 val., S. Z. paskambino iš Lietuvos į laidinį telefoną, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. K., ir kalbėdamas rusiškai prisistatė pastarosios sūnumi. Iš S. Z. žodžių K. sūnus nugriuvo ant laiptų ir griūdamas atsitiktinai užkabino pagyvenusį vyriškį, dėl ko vyriškis gavo sužalojimus, jo gydymui reikalingi 1000 EUR. J. K., būdama suklaidinta S. Z. žodžių sutiko pinigus sumokėti ir telefonu pasakė S. Z. savo adresą. Pokalbio su J. K. metu S. Z. SMS žinute perdavė A. Ž. nukentėjusiosios adresą ir 12.05 val. pastarasis atvyko pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji J. K. perdavė jam 450 EUR, po ko A. Ž. išėjo. Po pinigų perdavimo J. K. paskambino savo sūnui - išaiškėjo, kad jos sūnus negriuvo ir niekam nepadarė žalos. Tokiu būdu S. Z. ir A. Ž. turėdami tikslą gauti turtinę naudą sudarė žinomai melagingą įspūdį apie faktines aplinkybes, dėl ko J. K. perdavė savo turtą. Nusikaltimas kvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso § 209 (2), 1) ir 3) dalis.

Estijos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas), kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti ir vykdyti Harju apskrities teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-5308(14230100166) A. Ž. paskirtą 803,50 Eur piniginę sankciją.

Teisme nuteistasis A. Ž. parodė, kad jis tokių pinigų neturi, dabar mokosi, žino, kad yra toks nuosprendis. Sutinka sumokėti, per metus gal išmokės baudą, dabar mokosi, darbo birža siuntė, jam antstoliai ir taip nuskaičiuoja, spalio mėnesį baigs mokslus, gyvena iš stipendijos ir tėvai padeda.

Prokuroras teisme prašė pripažinti paskirtą finansinę baudą ir ją vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į finansinę padėtį, siūlo išdėstyti baudą per metus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR „Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms“ ((iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo sprendimai pripažįstami ir vykdomi, jei už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės (Tarybos pamatinio sprendimo 5 straipsnis 1 dalies 1 pastraipa). Iš teismui pateikto Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimo su priedais matyti, kad A. Ž. nubaustas už nusikaltimą, kuris patenka į Tarybos pagrindų sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą – sukčiavimas. Harju apskrities teismo 2014 m. birželio 20 d. teismo sprendimu A. Ž. yra priteista 803,50 Eur pinigų suma už proceso išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos piniginės sankcijos (taip pat su tuo neatskiriamai susijusių teismo proceso išlaidų) pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje sąlygos, nes A. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje; paskirta bauda yra didesnė už Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nustatytą 70 Eur sumą. Nesant Tarybos pamatiniame sprendime ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Harju apskrities teismo 2014 m. birželio 20 d. teismo sprendimo baudžiamosios bylos Nr. 1-14-5308(14230100166), minėtas sprendimas pripažintinas ir leistina jį vykdyti iš A. Ž. išieškant priteistas proceso išlaidas – 803,50 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistos proceso išlaidos būtų sumokėtos visos iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jos privalo būti sumokėtas savanoriškai. Atsižvelgiant į A. Ž. prašymą, jo materialinę padėtį, proceso išlaidų dydį, laikytina, jog nuteistasis neturi galimybės iš karto sumokėti visos Harju apskrities teismo 2014 m. birželio 20 d. teismo sprendimu priteistos proceso išlaidų sumos, todėl šių sumų mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 172, 365¹, 365², 364 straipsniais ir 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, teismas

nutaria:

Estijos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimą tenkinti.

Pripažinti Harju apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-5308(14230100166) A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 803,50 Eur dydžio piniginę sankciją, ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Išaiškinti A. Ž., kad priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801.

Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per šešis mėnesius baudos nesumokėjus ir teismui nepristačius mokėjimą patvirtinančio dokumento, piniginė sankcija bus išieškoma priverstinai.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti Harju apskrities teismui (Estijos Respublika).

Apie piniginės sankcijos įvykdymą, apie visišką ar dalinį neįvykdymą, raštu informuoti Harju apskrities teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.