Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2015-02-08 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat Variant, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, kliudė stovėjusį krovininį automobilį Renault Master v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. V. neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas atbulas ir parkuodamas automobilį, galėjo kliudyti stovintį Renaul Master ir jį apgadinti (išdaužti galinio žibinto stiklą). Jis teigė, kad automobilių kontakto nepajuto ir tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes krovininis automobilis apgadintas labai nežymiai ir jam nebuvo prasmės vengti jo savininko ar policijos pareigūnų. Atėjęs ryte prie savo automobilio už valytuvų rado užkištą raštelį, kad jam reikia kreiptis į policiją. Tik tada pamatė, kad priekyje stovėjusio krovininio automobilio sudaužytas galinio žibinto stiklas. Ant savo automobilio faktiškai jokių sugadinimų neaptiko. Supratęs, kad kliudė kitą transporto priemonę, paskambino jam paliktame raštelyje nurodytu telefono numeriu.

Apklausas teisme nukentėjusysis K. R. paaiškino, kad 2015-02-08 apie 22.00 val. išvedė šunį į kiemą ir praeidamas pro jam priklausantį krovininį automobilį Renault Master, pastebėjo, kad išdaužtas galinio žibinto stikliukas, o šalia stovėjo lengvasis automobilis VW Passat. Apie įvykį jis pranešė policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo transporto priemonės ir nustatę, kad ant lengvojo automobilio priekinio bamperio yra užkritusios išdaužto žibinto smulkios šukės, bandė susisiekti su jo savininku, tačiau to padaryti nepavyko. Nukentėjusysis teisme išreiškė nuomonę, kad lengvojo automobilio vairuotojas galėjo nejusti, kad manevruodamas kliudė jo krovininį automobilį, nes kontaktas buvo šoninis, lengvajam automobiliui parkuojantis už jo automobilio. Pagal sniege paliktus pėdsakus buvo matyti, kad lengvojo vairuotojas, priparkavęs automobilį, iš jo išlipo ir nuėjo link gyvenamojo namo.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas R. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog stovintis lengvasis automobilis VW Passat kontaktavo su priekyje stovėjusiu krovininiu automobiliu Renault Master ir jam išdaužė galinio žibinto stiklą. Tai patvirtino ant žemės (sniego) gulėjusios stiklo šukės, kurių smulkios dalelės buvo užkritusios ir ant lengvojo automobilio priekinio bamperio.

V. V. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad V. V. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis neneigė, kad manevruodamas galėjo kliudyti stovinti krovininį automobilį Renault Master, tačiau kontakto nepajuto. Minėti parodymai patvirtina, jog V. V. pripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. Kulio tarnybiniu pranešimu bei jo parodymais teisme, nukentėjusiojo K. R. parodymais, transporto priemonių techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia spręsti, kad V. V. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog V. V. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismo posėdyje apklaustas V. V. tvirtino, jog nejuto, kad jo vairuojamas automobilis kliudė stovinčią transporto priemonę. Iš įvykio vietos jis neišvažiavo ir priparkavęs automobilį nuėjo į namus. Sekančios dienos ryte atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad priekyje stovėjusio krovininio automobilio išdaužtas galinio žibinto stikliukas. Tik tada suprato, kad galimai vakar kliudė šią transporto priemonę. Teismui perduotoje byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog V. V. būtų jautęs susidūrimą su krovininiu automobiliu, ar kaip nors į tai sureagavęs. Įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgus, kad V. V. savo automobilį paliko stovėti toje pačioje vietoje kur įvyko eismo įvykis, akivaizdu, kad jis nepastebėjo išdaužto žibinto stiklo ir iškritusių šukių, nes priešingu atveju, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį ir turėdamas tikslą pasišalinti iš įvykio vietos, vargu ar savo automobilį būtų palikęs šalia K. R. krovininio automobilio, kuris ir buvo apgadintas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog V. V. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už anksčiau įvykdytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkiančią ir lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog V. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V., a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) baudą.

V. V. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.