- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1-2713-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36831-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės A. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. Š. (E. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2018-10-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: legaliai įsidarbinus arba užsiregistravus Darbo biržoje, dirbti arba registruotis Darbo biržoje visą laisvės apribojimo laikotarpį; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 dienoms, o per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti legaliai dirbti bei uždraudžiant per šį laikotarpį: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
2) 2018-12-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d., paskiriant 40 parų arešto bausmę.
2019-02-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-12-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su šio teismo rūmų 2018-10-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 15.44 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę jis pilnai suprato. Parodymus duoti sutinka. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis jis nėra sirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2019-08-27, maždaug nuo 10.00 val. ryto jis vartojo alkoholį su draugu A. Alkoholį vartojo namie, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis vartojo daug alkoholio, išgėrė maždaug apie 0,7 litro degtinės ir apie 3 litrus alaus. Po kurio laiko, maždaug apie 15.00 val., paprašė A. automobilio Toyota C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. pats neatvažiavo, jį atvežė jau girtą su jam (A.) priklausančiu automobiliu prie jo (E. Š.) namų. A. buvo stipriai neblaivus, kai jis prašė A. automobilio. Jis (E. Š.) sakė, jog jam reikia pavažiuoti pas draugą atiduoti skolą. Sakė, jog važiuos tik čia vietoje, A. tikrai nenumanė, jog jis važiuos kažkur asfaltu. A. jam leido, davė į rankas raktus, o pats pasiliko jo namuose. Jis išėjęs į lauką atsisėdo už Toyota C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pajudėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Važiavo gan atsargiai, negreitai, bevažiuojant (duomenys neskelbtini)., ties greičio ribojimo kalniuku priekyje jo važiavęs automobilis M. B. pristabdė, jis to neįvertinęs nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, ko pasekoje atsitrenkė į M. B. automobilio galinę dalį. Po eismo įvykio jis išlipo iš vairuojamo automobilio Toyota ir maždaug po 20 minučių sulaukė policijos pareigūnų. Pareigūnai paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jiems atsakė, jog teisės vairuoti jis neturi. Tada pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 3.06 promilių girtumą, po maždaug 15 minučių jam pakartotinai buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 3.10 promilių girtumas. Po eismo įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams jis niekur pasitraukęs nebuvo, alkoholio nevartojo ir su savimi automobilyje neturėjo. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o iš ten jį nuvežė į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. (b. l. 49)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-ios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio I. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-08-27, apie 15 val. 40 min., dirbant katu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vienas iš dalyvių galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu išsiaiškinta, kad 2019-08-27, apie 15 val. 40 minučių, (duomenys neskelbtini), automobilio TOYOTA C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus, prietaisu Alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747, patikros sertifikato Nr. 0969438, paklaida 1,7 proc., pirmuoju pūtimu 2019-08-27, 16 val. 12 min. nustatytas 3,06 prom. girtumo laipsnis, antruoju pūtimu 2019-08-27, 16 val. 34 min. nustatytas 3,11 prom. girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė priekyje jo važiavusį automobilį MB E63 AMG-S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jį. Automobilį vairavo T. P., gim. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio apgadinti abu automobiliai. (b. l. 6)
Šalies argumentai
T. P. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., maždaug 15.35 val. jis vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilis priklauso UAB „duomenys neskelbtini“. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Važiavimo metu buvo giedra, važiuojamoji dalis – asfaltas, eismo juostų buvo po vieną į skirtingas kryptis. Važiavimo greitis buvo apie 15 km/h, automobilis važiavo su įjungtais žibintais. Įvykio metu automobilis jau nuvažinėjo nuo paaukštintos pėsčiųjų perėjos, kai į jo automobilį įvažiavo „T. C.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Tik atsitrenkus, „Toyota“ vairuotojas išsuko iš kelio ir išlipęs iš automobilio bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis pribėgo ir „Toyota“ vairuotojo paprašė grįžti prie automobilių. Liudininkų buvo du: D. A. ir J. K. (b. l. 21)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad jis 2019-08-27 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu I. A.. Apie 15.40 val. iš VPK – OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis - susidūrė automobilis M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi M. B. vairuotojas T. P. gim. (duomenys neskelbtini)., kuris paaiškino, jog į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė Toyota automobilis, kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimą, jog pastarasis yra neblaivus. T. P. pasakė, jog Toyota vairuotojas iki atvykstant policijos pareigūnams iš akiračio pasitraukęs nebuvo. T. P. nurodė kas vairavo automobilį Toyota. Bendraujant su Toyota vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi. Toyota automobilį vairavo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., asmenybė nustatyta CDB pagalba. Paklausius kada paskutinį kartą E. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, jog maždaug prieš 30 minučių. Patikrinus E. Š. blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 3.06 promilių girtumas, po maždaug 15 minučių pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas didesnis - 3.10 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui E. Š. buvo pristatytas į kelių policijos valdybą. Automobilis Toyota C. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. (b. l. 23)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2019-08-27, apie 15.20 val. jis atvažiavo kaip keleivis pas savo pažįstamą V., kuris gyvena kaimynystėje su E.. Jį pas juos atvežė kitas mano draugas V. kuris palikęs automobilį išėjo namo. Jis tą dieną buvo šiek tiek išgėręs, dar su savimi turėjo alaus. Bendraujant su V. atėjo E. ir paprašė raktų nuo jam priklausančio automobilio Toyota C. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. E. pasirodė esąs blaivus, todėl jis E. leido pavažiuoti atiduoti skolą kažkokiam draugui. E. jis pažįsta jau senai, kiek žino, jis turi teisę vairuoti, jog jam atimtas pažymėjimas jis nežinojo. J. E. padavė raktus ir toliau sėdėjo ir bendravo su V. ir gėrė alų. Po maždaug valandos jam paskambino E. ir pasakė, jog padarė eismo įvykį - įvažiavo į kitą automobilį. Daugiau nieko apie šį eismo įvykį nurodyti jis negali, nes E. tą dieną namo negrįžo. Kitą dieną atėjo E. ir pasakė, jog jis (A. V.) turi eiti į kelių policiją į apklausą. (b. l. 28)
VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2019-08-27 išraše nurodoma, kad automobilio TOYOTA C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V.. (b. l. 8)
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio TOYOTA C. V. 2.0 D-4D vidutinė kaina 2331 euras. (b. l. 9)
Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio pažymoje nurodoma, kad patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už priverstinį nuvežimą ir saugojimą yra 1,03 Eur (b. l. 14)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis – eismo įvykio metu. Kiti seni apgadinimai – visas automobilio kėbulas purvinas, smulkiai apibraižytas, priekinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės durelės. (b. l. 20)
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger alcotest“ Nr. 6810 išrašuose nurodoma, kad E. Š. 2019-08-27 16 val. 12 min. nustatytos 3.06 prom; 16 val. 34 min. - 3.10 prom. (b. l. 30)
2019-08-27 neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad E. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 32)
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
E. Š. šioje byloje yra pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, kad tą dieną išgėrė 0,7 litro degtinės ir apie 3 litrus alaus. Vėliau paprašęs A. automobilio, važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur neįvertinęs, kad priekoyje jo važiuojantis autombilis pristabdė, nespėjo pristabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį „M. B. automobilį (b. l. 49). L. R. S. patvirtino, kad iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavęs pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis – susidūrė automobilis „M. B.“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Toyota vairuotojas įtariamas neblaivus. Bandraujant su Toyota vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, koordinacija sutrikusi. Patikrinus E. Š. blaivumą, jam nustatytas pirmą kartą 3,10 promilių girtumas, pakartotinai maždaug 15 minučių patikrinus jo blaivumą, jam nustatytas 3,06 promilių girtumas. Automibilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 23). Kaltinamojo kaltę patvirtina Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ šaknelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 30). Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent E. Š. vairavo automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (nustatytas 3,06 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. Š. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Š. tam pritarė (b. l. 67-68).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau yra teistas, (b. l. 54-55), administracine tvarka baustas (b. l. 56-65), įskaitant ir nuobaudą už vairavimą neblaiviam (b.l.64-65). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje teisėje yra pripažįstamas bausmių neišvengiamumo principas, reiškiantis, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi sulaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, minėtas principas nebūtų įgyvendintas, be to, tokio pobūdžio bausmė nebūtų veiksminga; kaltinamasis nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų (b. l. 56-65), taigi, finansinio pobūdžio sankcijos neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl šioje byloje kaltinamajam skirtina arešto bausmė, didesnė negu už nusikaltimus skiriamos arešto bausmės vidurkis.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) .
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.12 val. (b. l. 36) iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. 15.02 val. (b. l. 38) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas nėra saistomas aplinkybės, jog E. Š. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė apima laikotarpį, per kurį jis ir negalės įgyti teisės vairuoti. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad nors E. Š. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didesniam nei minimalus įstatymo numatytam terminui, nes 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu trumpesniam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 27 mėnesiams – buvo neefektyvi. Terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018). Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso A. V. (b. l. 8). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota C. V.“ kaina be PVM Lietuvoje yra 2331 Eur (b. l. 9).
Byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, todėl įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad automobilis priklauso ne pačiam E. Š., A. V. paaiškino, kad jam E. Š. pasirodė esąs blaivus, todėl jis E. leido pavažiuoti atiduoti skolą draugui, dėl to iš E. Š. išieškotina automobilio „Toyota C. V.“ vertę atitinkančią suma – 2331 eurų (be PVM).
E. Š. laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „Toyota C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB Sauda saugojimo aikštelėje 2019 m. rugpjūčio 29 d. išlaidos, kurias sudaro 1,03 euro (b. l. 14). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo E. Š..
Automobilis „Toyota C. V.“, valst.nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinamas savininkui A. V..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti E. Š. (E. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 50 parų arešto bausmę.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 16.12 val. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. 15.02 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2331 Eur ( du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš E. Š. Vilniaus apskrities VPK naudai priteisti 1 eurą ir 3 centus proceso išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Automobilį „Toyota C. V.“, valst.nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. V..
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.