Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. V. tėvas J. V.. Pareiškėjo tėvai J. V. ir J. J. V. turi tris vaikus: Č., A. ir pareiškėją. Brolis Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis A. faktiškai atsisakė priimti tėvo palikimą, perleisdamas paveldėjimo teises pareiškėjui, nes žinojo, kad (duomenys neskelbtini) notarų biure tėvas sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kurį mirties dienai jis turės, jis paliko pareiškėjui. Motina J. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. V. nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė nekilnojamąjį turtą. Nors pareiškėjas faktiškai paveldėjo savo tėvo J. V. palikimą, tačiau savo teisių į jo palikimą pilnai įgyvendinti negali dėl priežasčių: po tėvo J. V. mirties jis rūpinosi savo tėvo J. V. turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Tačiau įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėjas negali kitokiu būdu įgyvendinti savo teisių į savo tėvo J. V. palikimą, kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. (duomenys neskelbtini) notarų biuras 2024 m. rugsėjo 4 d. pranešime nurodė, kad dėl J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į (duomenys neskelbtini) notarų biurą įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Liudytoja A. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo dukra, rūpinasi tėvu ir padeda jam rūpintis paveldėtu turtu. (duomenys neskelbtini) g. esantį turtą tėtis paveldėjo testamentu. Testamento neįformino, nes nesuprato, kad reikia. Vėliau ji pradėjo domėtis, iniciavo paveldėto turto suforminimą, kreipėsi į notarę, vėliau į advokatę ir tokiu būdu sužinojo, kur reikia kreiptis. Paveldėtą turtą visada prižiūrėjo pareiškėjas. Broliui A. jis buvo leidęs ten gyventi po tėvo mirties. Tėtis mokėjo visus mokesčius, ji jam padėjo, ji vieninteliu paveldėto turto šeimininku laiko pareiškėją. Su G. V. bendrauja, jis neturi jokių pretenzijų dėl paveldėto turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad J. V., pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina J. J. V. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo brolis Č. V. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjo tėvas J. V. visą turtą paliko sūnui A. V. (pareiškėjui). 2024 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuras rašte dėl paveldėjimo bylos nurodė, kad dėl J. V. turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. V. nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5/100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su statiniais: ½-ąja dalimi gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, mokėjimai už vietinę rinkliavą patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi tėvo turtu. Byloje buvo įtrauktas suinteresuotas asmuo A. V., kuris bylos nagrinėjimo metu mirė ((duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų centras“ pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo vaikai – G. V., D. V., broliai ir seserys – Č. V., A. V.. (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijime nurodyta, kad mirusiojo (A. V.) įpėdinis pagal įstatymą jo sūnus G. V. priėmė palikimą, kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu byloje.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, po jo tėvo mirties praleido terminą palikimui priimti, nors pareiškėjo tėvas paliko jam savo turtą testamentu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

Pareiškime bei teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad A. V. po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. tvarkė likusį turtą, taip pat prižiūrėjo ir likusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius už vietinę rinkliavą. Byloje nėra duomenų, kad po J. V. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. V. po tėvo J. V. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnus A. V..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvo J. V., mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą – J. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 5/100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su statiniais: ½-ąja dalimi gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½-ąja dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.