Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-2104-217/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2-2104-217/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02282-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. L.
Civilinė byla Nr. e2-2104-217/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02282-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos aplinkai (aplinkos orui ir žemės paviršiui) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 580,86 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2018 m. balandžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr.AM-KAU-ANR_P-193-2018, 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAU-ANR_N-189-2018, 2018 m. balandžio 30 d. Žalos aplinkai skaičiavimo, 2018 m. birželio 19 d. pretenzijos Nr. 31, 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. JOI-16, 2018 m. balandžio 23 d. A. L. paaiškinimo, 2018 m. balandžio 23 Netinkamų naudoti padangų svėrimo akto, nuotraukų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, pretenzijos siuntimo pašto dokumentų kopijų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimą, darytina išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2018 m. balandžio 23 d. nustatė, kad A. L., (duomenys neskelbtini), buvusios raketinės bazės teritorijoje, degino 0,6 m³ automobilinių laidų, sudegino 5 kg plastiko nuo kabelių, išmetė 17 vnt. (1.2 m3) panaudotų automobilinių padangų. (duomenys neskelbtini) markės automobilyje buvo sukrauta 0,6 m³ panaudotų automobilinių padangų ir 2 m³ eksploatuoti netinkamų transporto priemonių plastiko atliekų. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo", 7 punkto reikalavimus. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 9 dalį. Iš ieškovo į bylą pateikto Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų aplinkai padarytos žalos dydis yra 580,86 Eur.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą pripažįstama, kad žala aplinkai padaroma, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalis). Žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų aplinkai buvo padaryta žala. Žalos dydis apskaičiuotas ir įvertintas taikant teisės aktuose nustatytą metodiką bei formalius reikalavimus tokiai žalai įvertinti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pavirtinimo", 30² ir 31 punktai). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1- 6.4 straipsniai, 6-245-6.249 straipsniai). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atlygino žalą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 580,86 Eur padarytai žalai atlyginti (Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 580,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė yra atleista (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 580,86 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 86 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 580,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT19 4010 0510 0425 0885, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. L. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 3,18 Eur (tris eurus 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas