Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė : 1) panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. AĮP-58 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 0,08 proc. delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai šešių jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. sausio 31 d. priėmė įsakymą Nr. AĮP-58 (Įsakymas), kuriuo atleido pareiškėją iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – ir VPS) vedėjo pareigų (paskutinė valstybės tarnautojo darbo diena – 2023 m. sausio 31 d.), kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, nukeliant atleidimo iš pareigų terminą tol, kol vyksta ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir teritorinis skyrius) vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SD-5-26184 (sutikimo atleisti) (toliau – ir VDI sutikimas) panaikinimo, t. y. į pirmą darbo dieną, kai įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-2882-320-2023 pagal V. V. skundą „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SD-5-26184 panaikinimo“, kuriuo paliekamas galioti VDI teritorinio skyriaus sutikimas atleisti (toliau – ir administracinė byla dėl VDI sutikimo panaikinimo). Įsakymo 2 punkte pareiškėjas atleistas nuo tarnybos funkcijų vykdymo, nemokant tarnautojo darbo užmokesčio, nes nuo 2023 m. vasario 1 d. Administracijos VPS vedėjo pareigų nėra ir priimtas sprendimas atleisti, kaip nurodyta Įsakymo 1 punkte, nukeliant atleidimo terminą. Įsakymo 4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas įsiteisėjusiu sprendimu panaikintų VDI teritorinio skyriaus sutikimą, šio Įsakymo 1 punktas neįsigalios, o pareiškėjui už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sumokėta kompensacija vidutinio darbo užmokesčio dydžio, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

2.2. 2005 m. kovo 21 d. pareiškėjas su atsakovu sudarė darbo sutartį, kuria pareiškėjas buvo įdarbintas Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistu, o 2006 m. sausio 13 d. perkeltas į Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo pareigas. 2008 m. kovo 31 d. atsakovo direktoriaus įsakymo pagrindu pareiškėjas buvo paskirtas į VPS vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o darbo sutartis nutraukta. 2022 m. rugsėjo 29 d. Utenos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-203 nuo 2023 m. vasario 1 d. panaikinti atsakovo VPS. 2022 m. spalio 27 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 168 straipsnio 3 dalimi atsakovas kreipėsi į VDI su prašymu suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba nutraukti darbo sutartį su valstybės tarnautoju V. V., einančiu Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo pareigas, kuris yra Utenos apskrities valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) pirmininkas. VDI teritorinis skyrius 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo davė sutikimą pakeisti profesinės sąjungos pirmininko V. V. būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl VDI sutikimo panaikinimo. 2023 m. sausio 31 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą.

2.3. Įsakymo 2 punkte nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjas atleidžiamas nuo tarnybos funkcijų vykdymo, nemokant tarnautojo darbo užmokesčio. VTĮ ir jokie kiti teisės aktai nenumato tokio valstybės tarnautojo statuso – atleistas nuo tarnybos funkcijų vykdymo, nemokant tarnautojo darbo užmokesčio. Iš esmės galimi tik du atvejai, kai valstybės tarnautojui pavedama nevykdyti tarnybos funkcijų, nemokant darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų VTĮ 40 straipsnyje numatytais pagrindais arba valstybės tarnautojui suteikiamos nemokamos atostogos DK 137 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Todėl ginčo Įsakyme suformuluotas nurodymas atleisti pareiškėją nuo tarnybos funkcijų vykdymo, nemokant tarnautojo darbo užmokesčio yra neteisėtas, nes de facto tai yra pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų neturint jokio VTĮ 40 straipsnyje numatyto nušalinimo pagrindo. Atsakovas savo Įsakyme kaip priežastį atleisti pareiškėją nuo tarnybos funkcijų vykdymo, nemokant darbo užmokesčio, nurodė aplinkybę, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. VPS vedėjo pareigų nebėra. Tačiau VTĮ nenumato galimybės panaikinus valstybės tarnautojo pareigas, bet neatleidus valstybės tarnautojo iš valstybės tarnybos nemokėti jam darbo užmokesčio. VTĮ 49 straipsnis 1 dalis nustato, jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Kitaip tariant, nėra numatyta galimybė, panaikinus valstybės tarnautojo pareigas, atleisti valstybės tarnautoją nuo tarnybos pareigų vykdymo, nemokant darbo užmokesčio. Aptariama teisės norma imperatyviai numato, kad panaikinus pareigas valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų, išmokant VTĮ 48 straipsnio 2 dalies nustatytą išeitinę išmoką, o ne atleidžiamas nuo pareigų vykdymo nemokant jam darbo užmokesčio, kaip nurodyta ginčo Įsakyme.

2.4. Utenos rajono savivaldybės tarybai 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmus sprendimą Nr. TS-203 nuo 2023 m. vasario 1 d. panaikinti atsakovo VPS, atsakovas nespėjo iki 2023 m. vasario 1 d. įvykdyti visų su pareiškėjo atleidimu susijusių procedūrinių reikalavimų, šiuo atveju gauti VDI teritorinio skyriaus įsiteisėjusį sprendimą duoti sutikimą atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Tačiau tokiu atveju DK 47 straipsnis darbdaviui numato vienintelę galimybę skelbti darbuotojui prastovą, o ne nušalinti darbuotoją nuo darbo. Todėl atsakovas turėjo teisę pagal DK 47 straipsnį skelbti pareiškėjui prastovą tuo pagrindu, kad dėl objektyvių priežasčių negali jam suteikti darbo, nes VPS vedėjo pareigų nebėra, o ne savo Įsakymu pareiškėją nušalinti nuo pareigų, nemokant jokio darbo užmokesčio. VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį. Tuo tarpu DK 2 straipsnyje įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas reiškia, kad darbo užmokestis gali būti mažinamas ar nemokamas tik griežtai įstatyme numatytais atvejais. Todėl ginčijamu Įsakymu buvo grubiai pažeista pareiškėjo teisė į darbo užmokestį, teisėtų lūkesčių ir teisingo apmokėjimo už darbą principas, nes iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo atsakovas, nespėjęs užbaigti visų atleidimo procedūrų, be jokio teisinio pagrindo, faktiškai nušalino pareiškėją nuo pareigų ir nemoka jam darbo užmokesčio.

2.5. Įsakyme nurodoma, kad tuo atveju, jeigu teismas panaikintų VDI sutikimą, šio Įsakymo 1 punktas neįsigalios, o pareiškėjui už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sumokėta kompensacija vidutinio darbo užmokesčio dydžio, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Tuo tarpu pagal VTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusios nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai. Kitaip tariant pareiškėjui netgi nušalinimo nuo pareigų atveju būtų sumokamas didesnis darbo užmokestis, nei atsakovas nustatė ginčijamo Įsakymo 4 punkte. Kadangi pareiškėjui nuo 2023 m. vasario 1 d. be jokio teisinio pagrindo yra nemokamas darbo užmokestis, tai panaikinus ginčijamą Įsakymą turėtų būti atkurtos pažeistos pareiškėjo teisės į darbo užmokestį ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki įsiteisės teismo sprendimas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistas jam neišmokėtas darbo užmokestis. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59, pareiškėjui iš atsakovo turėtų būti priteisti ir 0,08 proc. delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį.