Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Dyburienės,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-104 netaikyti nuteistajam L. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 metams. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 11 d.

6. Atsiliepim

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo L. G. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo L. G. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių – jis dirba, savanoriškai, nors ir labai mažomis dalimis, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko ryšius su šeima, mokosi. Nuteistasis deda pastangas dalyvaudamas resocializacijos procese, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai L. G. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje L. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34 - 36 straipsnių nuostatos.

11. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad L. G. rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip žema. Byloje pateiktos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Kaip jau minėta, tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina L. G. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuteistasis turi mažą darbo patirtį, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (vis dar trijų dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis atlikdamas bausmę pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo, darė gana grubius drausminius pažeidimus, iš viso 4 kartus baustas drausmine tvarka (iš jų 2 kartus – dėl teigiamų narkotikų testų (kokainas, sintetinės kanapės), 1 kartą – dėl neleistinų daiktų (WI-FI) turėjimo, 1 kartą – dėl režimo (lokalizacijos) pažeidimo), o skatintas nuteistasis nebuvo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis per pastaruosius penkerius metus porą kartų baustas už alkoholio vartojimą, o kitu atveju nuteistasis būdamas neblaivus įžeidinėjo pareigūnus. Nurodoma, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui didžiausią įtaką daro impulsyvumas, nes nuteistasis per greitai, be gilesnio apmąstymo ir įvertinimo, priimdavo sprendimus, siekiant išsikeltų asmeninių tikslų, elgdavosi neapgalvotai, kas galimai turėjo įtakos patiriamiems sunkumams numatant priežasties – pasekmės ryšį. Vertinimo metu nuteistasis pripažino, jog nusikalstamos veikos vykdymo metu negalvojo apie pasekmes, negebėjo tinkamai spręsti susidariusios situacijos, jam ne visada pavykdavo pasiekti išsikeltus tikslus. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis lanko „Anoniminių alkoholikų“ ir „Anoniminių narkomanų“ susirinkimus, tačiau kaip jau minėta bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti apsvaigimo atvejai, už tai skirtos drausminės nuobaudos, todėl iš minėtų duomenų akivaizdu, kad šios problemos nėra sprendžiamos pakankamai. Be to, pažymėtina, jog vien duomenys apie akivaizdų alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemos išsprendimą, nors tokių duomenų byloje nėra, visų kitų aplinkybių visumoje, nepaneigtų teisingų Komisijos ir apylinkės teismo išvadų. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

12. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis turi didelių nepadengtų finansinių įsipareigojimų – privalo išmokėti 39 148,99 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį kalėjime išieškota 264,10 Eur, papildomai savanoriškai nuteistasis yra sumokėjęs tik 244 Eur, finansiniai įsiskolinimai pradėti dengti tik paskutiniu metu. Bausmės atlikimo metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis pateikė prašymą kiekvieno mėnesio 7 dieną nuskaičiuoti nuo jo asmeninės sąskaitos 15 eurų antstoliui bei 2025 m. gegužės 14 d. kreipėsi su prašymu papildomai atskaičiuoti 10 % antstoliui nuo jo individualios veiklos gaunamų pajamų. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis paleistas lygtinai siekia dirbti ir atlyginti įsiskolinimus, tačiau pažymėtina, jog Sodros duomenimis per pastaruosius penkerius metus nuteistasis dirbęs tik apie 10 mėnesių, o nuo 2023 m. sausio 2 d. jis verčiasi individualia veikla (dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba), kuri 2023 m. gruodžio 1 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Šia darbine veikla užsiiminėjo ir perkeltas į Alytaus kalėjimą, ja užsiiminėjo iki perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (2025 m. rugpjūčio 29 d.), todėl konstatuotina, jog nuteistojo oficiali darbinė patirtis stokoja stabilumo, ir nors nuteistasis yra 25 metų amžiaus, ji yra menka, kas neleidžia teigti, jog išėjęs į laisvę, jis tęs darbinę veiklą. Be to, nuteistais dirba ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl turi galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau juos pradėjo vykdyti dar visai nesenai ir atlygino tik labai mažą jų dalį, todėl toliau turi stengtis juos atlyginti ir taip mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

13. Pažymėtina, kad L. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, jis kelis kartus baustas administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis 2019 m. baustas už marihuanos ir ekstazi vartojimą, teigė, jog šias narkotines medžiagas vartojo būdamas Olandijoje, kur jas vartoti yra leistina, o tik grįžus į Lietuvą buvo patikrintas ir nubaustas ir savo tokio poelgio nekritikuoja. Kriminalinės žvalgybos valdybos 2025 m. kovo 19 d. duomenimis nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgtina ne tik į nuteistojo nusižengimų istoriją, bet taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu nustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Nors pats nuteistasis alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemas neigia, tačiau ankščiau nurodytos aplinkybės, dėl nustatytų narkotinių medžiagų vartojimo faktų ir tai jog labai sunkią nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, leidžia daryti prielaidą apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo keliamas problemas. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis šios nutarties priėmimo dienai (2 metai 8 mėnesiai 23 dienos), vertinant ją paskirtos bausmės dydžio (5 metai) kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis L. G. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos L. G. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

16. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-104 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo L. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.