Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skun­das dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2012-11-20 nutarimo Nr. 1354, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2002-10-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 105 str. 5 p. laisvės atėmimu 13 metų. 2003-03-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., subendrintos 2002-04-15 ir 2002-10-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-09 nutartimi veika iš BK 105 str. 5 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas 5 kartus.

Bausmės pradžia – 2001-10-19, bausmės pabaiga – 2014-10-19.

Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartimi atmestas nuteistojo V. Č. skundas dėl Komisijos nutarimo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, paskirtos bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis bei elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Prokuroro atsiliepime į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo išdėstyti argumentai neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis V. Č. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Iš viso jis teistas 6 kartus. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Aplinkybė, kad nuteistasis po to vėl nusikalto rodo, jog teismo parodytas pasitikėjimas nesuteikia V. Č. motyvacijos laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdis, ankstesnių nusikaltimų pobūdis, teistumų skaičius, aplinkybė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, priešingai nei kad teigia nuteistasis, rodo padidintą nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Kad V. Č. elgėsi nepriekaištingai, laikyti negalima. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis drausmine tvarka baustas 7 kartus, dažniausiai už grubius pažeidimus. Paskutinė nuobauda už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo paskirta 2012-05-07. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau į jas privalu atsižvelgti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, kadangi tai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Įvertinus paminėtus duomenis, visos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės: tai, kad nuteistasis dirba, darbinė motyvacija teigiama, mokėsi, dalyvauja įvairiose programose, yra skatintas, atlyginęs žalą, siunčia pinigų buvusiai žmonai buto išlaikymui, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bus efektyvus nuteistojo V. Č. atžvilgiu. Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis šiuo metu iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.