Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. Ž. atžvilgiu nutraukta nesant jos veikoje pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 str. įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

B. Z. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Patikrinus byloje esančius duomenis matyti, kad D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2012 m. spalio 25 d., apie 10.30 val., Ūmėdžių g. 69, Vilniuje, neįleido B. Z. susitikti su V. K., t. y. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>.Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje esančio B. Z. pareiškimo matyti (b.l.16), kad 2012 m. spalio 25 d. pareiškėja negalėjo patekti į savo mamos V. K. namus, kadangi jos sesuo D. Ž. jos neįleido, motyvuodama tuo, kad mama nenori jos matyti, kad neįleis tol kol vyks tyrimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėja liudytoja G.Markevičienė nurodė, kad 2012 m. spalio 25 d. gavusi pareiškimą, jog D. Ž. neleido B. Z. patekti į motinos V. K. namus nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnė bendravo su namo savininke V. K., kuri nurodė, kad nenori, jog ją lankytų. Taip pat nurodė, kad su V. K. buvo bendrauta dar du kartus, t.y. spalio 9 d. ir lapkričio 14 d., ji taip pat nurodė, jog nenori, jog giminaičiai ją lankytų, nes nori ramybės. Pareigūnė močiutei siūlė socialinių darbuotojų, kitų institucijų pagalbą, bet ji atsisakė. Apklausos metu V. K. paaiškino, kad ji nori ramybės, o giminaičiai ateina ir kelia triukšmą, anksčiau nelankė, tai tegu ir dabar nelanko (b.l.100-101).

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjas V.Sanda nurodė, kad tiriant konflikto tarp D. Ž. ir B. Z. aplinkybes, apklausė V. K., močiutė paaiškino, jog žino, pažįsta savo dukras, savo anūkes, išvardino vardais ir paminėjo, kad nenori jų matyti, bet ne todėl, kad nemyli ar kad jie blogi žmonės, o todėl, kad seserys, kai susitinka, tarpusavyje pykstasi, o ji nori ramybės. Pareigūnas pažymėjo, kad V. K. paaiškino, kad jai nereikalinga kitų žmonių ar institucijų pagalba. Nurodė, jog buvo informuoti socialinės rūpybos darbuotojai, apie galimai netinkamą močiutės priežiūrą, tačiau atlikę patikrinimą specialistai konstatavo, kad močiutė atsisako kitų žmonių pagalbos. Pareigūnui abejonių dėl V. K. išreikštos valios nekilo, kadangi pats asmeniškai du kartus pas ją buvo, filmavo, uždavė klausimus, kad įsitikintų, ar ji suvokia aplinką ir orientuojasi, ar žino, kad D. Ž. pas ją neįleidžia B. Z. ir kitų giminaičių (b.l.101-103).

Įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad D. Ž. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų tam tikros žalingos pasekmės, daryti negalima. Abejoti tyčios jos veikoje buvimu leidžia ir ta aplinkybė, kad D. Ž. įvykio metu pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie patvirtino, jog V. K. nenori būti lankoma giminaičių ir kitų asmenų, pastaroji žino, kad dukra D. Ž. neįleidžia lankytojų, ir tam pritaria.

Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad psichologinis poveikis asmeniui gali būti daromas nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo veiksnus ar neveiksnus, tačiau su tuo sutikti negalima, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų G.Markevičienės ir V.Sandos paaiškinimais apie tai, kad garbaus amžiaus sulaukusi močiutė nori ramybės ir nenori girdėti kaip susirinkusios jos namuose dukros kelią triukšmą. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Ž., neįsileisdama B. Z. į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo apklausti V. K. dalyvaujant specialistams ir nustatyti jai D. Ž. daromą psichologinį spaudimą, pažymėtina, kad tokie apeliantės reikalavimai D. Ž. veiksmų kvalifikavimui, šiuo konkrečiu atveju, teisinės reikšmės neturi.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog V. K. dėl ligų yra paskirta nuolatinė slauga, tačiau ji pavesta ne D. Ž., kad pastarajai nesuteikta išskirtinė teisė kalbėti V. K. vardu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai V. K. gyvena su savo dukra D. Ž., pastaroji nuolat rūpinasi senyvo amžiaus motina, todėl vykdydama jos valią kiekvieną dieną priima su ja susijusius sprendimus. Patikrinus byloje esančius duomenis negalima vienareikšmiškai teigti, kad į namus B. Z. neįleista piktybiškai trukdant susitikti su motina.

Nesant galimybės neabejotinai nustatyti vieno iš pažeidimo sudėčiai būtinų elementų – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Taip pat pažymėtina, kad esant ginčams tarp giminaičių dėl galimybės matytis su V. K., ją prižiūrėti ir pan., jie pirmiausiai turėtų būti išspręsti civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu teismo sprendimais būtų nustatytos galimybės įgyvendinti proceso šalių teises, ir numatytos pareigos užtikrinant šių teisių įgyvendinimą, taip pat ir dėl to galima atsakomybė už jų nevykdymą.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai nesant ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

B. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.