Telšių apylinkės teismo nutarimas

2014-02-18 · Byla Nr. A2.6.-72-853/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-72-853/2014
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00058-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-72-853/2014
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00058-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.; 52.3. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. P., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, jo gynėjui advokatui G. G.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, A. P. IĮ savininko, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2014 m. sausio 14 d. 12.50 val. Mažeikių r. kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 21,60 km, vairavo R. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,36 ± 5% promilių girtumas), kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 129 straipsnį.

Už šį pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. paaiškino, jog nepripažįsta padaręs pažeidimo. Nurodė, jog 2014 m. sausio 14 d. apie 10 val. iš namų išvažiavo pas A. M.. Automobilį vairavo jo sutuoktinė R. P.. Su A. M. ir kitais asmenimis išgėrė vieną butelį degtinės garaže, kai tuo metu jo sutuoktinė automobilyje jo laukė. Tada su žmona išvažiavo atgal į namus. Privažiavus prie plento automobilis nuslydo į šoną ir automobilis nebegalėjo išvažiuoti į kelią. Jo žmona išėjo pas J. K. dėl pagalbos, o jis pasiliko prie automobilio. Jam būnant automobilyje privažiavo policijos pareigūnai, tačiau jo neklausė ir jo automobilį nuvežė. Jam girtumas nebuvo nustatytas. Tuo metu kai privažiavo policijos pareigūnai jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje. Tuo metu automobilis buvo užgesintas, nors jis galėjo būti ir užvestas, nes jis norėjo pasišildyti. Neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismo posėdžio metu R. S. parodė, kad dirbo viename ekipaže su A. P.. Buvo gautas pranešimas iš budėtojo, jog netoli Sedos apie 3 km yra nuvažiavęs automobilis nuo kelio, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Privažiavę prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio matė, kaip automobilio vairuotojas A. P. bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio, judėdamas su automobiliu pirmyn ir atgal. Kai A. P. pamatė policijos pareigūnus iš karto užgesino variklį ir iš automobilio išlipo, tiesiog iškrito, teikdamas, jog jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo žmona, kuri tuo metu, kaip teigė A. P., yra darbe. Buvo pasiūlyta nusistatyti A. P. girtumą, tačiau A. P. nenorėjo nusistatyti girtumą, kol atvyko kažkokie pažįstami, kurie įkalbėjo A. P. nusistatyti girtumą. A. P. buvo nustatytas girtumas, tačiau A. P. atsisakė pasirašyti ant visų pildomų dokumentų. Patvirtino teismui, jog privažiavus prie A. P. automobilio A. P. važinėjo su automobiliu pirmyn ir atgal bandydamas su automobiliu išvažiuoti iš griovio.

Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad dirbo viename ekipaže su R. S.. Tiksliai dienos nepamena, tačiau tai buvo apie pietus. Buvo gautas pranešimas iš budėtojo, jog netoli Sedos yra nuvažiavęs automobilis nuo kelio, kurio vairuotojas galimai miega. Privažiavę prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio matė, kaip automobilio vairuotojas A. P. bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio, judėdamas su automobiliu pirmyn ir atgal. Kai A. P. pamatė policijos pareigūnus iš karto užgesino variklį ir iš automobilio išlipo, tiesiog išgriuvo iš automobilio, teikdamas, jog jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo žmona, kuri tuo metu, kaip teigė A. P., yra darbe. Buvo A. P. nustatytas girtumas, tačiau A. P. atsisakė pasirašyti ant visų pildomų dokumentų, teikdamas, jog nevairavo automobilio. Automobilis buvo nuvažiavęs į griovį šalia keliuko. A. P. iš griovio išvažiuoti trukdė įklimpę ratai bei įkalnė. Kai privažiavo prie A. P. jis su automobiliu judėjo pirmyn ir atgal.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad reikėjo nuvežti sutuoktinį dėl pjūklo dalių. Nuvežė sutuoktinį, kuris su savimi turėjo butelį degtinės, kurį su draugais išgėrė ir į automobilį grįžo jau gerokai išgėręs. Ji vairavo automobilį. Jie išvažiavo ir važiavo kažkokiu lauko keliu ir automobilis nuslydo nuo kelio bei būdamas griovyje nebegalėjo pajudėti. Jos vyras dar bandė automobilį išstumti, tačiau nepavyko ir automobilis užgeso. Tada ji palikusi automobilio raktelius spynelėje ir savo vyrą prie automobilio išėjo ieškoti pagalbos pas pažįstamą. Kai išėjo ieškoti pagalbos vyras buvo išlipęs iš automobilio. Kai grižinėjo į vietą su J. K. tai savo vyrą sutiko pareinantį.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad tiksliai datos nepamena apie pietus pas jį atėjo, iš matyto pažįstamo, A. P. žmona, kurią taip pat pažįsta tik iš matymo, ir kuri paprašė, kad jis ištrauktų jų automobilį, kuris yra nuvažiavęs nuo kelio. Po kokio pusvalandžio išvažiavo ir Sedoje pakelėje sutiko pareinantį A. P.. A. P. žmona sakė, jog pati vairavo automobilį, kai nuvažiavo nuo kelio.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, iš ryto apie 11 val. pas jį atvažiavo jo draugas A. P. su žmona. Truputį išgėrė, tiksliau vieną butelį degtinės trise. A. P. pasiėmė pjūklo dalis ir išvažiavo. Automobilį vairavo R. P.. Kai jie gėrė, R. P. buvo automobilyje už vairo. Po kurio laiko jis važiavo, ir pakelėje pamatė A. P. automobilį nuvažiavusį į griovį ir „suboksavusį“, šiek tiek į šlaitą atsirėmusį. A. P. prie jo pūtė į alkotesterį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. P. 2013-05-09 yra baustas pagal LR ATPK 129 straipsnį (13-15 b. l.)., taip pat nustatyta, jog A. P. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (5 b. l.), nors A. P. teigė, kad girtumo nenusistatė, tačiau šią aplinkybę byloje paneigė policijos pareigūnų A. P. ir R. S. bei liudytojo A. M. parodymai, taip pat ir asmens blaivumo testo rezultatas Nr. 4825, nors ant kvito šaknelės ir nepasirašė A. P.. A. P. iš esmės ginčija faktą, jog vairavo transporto priemonę, teigdamas, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, o vairavo jo sutuoktinė. Tai, kad R. P. vairuodama automobilį nuvažiavo nuo kelio į griovį, byloje yra patvirtinta R. P. ir A. P. parodymais. Tačiau teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės A. P. teiginius, jog jis būdamas prie automobilio vienas pats nevairavo transporto priemonės. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. ir A. P. patvirtino teismui, jog matė, kaip A. P. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas išvažiuoti automobiliu iš griovio, judėdamas automobiliu pirmyn ir atgal. Tai teisme patvirtino pareigūnai, nurodydami, jog tik pamatęs policijos pareigūnus A. P. iš karto išlipo iš automobilio, tiksliau iškrito iš automobilio, neigdamas, jog vairavo automobilį. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. P.. J. K. ir A. M. tik patvirtino teismui, jog automobilį iki nuvažiavimo į griovį vairavo R. P.. Tačiau šie liudytojai nematė paties fakto, kaip A. P., būdamas neblaivus, judėdamas automobiliu pirmyn ir atgal, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bandydamas su juo išvažiuoti iš griovio. Šią faktinę aplinkybę teisme patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. P. ir R. S.. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Be to, policijos pareigūnai yra prisiekę valstybei ir teismas neturi pagrindo netikėti jų duotais parodymais. Šių liudytojų teismui duoti parodymai atitinka bylos aplinkybes bei yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teismo posėdžio metu duoti liudytojų R. P., A. M. ir J. K. parodymai nei patvirtino, nei paneigė administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, kadangi minėti liudytojai įvykio metu nedalyvavo ir įvykio nematė. Iš to darytina išvada, kad A. P. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,36 ± 5% promilių girtumas), kai metų bėgyje buvo baustas pagal LR ATPK 129 straipsnį (2013-05-09).

Kad A. P. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta 2014-01-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, asmens blaivumo testo rezultatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 11, pareigūnų R. S. ir A. P. tarnybiniais pranešimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, fotolentele, bendra pranešimo registracijos informacija, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, pažyma apie asmens baustumą, teismo posėdžio metu duotais liudytojų R. S., A. P., R. P., A. M. ir J. K. duotais parodymais.

A. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

LR ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Pagal LR ATPK 26 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso, šiuo atveju konfiskuotinas automobilis priklauso R. P..

Pagal suformuotą teismų praktiką laikomasi, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (administracinė byla Nr. N-261-4717/2011). Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo bylose yra ne kartą konstatavęs, kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, yra konfiskuojamas, o LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau gali reikalauti iš tokį pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N-261-4717/2011; N-438-88/2011; N-575-1742/2008 ir t. t.). Pažymėtina, kad šiuo atveju automobilį vairavęs A. P. yra automobilio savininkės R. P. sutuoktinis, ir automobilį teisėtai valdęs ir nėra pagrindo konstatuoti, jog automobilio savininkė nebuvo atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, juolab, kad pati R. P. palikdama sutuoktinį prie automobilio paliko automobilio užvedimo spynelėje ir automobilio raktelius, taip suteikdama galimybę A. P. naudotis automobiliu.

A. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivumo būsenoje ir pakartotinai metų bėgyje nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR ATPK 130² straipsnio dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas ir pakartotinumas yra įtraukti į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas konstatuoja, kad A. P. kaltė dėl LR ATPK 130² numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, kad administracinės nuobaudos tikslams (LR ATPK 20 straipsnis) pasiekti gali būti paskirta A. P. vidutinio dydžio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 4500,00 Lt dydžio bauda su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 224 ir 284, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje ir skirti administracinę nuobaudą – 4500,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Gražinti transporto priemonėje esančius daiktus, kurie nėra transporto priemonės sudedamosios dalys, A. P. (ar) automobilio savininkei R. P..

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Andželika Butkuvienė