- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- T-28-1020/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis (pirm.), Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- D. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (teisėjų kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN–AK) teikimą dėl nuteistojo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. L. 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir pastarajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. liepos 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. liepos 15 d. D. L. galimas lygtinis paleidimas nuo 2016 m. liepos 15 d.
2. 2019 m. vasario 19 d. teikimu Nr. 61-758 Pravieniškių PN-AK direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą teikdamas nuteistąjį D. L. dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teikime nurodyta, jog nuo 2010 m. gruodžio 21 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pravieniškių PN jis dirbo staliumi, staklininku, šiuo metu dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ suvirintojo, brigadininko pareigose, turi suvirintojo specialybę. Pastarasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu 6 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos negaliojančios) ir 17 kartų skatintas už stropų darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerą elgesį. Pravieniškių PN-AK administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas tenkinamas.
3. BVK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip 1 metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis, siekiantis perkėlimo į švelnesnes rėžimo sąlygas numatančią pataisos įstaigą, turi atitikti įstatymu numatytą formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo asmens bylos medžiagą, konstatuoja, jog D. L. atitinka formaliąsias įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant jis gali būti perkeliamas į atvirąją koloniją: 2010 m. gruodžio 21 d. Pravieniškių PN–AK direktoriaus nutarimu Nr. 9-1133 jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, t. y. šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis (asmens bylos t. 1, b. l. 80); D. L. nuo 2016 m. liepos 15 d. potencialiai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos; Pravieniškių PN–AK pateikė teikimą dėl D. L. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl galimybės perkelti nuteistąjį tolesnę bausmę atlikti švelnesnėmis rėžimo sąlygomis būtina įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes.
5. Apygardos teismas, vertindamas D. L. nusikalstamo elgesio riziką, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad per kelių pastarųjų metų laikotarpį ji išliko žema (nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. ji nevertinta, naujesnių socialinio tyrimo išvadų teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje nėra): 2016 m. sausio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje jo rizika įvertinta 37 balais, 2016 m. rugsėjo 20 d. – 28 balu, 2017 m. kovo 14 d. – 27 balais, o 2017 m. rugsėjo 5 d. – 33 balais (padidėjo dėl padaryto rėžimo pažeidimo). Kaip jau minėta, vėliau D. L. nusikalstamo elgesio rizika nevertinta. Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek Pravieniškių PN-AK teikimo turinys, tiek kartu su teikimu pateikta nuteistojo charakteristika rodo, kad D. L. elgesys nuo minėto laiko kito teigiama linkme. Pastarajam dėl skirtų paskatinimų prieš terminą panaikintos ir šiuo metu negalioja ankstesnės drausminės nuobaudos; pastarasis, ne tik toliau nuosekliai dirba (įgijo net keletą specialybių ir visą bausmės atlikimo laiką aktyviai dirbo), tačiau pradėjo lankyti pozityvaus užimtumo priemones – dalyvavo sportiniuose turnyruose, lankė užsiėmimus pas psichologą, o ypač pabrėžtina, jog pradėjo lankyti anoniminių alkoholių užsiėmimus, kas įvertinus tai, jog jo padaryta veika buvo padaryta jam esant apsvaigus nuo alkoholio, yra itin reikšminga ir svarbu. Taigi galima daryti išvadą, jog nors D. L. praeityje ne visais atvejais laikėsi pataisos įstaigos rėžimo nuostatų, jis akivaizdžiai deda pastangas keisdamas savo elgesį teigiama linkme, kas rodo, kad pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas išlieka žemas ir turi tendenciją dar mažėti, nes D. L. paskutiniuoju laikotarpiu pradėjo dar aktyviau vykdyti socialinės reabilitacijos programoje numatytas priemones ir dėl to buvo net paskatintas.
6. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. L. visu bausmės atlikimo laikotarpiu prisiėmė atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, nemažino savo vaidmens ir nesiteisino; pripažino alkoholio poveikį jo nusikalstamam elgesiui (asmens bylos t. 2, b. l. 3); be to, kartu su teikimu Pravieniškių PN-AK pateikė ir pažymą apie vykdomuosius raštus, iš kurios matyti, kad D. L. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 694,11 EUR, o iš šios sumos jau yra išskaičiuota 597,85 EUR, t. y. tokią žalos dalį pagal civilinį ieškinį nuteistasis jau yra padengęs iš gaunamų darbinių pajamų. Visa tai, kas minėta, iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą pozityvią jo elgesio korekcijos tendenciją bei atliekamus realius, o ne deklaratyvius, veiksmus, siekiant įrodyti pataisos administracijai ir teismui, kad jis yra vertas pasitikėjimo. Be to, minėti argumentai rodo ir tai, kad nuteistasis nesišalina atsakomybės bei yra linkęs priimti savo veiksmų neigiamų padarinius (šiuo atveju svarbi aplinkybė apie beveik padengtą civilinį ieškinį).
7. Visų aukščiau minėtų duomenų analizė, teismo įsitikinimu, rodo, kad D. L. atveju egzistuoja tiek formaliosios, tiek materialiosios įstatyminės sąlygos pastarąjį perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
8. Pasisakydamas dėl galimybės D. L. perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, teismas taip pat ypatingai atkreipia dėmesį į BVK 91 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, gali būti teismo nutartimi, priimta pagal atviros kolonijos administracijos teikimą, grąžinti iš atviros kolonijos į pataisos namus.
9. Taigi įstatymų leidėjas numato mechanizmą (saugiklį), nuteistajam nepateisinus jam suteikto teismo pasitikėjimo, parodyto jį perkeliant į švelnesnį bausmės atlikimo rėžimą numatančią pataisos įstaigą, šį asmenį grąžinti bausmės atlikimui atgal į pataisos namus. Įvertinęs tai, kad D. L. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai; jog jis deda pastangas įgyti įgūdžių, kurie jam bus reikalingi siekiant integruotis į visuomenę; kad pastaruoju metu jis pataisos įstaigos buvo skatinamas; kad pradėjo aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose bei įžvelgtini tam tikri teigiami jo elgesio pokyčiai, apygardos teismo įsitikinimu, pastarasis gali būti perkeltas į atvirąją koloniją, kurioje, esant švelnesniam bausmės atlikimo rėžimui, jis galės toliau dirbti bei vykdyti tolimesnes socialinės reabilitacijos priemones (pastarosios itin aktualios siekiant, kad ateityje pastarasis veiktų tik išimtinai teisėtu būdu) ir kitaip rengtis numatomam išėjimui į laisvę. Teismas pažymi ir tai, kad asmens perkėlimas į švelnesnį rėžimą taikančią pataisos įstaigą, savo esme nesukelia tokių teisinių pasekmių asmens atžvilgiu, kaip asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (asmuo netampa probuojamuoju, jis nėra paleidžiamas į laisvę), todėl Pravieniškių PN-AK teikimas negali būti vertinamas per tokių pat griežtų kriterijų prizmę, kurie nustatyti BVK 157 straipsnyje.
10. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, kad D. L. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliks 2020 m. liepos 15 d. Kitaip tariant pastarasis pakankamai greitai išeis į laisvę, tad jo perkėlimas į atvirąją koloniją yra ir galimybė, esant kiek švelnesniam bausmės atlikimo rėžimui, pradėti dar aktyvesnę reintegraciją į visuomenę ir tinkamai pasiruošti išėjimui į laisvę.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 19 d. teikimas perkelti D. L. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tolesnei bausmei atlikti yra pagrįstas, nes šiuo atveju egzistuoja visos formaliosios ir materialiosios sąlygos pastarojo perkėlimui iš pataisos namų į atvirąją koloniją tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. vasario 19 d. teikimą Nr. 61-758 ir perkelti nuteistąjį D. L. iš Pravieniškių pataisos namų į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.