Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant atsakovui A. J., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui D. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2012-01-09 išrašas apie transporto priemonę (b.l. 4), Biurų tarybos Vidaus nuostatai (b.l. 11), įtariamojo D. S. apklausos protokolas, apklausos raportas Danijos valstybės policijos (b.l. 12-15), Danijos transporto priemonių draudikų biuro pretenzija Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui su priedu (b.l. 16-30), Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimas tarptautiniam pavedimui (b.l. 31), Danijos transporto priemonių draudikų biuro žalos administravimo byla, kurioje yra pažyma dėl avarijos, sąskaita, pretenzija, pranešimų apie kelių eismo įvykį raportai, raportai paieškos pasitelkiant tarnybinį šunį, pranešėjo, liudytojo ir kaltinamojo apklausų protokolai, kelių eismo įstatymo straipsnių citatos, teismo chemijos departamento ataskaita dėl alkoholio nustatymo (b.l. 94-150), išlaidų sąmata (2 t., b.l. 12-13) patvirtina ieškinyje minimas faktines aplinkybes.

Nustatyta, kad 2008-02-03 Danijoje dėl D. S., vairavusio atsakovui A. J. priklausančią transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis. Jo metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto įvykio metu patirtos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į Danijos transporto priemonių draudikų biurą, o šis kreipėsi į transporto priemonės registracijos valstybės atsakingą asmenį – ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Pastarasis, vykdydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatus, atlygino Danijos transporto priemonių draudikų biurui jo nustatytą ir nukentėjusiajam išmokėtą žalą, viso 52 629,72 Lt.

Ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise su pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti jo patirtus nuostolius. Tačiau atsakovas gera valia ieškovo patirtų nuostolių neatlygino. Kadangi transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, padarytą žalą atlygino ieškovas, todėl įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę prašo šią sumą priteisti iš transporto priemonės savininko.

Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.

Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ar ES erdvėje, kur galioja žaliosios kortos draudiminė apsauga, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Teismas prieina prie išvados, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas A. J. eismo įvykio metu buvo automobilio savininku, todėl turėjo pareigą įstatymų nustatyta tvarka savo ar teisėto valdytojo civilinę atsakomybę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad A. J. yra atsakingas Biurui pagal byloje jam pareikštą ieškinį. Atsakovas neginčijo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio ir teismui nepateikė jokių šį dydį paneigiančių įrodymų. Be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir aiškindamas, jog eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininku, šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rodo, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio dėl automobilio perleidimo sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-300/2010).

CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovui nurodžius aplinkybę, kad automobilį jis pardavė pažįstamam asmeniui, kuris kaip automobilio savininkas neva yra atsakingas Biurui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, atsakovas šio asmens taip ir neįvardino, nepateikė jokių sandorio sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų. Dėl to teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Biurui perkelti kitam asmeniui, pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso stadijoje naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo pareigą pateikti automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančius įrodymus, bet to nepadarė (CPK 178 str.). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Dėl to atsakovas turi atsakyti pagal ieškinį.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovas A. J. turi atsakyti pagal ieškinį, tai šios procesinės palūkanos iš jo priteistinos. LR CK 6.37 str. numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas A. J. priteistinos ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos nekompensavo, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. ir 6.210 str.).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos: 1579 Lt žyminio mokesčio (b.l. 40) ir 1280,60 Lt (b.l. 34, 93) procesinių dokumentų ir jų priedų vertimo į valstybinę bei užsienio kalbas, viso 2859,60 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).

Remiantis CPK 96 str., iš bylą pralaimėjusio atsakovo priteistina valstybei 40,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, a.s Nr. LT967044060001558518, AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 52 629,72 Lt (penkiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis litus 72 centus) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2859,60 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,75 Lt (keturiasdešimt litų 75 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.