Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-30 · Byla Nr. Ik-2824-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
Ik-2824-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01981-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Advokatai
Povilas Juzikis
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2824-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01981-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos – L. K. atstovui – advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyr. specialistei E. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – L. K. skundą atsakovei – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl pavedimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – L. K. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Povilo Juzikio, su skundu (t. 1, b. l. 1-11), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie B. Z. R. 2010 m. balandžio 11 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. skundų tyrimo rezultatus“ (t. 1, b. l. 12-24) (toliau – ir pažyma) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. pavedimą Nr. (20-1)-D8-5467 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero“ (t. 1, b. l. 25) (toliau – ir pavedimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi (t. 1, b. l. 66) atsisakė priimti L. K. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie B. Z. R. 2010 m. balandžio 11 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. skundų tyrimo rezultatus“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (t. 1, b. l. 76-77) nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja – L. K. 2010 m. rugsėjo 14 d. pateikė patikslintą skundą (t. 3, b. l. 88-91), kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, įregistruojant Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 70 taksacinį sklypą (kirtavietę), kurioje nustatytas neteisėtas miškų kirtimo faktas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (t. 3, b. l. 94) atsisakė priimti L. K. patikslintą skundą (ši nutartis įsiteisėjo).

Vadinasi, šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos priimtus reikalavimus spręstina, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. pavedimas Nr. (20-1)-D8-5467 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero“ (t. 1, b. l. 25) yra teisėtas bei pagrįstas bei galimybė pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundas (dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. pavedimą Nr. (20-1)-D8-5467 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero“ (t. 1, b. l. 25)) grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais. Tokiu būdu, komisija, priimdama pažymą, kuria, pasak pareiškėjos, grindžiamas ir pavedimas, šią įstatyminę L. K. teisę pažeidė.

2.2. Dar daugiau, L. K. atstovas advokatas Povilas Juzikis 2010 m. gegužės 10 d. susisiekė telefonu su komisijos pirmininke p. O. B., kuri paaiškino, kad komisija darbą jau baigė, ji neva nustatė daugybę pažeidimų. Pasiteiravus, ar komisijai nereikia jokių duomenų, dokumentų, paaiškinimų, buvo atsakyta, kad komisija visus duomenis turi ir jai viskas yra aišku, o pokalbio metu L. K. atstovui buvo nurodytos aplinkybės, kad neva L. K. vykdomos statybos yra atliekamos „miško žemėje“, nors pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra ne miškų ūkio paskirties žemė, o žemės ūkio paskirties žemė ir pan., kas kelia akivaizdžių abejonių atlikto tyrimo objektyvumu. Tuo buvo pažeistos ne tik Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos L. K. teisės, tame tarpe teisė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir kt, bet ir pati viešojo administravimo procedūra.

Motyvuojamoji dalis

2.3. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamoje pažymoje, kuria remiantis, pasak pareiškėjos, priimtas pavedimas, nėra nei vienos konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinio pagrindo (teisės aktų normos), kuris galėjo nulemti būtent tokį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, kai skundžiamas atsisakymas atlikti veiksmus nėra motyvuotas, nėra pagrįstas įstatymo nustatytais faktais, jo turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra apribotos asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, t. y. pareiškėjos, galimybės ginti savo teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-327-01, konstatavo, jog administracinio akto motyvų nebuvimas yra itin svarbūs pagrindai, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Skundžiama atsakovo pažyma nėra motyvuota dalyje dėl asmens, kurio atžvilgiu pradėta administracinė procedūra, įstatyminių teisių užtikrinimu, dėl ko yra naikintina, kaip neatitinkanti aukščiau nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

II

Atsakovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 80-81) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Pareiškėja 2010 m. birželio 29 d. skunde nurodo daugybę, jos manymu, reikšmingų aplinkybių ir motyvų, dėl kurių turėtų būti panaikinta pažyma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toje dalyje teismas atsisakė skundą priimti, Aplinkos ministerija detaliai nepasisako dėl tos skundo dalies, kurioje nurodoma, dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikinta pažyma.

2. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti pavedimą taip pat nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių priežasčių: pirma, jis nebuvo adresuotas pareiškėjai; antra, jame pareiškėjai tiesiogiai neformuluojami jokie nurodymai, t. y. teisės ir pareigos pareiškėjai nenustatomos, taip pat jos neapribojamos; trečia, pavedimas buvo (skirtas) duotas konkrečiam asmeniui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkei, kuri nesutikdama su pavedimu galėjo jį skųsti, tačiau to nepadarė ir jį vykdė; ketvirta, visame skunde nėra nurodyta, kaip pavedimas pažeidžia pareiškėjos teises (ir kaip jau buvo nurodyta, buvo skirtas ne jai), nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad į teismą gali kreiptis asmenys, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Pareiškėja skunde iš viso nenurodo, kaip pavedimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkei kreiptis į įvairias institucijas, kad jos pagal kompetenciją įvertintų ir priimtų atitinkamus sprendimus (savo kompetencijų ribose) pažeidė pareiškėjos teisės. Dėl minėtos priežasties mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas dar ir todėl, kad negali pažeisti pareiškėjos teisių reikalavimas institucijoms vykdyti joms teisės aktų priskirtas funkcijas ir tam tikrais klausimais priimti sprendimus, t. y. teisėti veiksmai niekaip negali nežeisti pareiškėjos teisių, o pats kreipimasis kažkur pats savaime neįtakoja ir negali įtakoti pareiškėjos teisių, nes kiekviena institucija, gavusi skundą, prašymą, kreipimąsi, dėl jo sprendžia savarankiškai, patikrindama savo kompetencijos ribose visą gautą informaciją ir tik tada priima sprendimą – tokie teisės aktų nustatyti veiksmai (teisėti) negali pažeisti pareiškėjos teisių. Be to, visame skunde nėra nurodyta, kaip būtent pareiškėjos teises pažeidžia pavedimas – jo teisėtumo pareiškėja išsamiai neanalizuoja ir nenurodo, kodėl su juo nesutinka – tiesiog jį prašo panaikinti. Dėl minėtos priežasties mano, kad pareiškėjos reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, nenurodant, kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas ir dėl ko reikėtų panaikinti pavedimą, ir kaip jis tiesiogiai įtakojo pareiškėjos teises.

3. Pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje Nr. A-566-457/2009, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – L. K. atstovas – advokatas Povilas Juzikis (išrašas iš 2010 m. birželio 29 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 64-65), remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad tik pavedimo 1.1 punktas sukelia pasekmes atstovaujamajai L. K.

2. Teismo posėdyje atsakovės– Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyr. specialistė E. I. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. D1-540 „Dėl įgaliojimo E. I. atstovauti teismuose“ (t. 1, b. l. 84)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja :

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos – L. K. skundas dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. pavedimo Nr. (20-1)-D8-5467 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero“ (t. 1, b. l. 25) panaikinimo gali būti tenkinamas, pabrėžtina, kad, pasak pareiškėjos atstovo, pareiškėjai pasekmes sukelia tik minėto pavedimo 1.1 punktas.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. pavedimo Nr. (20-1)-D8-5467 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero“ (t. 1, b. l. 25) 1.1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkei L. N. pavedama:

„1.1. kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis i teismą dėl administracinių aktų (žemes sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. B6-29; Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-02-05 projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini); Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-21 protokolo Nr. P2-9-(10); Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-05-22 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai) panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių šalinimo, gyvenamojo namo žemės sklype įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir L. K. nuosavybės teisių į šį pastatą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančiu.“

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjai minėtu pavedimu nėra sukeliamos jokios materialaus pobūdžio pasekmės, jai sukeliamos tik procedūrinio pobūdžio pasekmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Aplinkos ministro pavedimas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinant jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks pavedimas yra priimamas, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Minėtas pavedimas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių būsimas tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Nors ir negalima teigti, kad pavedimas pareiškėjai išvis jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Taigi ginčijamas pavedimas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti. Todėl byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukiama.

3. Teismas pabrėžia, kad iš dalies pagrįsti atsakovės motyvai, pagrįsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-566-457/2009 argumentacija, jog „ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“.

Minėta, kad šioje byloje skundžiamu pavedimu jokios materialaus pobūdžio pasekmės pareiškėjai nėra sukeliamos, jos interesai nėra pažeidžiami. Tačiau teismas pabrėžia, kad tikslesnė, labiau atitinkanti nagrinėjamos bylos aplinkybes bei vėliau priimta yra minėtoji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, kuri pagal precedentų taikymo taisykles ir yra pritaikyta šioje administracinėje byloje (Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformulavo minėtas precedentų taikymo taisykles: „Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“).

4. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi pareiškėja tokio prašymo nustatyta tvarka nepateikė, jos prašymas nenagrinėjamas.

Kita vertus, pareiškėjai grąžinamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 63), nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 102, 105, 106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinę bylą pagal pareiškėjos – L. K. skundą atsakovei – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl pavedimo panaikinimo (administracinės bylos Nr. I-2824-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-01981-2010-5)) nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti pareiškėjai – L. K. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėErnestas SpruogisDonatas Vansevičius