Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-155-370/2012

2012 m. vasario 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-482-792/2011 pagal ieškovės UAB „Seego“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“, UAB „Bangų gatvės viešbutis“ dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo notarė Ilona Mineikienė, bei atsakovių UAB „Bangų gatvės viešbutis“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliaciniais skundais atsakovės UAB „Bangų gatvės viešbutis“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 dalies pažeidimą, nes valstybės ir savivaldybių turto perdavimą kitiems subjektams privatizavimo būdu reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau – Privatizavimo įstatymas). Viešo aukciono būdu privatizuojamo turto perleidimo organizavimas ir vykdymas reglamentuotas Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nė viename minėtų Nuostatų punkte nėra numatyta turto savininko (valstybės ar savivaldybės) pareiga iš anksto apie ketinimą parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas raštu pranešti bendrovei, nurodant perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Tokia pareiga ir negali būti nustatyta, kadangi kaina parduodant viešo aukciono būdu tampa žinoma tik įvykdžius aukcioną. Akcinių bendrovių įstatymas nėra taikomas sandoriams, sudaromiems dėl valstybės ir savivaldybių turto. Be to, apie ketinimą parduoti savivaldybės akcijas bendrovei buvo pranešta net 13 kartų viešai apie tai paskelbus informaciniame privatizavimo biuletenyje ir spaudoje. Pirmosios instancijos teismas suklydo konstatuodamas, jog apie aukcioną buvo pranešta tik prieš dvi dienas iki aukciono, t. y. pažeidus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 8 punktą. Teismas šią savo išvadą padarė remdamasis įrodymu, kuris nebuvo pateiktas šalims. Informacija apie privatizavimo objektą buvo paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8 (382), kuris išleistas 2010-07-26, t. y. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki aukciono. Be to, informacija apie aukcioną buvo paskelbta laikraštyje „Vakarų ekspresas“, nors nė viename teisės norminiame akte nėra numatyta pareiga apie viešą aukcioną skelbti tokio pobūdžio spaudoje, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aukciono procedūrų pažeidimas. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad privatizavimo komisija pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto privatizavimo komisijos nuostatų 5.2 punktą, kuriame nustatyta privatizavimo komisijos teisė teikti savivaldybės tarybai spręsti privatizuojamo objekto pardavimo kainos mažinimo klausimą. Kainos nustatymas yra komisijos kompetencijos klausimas, komisija turi teisę šiuo klausimu kreiptis į savivaldybės tarybą, o ne pareigą. Teismas sprendime pažymėjo, kad Ūkio ministerija 2010-09-27 nutarė skirti 6 588 651 Lt subsidijas viešbučiui ir kad ši aplinkybė atsakovei turėjo būti žinoma iki sandorio sudarymo, tačiau nepateikė šių aplinkybių teisinio įvertinimo. Tiek nustatant pradinę akcijų paketo pardavimo kainą, tiek vykdant aukcioną ir nustatant laimėtoją jokios subsidijos dar skirtos nebuvo ir ši aplinkybė jokios teisinės reikšmės neturi. Ieškovė nėra sandorio šalis, nedalyvavo privatizavimo procedūroje ir nesiekė joje dalyvauti, todėl ji nėra subjektas, kuriam įstatymų leidėjas būtų suteikęs teisę ginti viešąjį interesą. Ieškovė neįrodė jokių sąlygų, kurioms esant, sandoris galėtų būti laikomas niekiniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ įstatinį kapitalą sudaro 8 274 000 Lt. Įstatinis kapitalas padalytas į 82 740 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė lygi 100 Lt (b. l. 71-86). UAB „Seego“ nuosavybės teise valdo 75,18 proc. UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcijų paketą, kurį sudaro 75 178 vnt. paprastų vardinių nematerialiųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų, 24,82 proc. bendrovės akcijų paketą, kurį sudaro 24 822 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų, nuosavybės teise valdė Klaipėdos miesto savivaldybė (b. l. 24). 2010-08-06 viešą aukcioną dėl Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio akcijų paketo laimėjo 801 000 Lt pasiūliusi UAB „Bangų gatvės viešbutis“, su kuria 2010-10-14 pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis, o 2010-10-18 pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas (b. l. 171–174).

Dėl ieškovės subjektiškumo.

Apeliantės nurodo, kad ieškovė neturėjo subjektinės teisės pareikšti ieškinį dėl Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcijų paketo perleidimo, kadangi nebuvo sandorio šalimi, nedalyvavo privatizavimo procese ir neturi teisės ginti viešojo intereso. Su šiuo apeliančių argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovė yra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos privatizavimo komisijos 2009-12-10 posėdyje dalyvavo ir UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcininkų atstovas M. M., kuris pareiškė, jog bendrovės akcininkai yra suinteresuoti nupirkti parduodamas 24,82 proc. akcijas (t. 1, b. l. 138). Ieškovė nurodė, kad apie paskutinį aukcioną sužinojo tik iš spaudos, t. y. jos Klaipėdos miesto savivaldybės Akcinių bendrovių įstatymo ir UAB „Klaipėdos Viktorija“ įstatų nustatyta tvarka apie ketinimą parduoti akcijas neinformavo. Pranešimo apie parduodamas akcijas prasmė yra siejama su kitų akcininkų galimybe dalyvauti įsigyjant kitų dalyvių akcijas ir taip sumažinti bendrovės dalyvių skaičių bei sukoncentruoti kapitalą vienose rankose, tai leidžia akcininkų atliekamą strateginį bendrovės valdymą išlaikyti tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai išmanančių asmenų. Be to, ieškovės ieškinys grindžiamas taip pat ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų pažeidimu parduodant akcijas už nepagrįstai žemą kainą (CK 1.80 str.). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 6.227 str. 1, 2 d.). Ieškovė nereiškė reikalavimo jai perkelti pirkėjo teises, toks reikalavimas ir negalimas, nes bendrovės akcijų nuosavybės teisė nesukuria akcininkui bendraturčio teisinio statuso, todėl CK 4.79 str. nuostatos dėl pirkėjų teisių perkėlimo parduodant akcijas netaikytinos. Šiuo atveju akcininko teisės ir viešasis interesas gali būti apginami pripažinus akcijų perleidimą negaliojančiu/niekiniu ir taikant restituciją, o ne perkeliant pirkėjo teises. Taigi ieškovės ieškinys grindžiamas tiek ieškovės teisių ir teisėtų interesų, tiek imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, todėl ieškovė turėjo subjektinę teisę teikti ieškinį.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo taikymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, konkrečiai 47 str. 1 dalies reikalavimas, apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, byloje nagrinėjamu atveju netaikytinos. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas yra specialus nustatant valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą – valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimą potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimą valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija – už pinigus (Privatizavimo įstatymo 1, 2 str.). Vienas iš privatizavimo būdų yra viešas aukcionas, kurio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė (Privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtinti valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai. Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 dalyje nustatyta akcijas ketinančio parduoti dalyvio pareiga apie ketinimą raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei. 47 straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos išimtys nustatytos 8–10 dalyse: jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui; jei uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei šio straipsnio 1–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka; jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą. Byloje nagrinėjamu atveju nė viena šių išimčių netaikytina. Tiek ieškovė, tiek atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė tarpusavio civiliniuose teisiniuose santykiuose yra lygiaverčiai civilinių teisinių santykių dalyviai ir aplinkybė, kad specialiais įstatymais yra griežčiau reglamentuojami valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai, nereiškia, kad valstybė ar savivaldybė prieš kitą bendrai valdomo juridinio asmens dalyvį, t. y. ieškovę, įgyja kažkokių privilegijų, o ieškovė praranda įstatyme nustatytas teises. Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 dalyje nustatyta akcijas ketinančio parduoti dalyvio pareiga apie ketinimą raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei. Šios įstatymo nustatytos pareigos, atkartotos ir UAB „Klaipėdos Viktorija“ įstatuose, nepaneigia jokia Privatizavimo ar kito įstatymo nuostata, juo labiau šios pareigos negali paneigti aplinkybė, kad tokia pareiga nenumatyta Vyriausybės patvirtintuose Nuostatuose (CK 1.3 str. 4 d.). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo motyvu, kad Akcinių bendrovių įstatyme 47 straipsnyje nustatyto reikalavimo raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima tapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Kita vertus teisėjų kolegija daro išvadą, kad formalus Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 dalies pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu ar niekiniu, nes nustatytas reikalavimas pranešti apie ketinimą parduoti akcijas visų pirma siejamas su kitų akcininkų pirmumo teise jas įsigyti (Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 2–7 d.). Kadangi akcijos buvo perleidžiamos viešo aukciono būdu, ieškovė jų negalėjo įgyti kitaip. Vien išankstinis rašytinis nepranešimas Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 dalyje nustatyta tvarka neužkirto kelio ieškovei varžytis dėl šių akcijų įsigijimo, juo labiau, kad įvyko net trylika aukcionų, apie kuriuos buvo teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama viešai.

Dėl paskelbimo apie privatizavimo objektą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių motyvais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo konstatuodamas, kad buvo pažeistas Nuostatų 8 punkto reikalavimas informaciją apie privatizavimo objektą, kai informacija apie privatizavimo objektą skelbiama ne pirmą kartą, paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Pateikti įrodymai patvirtina, kad paskelbta buvo laiku (t. 2, b. l. 64–66, CPK 314 str.).

Dėl privatizavimo komisijos kompetencijos ir akcijų vertės.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, kad aplinkybė, jog Ūkio ministerija 2010-09-27 nutarė skirti 6 588 651 Lt projekto „Klaipėdos kultūros paveldo objekto – viešbučio „Viktorija“ pritaikymas viešam lankymui ir turizmo paslaugų teikimui“ Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086, neturi įtakos akcijų pardavimo sandorio teisėtumui, kadangi subsidija dar nebuvo skirta tiek nustatant pradinę akcijų paketo pardavimo kainą, tiek vykdant aukcioną ir nustatant laimėtoją. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje nustatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: 1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Akivaizdu, kad minėti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo procese gali būti įgyvendinti tik tuomet, kai turtas parduodamas už jį atitinkančią rinkos kainą. UAB „Verslavita“ 2008-12-29 akcijų paketo vertės nustatymo išvadoje Nr. KL.N-08-207 nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priklausančių 24 822 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Klaipėdos Viktorija“ akcijų paketo vertė nustatyta turto sudėtinių dalių požiūriu, neįvertinus akcijų paketo reikšmingumo priedo (nuolaidos) yra 4 329 000 Lt (t. 1, b. l. 183–184). Šis turtas 2010-10-14 privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas už 801 000 Lt, t. y. už daugiau nei 5 kartus mažesnę kainą, nei nustatė verslo ir turto vertintojai. Iš internetinio tinklalapio (www.esparama.lt) duomenų matyti, kad paraiška Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-086 buvo palankiai įvertinta jau 2010-08-16, t. y. pagal visus tris kriterijus: administracinės atitikties, tinkamumo ir naudos bei kokybės. Teisėjų kolegija neturi protingo pagrindo manyti (CK 1.5 str.), kad rengiant paskutinį aukcioną, Klaipėdos miesto savivaldybei nebuvo žinoma apie pateiktą projektą su 9 999 599 Lt prašoma skirti lėšų suma, kad savivaldybei nebuvo pagrindo tikėtis, jog projektui bus skirtas bent dalinis finansavimas ar kad savivaldybė nesuprato tokio masto investicijų įtakos parduodamų akcijų vertei. Nagrinėjamu atveju privatizavimo komisija nė karto nesikreipdama į miesto savivaldybės tarybą spręsti dėl privatizuojamo objekto pardavimo kainos mažinimo tais atvejais, kai objektas neparduodamas už turto vertintojų nustatytą rinkos kainą, o savarankiškai nustatydama 5 kartus už nustatytą rinkos vertę mažesnę kainą, piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, tiek Privatizavimo įstatymas, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos savivaldybės turto privatizavimo komisijos nuostatai numato galimybę sustabdyti privatizavimo procesą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu buvo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai ir vien šis pažeidimas yra pakankamas pagrindas ginčijamą akcijų perleidimo sandorį, įformintą 2010-10-14 privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2010-10-18 perdavimo–priėmimo aktu, pripažinti niekiniu ir taikyti atitinkamas pasekmes (CK 1.80 str., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.), todėl naikinti ar keisti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 329 str. 1 d.).

Sprendimas patikslintinas nurodant sandorio pripažinimo niekiniu pasekmes – restituciją natūra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti sprendimą nurodant, kad pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo–priėmimo akto pripažinimo niekiniais pasekmė – restitucija natūra.