Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

ji, 2014-12-17, apie 13.00 val., ties Šeškinės g. 24, Vilniuje, stovėdama šalia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio “Nissan“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma prašydama ją paleisti ir neforminti administracinio teisės pažeidimo bei konkliudentiniais veiksmais, pro atidarytas minėto automobilio dešinės pusės priekines dureles, prie priekinio stiklo, ant panelės, padėdama 20 Lt nominalo kupiūrą Nr. AH 0136557, davė 20 Lt (5.79 eurų) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams R. S. ir P. V., siekdama neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 167 straipsnį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-12-17, apie 12.30 val., Vilniuje, Šeškinės g. 24, viešoje vietoje, prekiavo drabužiais, neturėdama prekybai reikalingų dokumentų (verslo liudijimo).

Taip M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

M. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad Valentiną, kurios pavardės nežino, pažįsta apie vienerius metus. 2014-12-17, dienos metu, prie požeminės perėjos, esančios šalia Šeškinės poliklinikos, pardavinėjo drabužius, neturėdama leidimo prekiauti viešoje vietoje. Valentina tą dieną taip pat prekiavo drabužiais, tačiau stovėjo atokiau. Po kurio laiko prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė parodyti leidimą. Matė, kad prie Valentinos priėjo kitas policijos pareigūnas. Kadangi nei ji, nei Valentina leidimų neturėjo, policijos pareigūnai nurodė prieiti prie jų tarnybinio automobilio, kuris stovėjo prie Šeškinės poliklinikos. Pareigūnai atsisėdo į automobilio saloną, o ji kartu su Marija stovėjo prie pat automobilio. Tarnybinio automobilio dešinės pusės durelių stiklas bei dešinės durelės buvo atidarytos. Ji stovėjo arčiau automobilio, Valentina už jos. Policijos pareigūnas, kuris sėdėjo keleivio vietoje, paėmęs kompiuterį paklausė jos duomenų. Ji pasakė savo pavardę, adresą ir, ištraukusi iš piniginės 20 Lt, per atidarytą durų langą, padėjo pinigus į tarnybinio automobilio saloną, prie priekinio stiklo ant panelės, pasakė, kad tai už baudą. Ji prašė, kad policijos pareigūnas baudą išrašytų vietoje, nes jai labai sunku vaikščioti, sakė pareigūnui, kad turi neįgalų sūnų. Nori patikslinti, kad pirma pinigus prie priekinio stiklo padėjo Valentina. Pastaroji padėjo 10 litų, kai policijos pareigūnas pasakė, kad jį pasiimtų pinigus, Valentina pinigus paėmė, tada pinigus padėjo ji. Po to Valentina taip pat padėjo 20 Lt, kupiūromis po 10 Lt. Tada tas pats pareigūnas liepė atsisėsti į automobilio saloną. Ar tuo metu ji ką nors sakė policijos pareigūnui jau nepamena, buvo susinervavusi. Pirma į policijos pareigūnų automobilį atsisėdo Valentina, ji atsisėdo antra, kadangi jai skauda kojas, policijos pareigūnas dar padėjo jai atsisėsti į saloną. Po to jas pristatė į policijos komisariatą. Dėl policijos pareigūnams duotų 20 Lt labai gailisi. Ji retkarčiais prekiauja drabužiais be leidimų ir dėl to ne kartą buvo nubausta administracine tvarka – jai buvo skirtos įvairaus dydžio baudos, mokėjo po 10 Lt, po 20 Lt. Pažeidimo vietoje policijos pareigūnai išrašydavo dokumentą baudai sumokėti ir ji baudas sumokėdavo banke. Policijos pareigūnams pinigus davė, kad pastarasis vietoje, greičiau išrašytų baudą ir nevežtų į policijos komisariatą. Ji gauna mažą pensiją apie 250 eurų, yra įtraukta į didelės rizikos grupę dėl hipertenzinės kardiopatijos, taip pat serga kitomis ligomis, turi neįgalų sūnų, kuriam padeda finansiškai. Todėl prašo atsižvelgti į tai skiriant jai bausmę (b.l. 35-36)

Liudytojo – policijos pareigūno P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. gruodžio 17 d., apie 12.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., prie požeminės pėsčiųjų perėjos, esančios šalia Šeškinės poliklinikos, adresu Šeškinės g. 24, Vilniuje, pilietė, kaip vėliau paaiškėjo M. B., gim. 1942 m., prekiavo drabužiais. Priėję prie M. B. paprašė pateikti leidimą prekiauti jos turimomis prekėmis. M. B. atsakė, kad leidimo prekiauti prekėmis neturi. Pastarajai buvo paaiškinta, kad dėl „Prekybos viešosiose vietose“ taisyklių pažeidimų, jai bus surašytas protokolas pagal ATPK 167 str., bei paprašė M. B. nueiti prie jų tarnybinio automobilio, stovėjusio šalia Šeškinės poliklinikos. M. B. klausė, kokia bauda jai bus paskirta, į ką ir jis, ir vyr. patrulis R. S. po kelis kartus paaiškino, kad iškart, vietoje, negali nurodyti baudos dydžio, kadangi reikia patikrinti, ar ji neturi galiojančios nuobaudos už analogišką administracinį pažeidimą. M. B. aiškino, kad nuo to priklauso baudos dydis. Priėję prie tarnybinio automobilio “Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atsisėdo už vairo, o jis atsisėdo į keleivio vietą, automobilio durelės iš jo pusės liko atidarytos. M. B. paprašė palaukti prie automobilio, kol bus surašytas ATP protokolas, nes ją vežti į policijos komisariatą neketino, todėl jos į automobilio saloną nesodino. M. B. stovėjo prie automobilio, šalia jo. Nespėjus pradėti tikrinti pastarosios asmens duomenų, administracinių pažeidimų registro duomenų, M. B. pradėjo sakyti, kad neturi pinigų nusipirkti leidimus, prašė ją paleisti, sakė, kad turi neįgalų sūnų. Be to, ji siūlė atsiskaityti vietoje, be jokio protokolo. Po ko ištraukusi iš striukės kairės kišenės vieną 20 litų kupiūrą, ją padėjo ant automobilio priekinės apdailos panelės, kaip minėjo, tuo metu automobilio durys iš jo pusės buvo atidarytos. Jis kartu su R. S. po kelis kartus įspėjo M. B., kad ji jiems jokių pinigų nesiūlytų, kad už tai jai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, paaiškino, kad jai bus surašytas ATP protokolas ir baudą jį galės sumokėti banke arba pašte. Kad jokio „mokėjimo vietoje“ negali būti. Į ką pastaroji atsakė: „Kam tos problemos, vaikščiojimai po bankus, jei mažai dvidešimt litų, galiu dar paieškot“. Jis dar kelis kartus įspėjo M. B., kad už policijos pareigūnų papirkimą jai gresia baudžiamoji atsakomybė bei primygtinai nurodė paimti atgal pinigus. M. B. į jo įspėjimus nereagavo, tada jis nurodė M. B. atsisėsti į tarnybinį automobilį, paaiškino kad ji yra sulaikoma už policijos pareigūnų papirkimą ir kad tolimesniam aiškinimui ji bus pristatyta į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Surašyti ATP protokolą vietoje jau nebuvo tikslinga bei M. B. nebuvo nurodytas baudos dydis, nes jie taip ir neprisijungė prie Administracinių teisių pažeidimo ir įvykių registro. Dėl papirkimo buvo pranešta į Vilniaus aps. VPK OVS. Apie 13:10 val. M. B. buvo pristatyta į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Kaip minėjo, dėl techninių kliūčių ATP protokolas vietoje užpildytas nebuvo, ar vėliau Vilniaus miesto 6 PK M. B. buvo surašytas ATP protokolas paaiškinti negali. Kartu su M. B. už analogišką ATPK pažeidimą prie tarnybinio automobilio buvo atvesta V. P., ir jos kartu, stovėdamos prie tarnybinio automobilio, prašė jas paleisti, susitarti bei po to, kai M. B. pro atidarytas duris padėjo pinigus į jų tarnybinio automobilio saloną, ant priekinės automobilio panelės, kiek pamena, tai buvo 20 Lt kupiūra, V. P. taip pat padėjo 20 Lt, kupiūromis po 10 Lt (V. P. atžvilgiu pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-02596-15). Kas iš jų pirmas padėjo pinigus, šiuo metu jau tiksliai nepamena. Jų tarnybiniame automobilyje vaizdo registratorius tuo metu neveikė ir neveikia iki šiol. Pokalbį su M. B. ir V. P. užrašė į savo telefoną. Papildomai parodė, kad arčiau automobilio stovėjo M. B., kuri sakė, kad turi neįgalų sūnų, prašė kuo greičiau ją paleisti, nerašyti protokolo. Todėl pateiktame garso įraše pagrinde užfiksuotas jos balsas. V. P. stovėjo atokiau ir tuo metu, kai buvo daromas garso įrašas, nekalbėjo, nors prieš tai taip pat prašė paleisi ir neforminti ATP pažeidimo (b.l. 23-26).

P. V. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-12-17 tarnybiniame pranešime (b.l. 7).

Liudytojo – policijos pareigūno R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. gruodžio 17 d., apie 12.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. V., prie Šeškinės poliklinikos, adresu Šeškinės g. 24, Vilniuje, pastebėjo pilietę, kuri prie požeminės pėsčiųjų perėjos prekiavo drabužiais. Jie priėjo prie, kaip vėliau paaiškėjo M. B., gim. 1942 m., paprašė pateikti leidimą prekiauti jos turimomis prekėmis. M. B. atsakė, kad leidimo prekiauti prekėmis neturi. M. B. paaiškino, kad jai bus surašytas protokolas pagal ATPK 167 str. (Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas). Paprašė nueiti prie jų tarnybinio automobilio, stovėjusio šalia Šeškinės poliklinikos. M. B. klausė, kokia bauda jai bus paskirta. Ir jis, ir vyr. patrulis P. V. po kelis kartus paaiškino, kad vietoje, iškart negali nurodyti baudos dydžio, nes reikia patikrinti, ar nėra galiojančios nuobaudos už analogišką administracinį pažeidimą, nes nuo to priklauso baudos dydis. Priėję prie tarnybinio automobilio „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsisėdo už vairo, o vyr. patrulis P. V. keleivio vietoje. Kadangi M. B. vežti į policijos komisariatą neketino, paprašė palaukti prie automobilio, kol bus surašytas ATP protokolas. Pastaroji stovėjo iš dešinės tarnybinio automobilio pusės. Nespėjus patikrinti pastarosios asmens duomenų, administracinių pažeidimų registro duomenų, M. B. iškart pradėjo prašyti ją paleisti, aiškino, kad neturi pinigų už ką nusipirkti leidimus, turi neįgalų sūnų. Siūlė atsiskaityti vietoje be jokio protokolo rašymo. Po ko, ištraukusi iš striukės kairės kišenės vieną 20 litų kupiūrą, ją padėjo ant automobilio priekinės apdailos panelės, tuo metu automobilio durys iš dešinės pusės buvo atidarytos. Ir jis, ir vyr. patrulis P. V. kelis kartus įspėjo M. B., kad pastaroji jokių pinigų jiems nesiūlytų, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, kad jai bus surašytas ATP protokolas ir baudą jį galės sumokėti banke arba pašte. Į ką pastaroji atsakė: „Kam tos problemos, vaikščiojimai po bankus, jei mažai dvidešimt litų, galiu dar paieškot“. Vyr. patrulis P. V. dar kelis kartus įspėjo, kad už policijos pareigūnų papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė bei primygtinai nurodė paimti atgal pinigus. Bet M. B. į įspėjimus nereagavo. Tada vyr. patrulis P. V. paaiškino M. B., kad ji yra sulaikoma už policijos pareigūnų papirkimą ir nurodė jai atsisėsti į tarnybinį automobilį, kadangi ji bus pristatyta į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Surašyti ATP protokolą vietoje jau nebuvo tikslinga bei M. B. nebuvo nurodytas baudos dydis, nes jie taip ir neprisijungė prie Administracinių teisių pažeidimo ir įvykių registro. M. B. buvo sulaikyta ir apie 13.10 val. pristatyta į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b.l. 21-22).

2014-12-17 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Vilniaus apskrities VPK PR vyriausieji patruliai R. S. ir P. V. pateikė 20 litų kupiūrą Nr. AH 0136557 (b.l. 10), kuri buvo apžiūrėta 2015-02-16 pinigų apžiūros protokolu (b.l. 11-13);

2015-03-24 garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai kelis kartus siūlė M. B. pasiimti pinigus (b.l. 17-18; 19-20).

BK 227 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad M. B., siekdama, kad savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą, davė jiems 20 Lt nominalo vertės kupiūrą, padėdama ją ant priekinės tarnybinio automobilio panelės ir jos nepaėmė, nors policijos pareigūnai primygtinai siūlė jai paimti pinigus, įspėdami apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Tokie M. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje, kadangi ji davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė sumažinti jos dydį bei baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui (b. l. 60).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas) į nustatytą kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. M. B. praeityje neteista (b.l. 50), buvo bausta administracine tvarka už prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą (b.l. 47-49), yra pensininkė (b.l. 57-59), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, tačiau 2004-2005 metais buvo konsultuota dėl psichinių sutrikimų (b.l. 53, 54), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašyta (b.l. 52).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę –baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma M. B. 3 MGL (112,98 €) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytam baudžiamajam nusižengimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį ir į tai, kad kaltinamoji M. B. yra pensininkė ir gauna 257,26 € dydžio senatvės ir našlės pensiją, taip pat prašo jai skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, sprendžia esant tikslinga nustatyti jai ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena 20 Lt (dvidešimties litų) kupiūra, saugoma Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2015-03-09 kasos pajamų orderio kvitą Serija 10-20-PO-VAL Nr. 0539 (b.l. 14-17) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotina (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 3 MGL, t.y. 112,98 € baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 MGL, t.y. 75,32 € (septyniasdešimt penkių eurų 32 centų) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai M. B. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 20 Lt (dvidešimties litų) kupiūrą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2015-03-09 kasos pajamų orderio kvitą Serija 10-20-PO-VAL Nr. 0539 – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti.

1.Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.