Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Techsis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2015 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perskaičiuojant likusių neatliktų darbų vertę, nustatant, kad jų kaina yra 2 185 654,26 Eur su PVM; priteisti iš Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Techsis“ naudai 55 437,54 Eur su PVM skolą už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 709,60 Eur delspinigių, priteisti 8 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Techsis“ (rangovas) ir UAB „Rainių statyba“ (kartu su ieškove yra sutarties vykdytojai) jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2015 m. lapkričio 23 d. su atsakove Telšių rajono savivaldybės administracija (užsakovas) viešojo pirkimo būdu sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojai įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti projekto „Pastato (duomenys neskelbtini), modernizavimas pritaikant (duomenys neskelbtini) mokyklos reikmėms, rangos darbai I - II etapas“ įgyvendinimui reikalingus statybos rangos darbus. Sutarties 9.9.3 p. numatyta, kad sutarties kaina dėl metinio infliacijos pokyčio gali būti didinama arba mažinama, jei sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu trunka ilgiau nei vienerius metus. Ieškovė kelis kartus raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties kainos perskaičiavimo, tačiau atsakovė tam nepritarė. 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) rangovas pateikė užsakovui atliktų darbų, pagal sutartį aktus ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią užsakovė privalėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. dienos pateikti pastabas arba pasiūlymus. 2019 m. rugpjūčio 19 d. rangovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad pasinaudodamas savigynos priemonėmis pagal CK 6.58 str., 6.208 str. 4 d., 6.661 str., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sustabdo sutarties vykdymą iki užsakovas pašalins sutarties vykdymo trūkumus, perskaičiuos sutarties kainą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. užsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad grąžina Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepateiktų suderintų sąnaudų kiekių žiniaraščių skirtumų tarp techninio ir darbo projektų. Atsižvelgiant į tai, užsakovas prašė rangovo suderinti skirtumus ir pateikti naujus dokumentus apmokėjimui. 2019 m. rugpjūčio 30 d. rangovas raštu nurodė, kad su atsakovės sprendimu neapmokėti už atliktus darbus kategoriškai nesutinka ir reikalauja ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 4 d. apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Pažymi, kad egzistuoja pagrindas pakeisti sutartį ir perskaičiuoti sutarties kainą dėl daugiau nei penkiolika procentų padidėjusios sutarties vykdymo kainos (CK 6.653 str. 6 d., 6.685 str. 2 d., 6.204 str. 2 d., VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Egzistuoja visos CK 6.204 str. nurodytos sąlygos pakeisti sutartį ir atkurti sutarties šalių pusiausvyrą. Sutarties kaina po sutarties sudarymo iš esmės padidėjo dėl aplinkybių, kurių rangovas negalėjo protingai numanyti ir kurios atsirado ne dėl rangovo sukeltų veiksmų bei kurių rangovas negali kontroliuoti. Nuo sutarties sudarymo 2015 m. lapkričio 23 d. kainų pokytis buvo ženklus. Tą įrodo Statistikos departamento 2018 m. kovo 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pateikta statistinė informacija apie statybos sąnaudų elementų vidutinius metinius kainų pokyčius. Remiantis šiais raštais, lyginant jau 2018 m. su 2015 m. egzistavusiomis kainomis, administracinių pastatų kainų pokytis – 8,8 proc., pastatų remonto kainų pokytis siekia 11,2 proc. Remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, statybos sąnaudų elementų kainų indekso, lyginant 2019 m. su 2015 m. egzistavusiomis kainomis, administracinių pastatų kainų pokytis yra 14,685 proc. (suapvalinus 15 proc.), o pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indekso pokytis, lyginant 2019 m. su 2015 m. egzistavusiomis kainomis – 18,234 proc. Taigi, akivaizdu, kad kainų pokytis viršija 15 proc., todėl egzistuoja pagrindas sutarties kainos perskaičiavimui.

4. Nurodo, kad dėl daugiau nei penkiolika procentų padidėjusių statybos bei pastatų remonto sąnaudų elementų kainų, rangovui sutarties vykdymas tapo suvaržytas, kadangi sutartyje numatyti įkainiai nepadengia rangovo išlaidų, kurias jis patirtų, vykdydamas sutartį. Dėl padidėjusių kainų statybų bei remonto rinkoje, darbų sąnaudos (statybinių medžiagų, kitų darbų vykdymui reikalingų prekių, mechanizmų ir darbo užmokesčio kainos) įkainiai išaugo tiek, kad rangovas vykdydamas sutartį patirtų didelius nuostolius. Užsakovo veiksmai taip pat prisidėjo prie esamos situacijos, pažeidžiančios sąžiningumo ir protingumo principus, nes užsakovas stabdė sutarties vykdymą ir rangovas negalėjo jos įvykdyti tomis kainomis, dėl kurių buvo susitarta sutarties sudarymo metu. Dėl ilgo sutarties sustabdymo susiklostė tokia situacija, kad rangovas, apskaičiuodamas pasiūlymo kainą, vertino tai, kad sutarties vykdymas bus nuolatinis, todėl ir sutarties kainą paskaičiavo atitinkamam laikotarpiui; rangovas, pasirašydamas sutartį bei planuodamas, kad sutartį vykdys pastoviai, susiplanavo savo resursus, negalėdamas numatyti, kad užsakovas nepagrįstai ilgam laiko tarpui sustabdys sutartį; nuo sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė statybos darbų bei medžiagų kainos, dėl ko iš esmės pasikeitė sutarties šalių pusiausvyra. Tokių aplinkybių atsiradimo rizikos rangovas, dalyvaudamas viešojo pirkimo procedūrose ir sudarydamas sutartį, nebuvo prisiėmęs.

5. Teigia, kad šalių sudaryta fiksuotos kainos sutartis, nereiškia, kad sutarties kaina negali būti keičiama. Sutarties 9.2 ir 9.3.3 p. nustatyta, kad sutarties kaina yra fiksuoto įkainio (fiksuotos kainos rinkodaros) su peržiūra, todėl darbų apimtis ir jų kiekis nebuvo tiksliai žinoma. Pagal tokias sutarties sąlygas, šalys prisiima riziką, kad sutarties kaina mokama už atliktus darbus, neatsižvelgiant į kintančią darbų apimtį. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kainodaros taisyklių nustatymo metodika) nustačiusi, kad fiksuoto įkainio sutarties peržiūra galima dėl Sutarties kainos (įkainių), kuri atliekama dėl kainų lygio pokyčio.

6. Pažymi, kad sutarties, kaip viešojo pirkimo, prigimtis, nedraudžia jos keisti sutarties vykdymo metu. Sprendžiant dėl sutarties kainos perskaičiavimo, reikėtų vadovautis tiek VPĮ nuostatomis, tiek CK normomis, tiek, kiek jos neprieštarauja VPĮ reikalavimams. Ieškovas prašo teismo pakeisti sutarties kainą, perskaičiuojant likusių neatliktų darbų vertę už 1 886 063,01 Eur su PVM į 2 185 654,26 Eur su PVM, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d. 2 p., 6.685 str. 2 d.). Kainos perskaičiavimas atliktas remiantis statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčiu, lyginant 2019 m. su 2015 m. Administracinių pastatų kainų pokytis – 14,685 proc. (suapvalinus – 15 proc.). Šis kainų indekso pokytis pritaikytas sutartyje vykdomiems naujos statybos darbams perskaičiuojant neatliktų darbų likutį iš 1 370 237,24 Eur su PVM į 1 575 772,82 Eur su PVM. Pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indekso pokytis, lyginant 2019 m. su 2015 m. egzistavusiomis kainomis –18,234 proc., taigi šis rodiklis pritaikytas sutartyje vykdomiems remonto darbams perskaičiuojant neatliktų darbų likutį iš 515 825,77 Eur su PVM į 609 881,44 Eur su PVM. Viso fiksuojamas sutarties kainos padidėjimas 299 591,25 Eur su PVM.

7. Taip pat nurodo, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktais darbais, tačiau nėra apmokėjusi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už pagal sutartį atliktus darbus, todėl egzistuoja teisinis pagrindas priteisti rangovui skolą pagal padidintą sutarties kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangovas PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d., todėl užsakovas privalėjo per 10 dienų pateikti pastabas arba pasiūlymus, tačiau iki pat 2019 m. rugpjūčio 26 d. rangovas negavo užsakovo pastabų. Laikoma, kad užsakovas pastabų aktams neturėjo ir privalo apmokėti už jau atliktus darbus pagal perskaičiuotą sutarties kainą (CK 6.687 str. 1 d.). Ieškovė prašo teismo priteisti skolą už neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 9.8 p. numatyta, kad rangovui negavus mokėjimo sutarties 9.7 p. numatytu terminu, pagal sutarties 9.5 p. užsakovas turi patvirtinti gautą mokėjimo dokumentą per 10 dienų pasirašydamas atliktų darbų aktą. Jeigu per šį laiką užsakovas nepatvirtina mokėjimo dokumentų ir nepateikia nepatvirtinimo priežasčių, laikoma, kad mokėjimo dokumentuose pateikta suma yra teisinga. Kadangi neapmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta 2019 m. rugpjūčio 2 d., remiantis Sutarties 9.5, 9.7, 9.8 p., ieškovė prašo papildomai sumokėti delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 709,60 Eur.