Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. B., kuri turėjo du vaikus (pirmos eilės įpėdinius) – pareiškėją ir K. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko paveldimas turtas, dėl kurio (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas kartu su broliu per 3 mėnesius nesikreipė į notarą, tačiau faktiškai abu toliau valdė motinos turtą, brolis gyveno motinai priklaususioje sodyboje, rūpinosi jos išlaikymu, mokėjo mokesčius. K. B. testamento nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo, jo mirties dieną tėvų ar senelių gyvų nebebuvo, todėl pareiškėjas tapo ketvirtos eilės įpėdinis po brolio mirties. Po pastarojo mirties jis per įstatymu nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, tačiau likusį turtą ėmė faktiškai valdyti – prižiūrėjo gyvenamąjį namą, sodybos teritoriją, mokėjo mokesčius. Todėl tam, kad būtų pagrindas paveldėti visą motinai ir broliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir prašė nustatyti juridinį faktą.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė savo motinos B. B. ir brolio K. B. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų bei pareiškime išdėstytų argumentų nustatyta, kad B. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). VĮ Registrų centre esantys duomenys patvirtina, kad po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Tai, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi jo valios jį priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad B. B. iki mirties gyveno su sūnumi K. B., kuris valdė visą nekilnojamąjį turtą, rūpinosi sodyba, mokėjo mokesčius. Taigi aktyviais veiksmais faktiškai jis priėmė palikimą po motinos mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

K. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo ta pati kaip ir motinos B. B., (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 6 ), įpėdinių jis neturėjo. VĮ Registrų centre jo vardu registruoti du žemės sklypai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Molėtų 2-ojo notaro biuro dokumentas patvirtina, kad paveldėjimo bylos mirus B. B. ir K. B. nepradėtos, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė (b. l. 7).

Pareiškėjas su broliu K. B. palikimo priėmimo fakto po motinos B. B. mirties ir vėliau mirus jo broliui, įstatymų nustatyta tvarka neįformino. Tačiau vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių įpėdinių) laikytina, kad K. B. neabejotinai natūraliu būdu, turto faktiniu valdymu buvo priėmęs motinos palikimą, o po K. B. mirties toliau rūpinosi likusiu turtu, jį valdė, mokėjo mokesčius (CK 5.51 straipsnis). Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjas pilna apimtimi galės realizuoti savo, kaip mirusių artimų giminaičių turto paveldėtojo, teises kreipdamasis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,64 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir brolio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.