Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.10.3.; 2.5.14.; 2.5.19.

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norvegijos Karalystės Jaren apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Norvegijos Karalystės Gulating apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis ir M. M. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalimi ir palikta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2011 m. rugpjūčio 26 d.

Bausmės pabaiga – 2015 m. birželio 26 d. (užsk. 427 d.).

½ bausmės dalį atliko 2012 m. gruodžio 19 d.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2013 m. gegužės 17 d. priimtu nutarimu Nr. 89-34 nutarė nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. M. iš viso yra teistas tris kartus, iš jų yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nusikaltimai sunkėja, interviu metu savo kaltę pripažįsta, Gulating apygardos teismo nuosprendžiu priteista 100 000 Norvegijos kronų moralinės žalos neatlygino. Šiuo metu nuteistasis M. M. yra atlikęs tik vos daugiau nei pusę laisvės atėmimo iš jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingi tokie kriminogeniniai veiksniai kaip teistumai sulaukus pilnametystės, bedarbystė po paleidimo, mokyklos nelankymas, kvalifikacijos neturėjimas, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių nesuvokimas ir kt. Medžiagoje yra duomenų, jog M. M. elgesys įtakojamas draugų, linkusių nusikalsti, miglota perspektyva įsidarbinti, daromi tyčiniai nusikaltimai, silpni socialiniai ryšiai, savanoriškai neatlygina civilinio ieškinio, turi vaiką, tačiau juo nesirūpina.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Išnagrinėjusi nuteistojo asmens bylą bei kitą teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors M. M. ir atitinka aukščiau nurodytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų ( faktiškai yra atlikęs ½ jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės), tačiau to nepakanka manymui, kad jis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika - vidutinė (69 balai), anksčiau M. M. buvo teistas du kartus, tame tarpe ir už smurtinį sunkų nusikaltimus žmogaus sveikatai. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad M. M. įvykdyti nusikaltimai sunkėja, tad galima išvada, jog ankstesnės jam paskirtos bausmės, tame tarpe ir reali laisvės atėmimo bausmė, teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos specialistės išvadoje yra nurodoma, jog M. M. būdingi pasyvūs problemų sprendimo įgūdžiai, lengvabūdiškumas, patiklumas, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, ryžtingumo stoka, užbaigiant pradėtus darbus. Taip pat yra pažymima, kad nepakankamas sugebėjimas išlaikyti savo tvirtos pozicijos, nepasitikėjimas savimi, priklausomybė nuo aplinkos veiksnių nepadeda M. M. susidoroti su gyvenimo problemomis. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškai M. M. buvo apibūdinamas ir prieš 5 mėnesius, 2012-12-17, pateiktoje Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos išvadoje.

Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis rūpintųsi savo mažamečiu sūnumi. Atvirkščiai, iš 2013-05-03 Socialinio tyrimo išvados Nr. 52-74 matyti, jog M. M. ir jo mažamečio sūnaus motinos tarpusavio ryšiai silpni, tad šis nuteistojo nurodomas argumentas vertintinas kritiškai.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis įvykdė socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, yra 3 kartus skatintas, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.