- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-148-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. spalio 10 d. Plungės rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y., būdamas nuteistas 2016 m. spalio 10 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2017 m. birželio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį į pataisos namus atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, žinodamas apie priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, slapstėsi, negyveno nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, kol 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasislėpęs namo palėpėje.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendį arba sumažinti bausmę. Nurodo, jog nevengė atlikti laisvės atėmimo bausmės, byla sufabrikuota ir išnagrinėta šališko teisėjo. Tyrėja L. A. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodė melagingus duomenis, jog apeliantas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip sudarė sąlygas išvengti jo sugyventinės E. B. ir posūnio L. B. apklausos dėl apeliantui inkriminuoto kaltinimo aplinkybių. Paaiškina, jog apeliantas nuo 2005 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten nuolat gyvena. Tarnybiniame pranešime dėl apelianto paieškos paskelbimo tyrėja nurodė, jog šiuo adresu durų niekas nedaro, o kaimynai pasakę, jog ilgą laiką nėra nieko matę ten lankantis. Tačiau neaišku, kada tai buvo pareigūnų atliekama. Apelianto sugyventinė yra dirbanti ir su kaimynais matosi kiekvieną dieną bei jis pats visada su jais bendraudavo. Nurodo, jog kartais išvažiuodavo į sugyventinės tėviškę (duomenys neskelbtini), bet ten ilgai nebūdavo, t. y. 2–3 dienas. Kartą, gal rugpjūčio 20 d., paskambino posūnis ir pasakė, jog apelianto ieškojo policija, tačiau kokiu tikslu, nesakė, o jis pareigūnams nurodęs, kad apeliantas yra minėtame kaime. Daugiau niekas apelianto neieškojo. Įpareigojimas būti namuose apeliantui neskirtas ir jis turėjo teisę iki 7 parų išvažiuoti iš gyvenamosios vietos. Nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. 06.00 val. būdamas šiame kaime, išgirdo šuns lojimą, bildesius į langą, sutriko ir išsigando. Palėpėje jį surado policijos pareigūnai, buvo sulaikytas ir išvežtas į pataisos namus. 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 242 straipsnį. Apie nuosprendžio vykdymą niekas neinformavo, kaip turi elgtis, kur atvykti ir pan., apeliantas nežinojo. Probacija turėjo apelianto ir jo sugyventinės E. B. telefonų numerius, tačiau neskambino ir nepranešė nei kur, nei kada jis turėtų atvykti. Apelianto paieška paskelbta 2017 m. rugpjūčio 28 d., o sulaikytas pareigūnų 2017 m. rugpjūčio 29 d. Mano, jog tokia situacija atrodo įtartinai, o nauja bausmė skirta kaip kerštas už anksčiau pralaimėtas prieš jį bylas apygardos teisme, kai pagal apelianto skundą buvo panaikinta apylinkės teismo nutartis dėl probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teigia, jog teismas ir probacijos tarnyba iš ankstesnių teisminių procesų turėjo žinoti aplinkybę, jog apeliantas kartais išvažiuoja į minėtą kaimą pas artimus giminaičius, tačiau į tai neatsižvelgė. Be to, liudytojas pareigūnas R. P. posėdyje parodė, jog apie apelianto buvimo vietą sužinojo iš Plungės policijos komisariato pareigūnų. Todėl neaišku, kodėl reikėjo skelbti apelianto paiešką. Skirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę tik už vieną dieną, t. y. kol apeliantas buvo paieškomas, vertina kaip per didelę ir skirtą nesąžiningai. Nurodo, jog turi šeimą, serga širdies nepakankamumo liga, 2 ir 3 laipsnio venų varikoze, anksčiau skirtą bausmę atlieka be nuobaudų.
3. Prokuroras teismo posėdžio metu pažymėjo, jog apeliantui inkriminuoto nusikaltimo požymiai labai formalūs, tačiau apeliantas rastas pasislėpęs palėpėje, o ar tai yra aktyvūs slapstymosi veiksmai, sprendžia teismas, ir prašė skundo prašymą dėl išteisinimo atmesti. Kitą apelianto prašymą dėl bausmės sumažinimo prokuroras prašė tenkinti ir pasiūlė skirti jam minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliantas nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 242 straipsnį iš esmės kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas, kad jo veikoje yra nustatyti visi šio nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis turi būti nubaustas, juolab tokia griežta terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pernelyg formaliai, todėl nėra pagrindo kaip pagrįstą ir teisėtą vertinti teismo išvadą, jog apelianto veiksmuose yra jam inkriminuotos ir BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.
6. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir apeliantas pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (b. l. 10–11). Duomenų, jog apeliantui buvo paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pan., byloje nėra. Patvarkymas apie apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą policijai išsiųstas 2017 m. liepos 24 d. (b. l. 13). Policija 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskelbė apelianto paiešką, tai motyvuojant tuo, kad: apeliantas jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu(duomenys neskelbtini), negyvena, ten durų niekas nedaro, kaimynai ilgą laiką ten nieko lankantis nematė; Darbo biržoje apeliantas neregistruotas, niekur nedirba; duomenų apie (duomenys neskelbtini) mieste ar rajone gyvenančius artimus giminaičius, kurie galėtų žinoti jo gyvenamąją vietą, nėra; neoficialiais duomenimis apeliantas gali būti apsistojęs gyventi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). 2017 m. rugpjūčio 29 d. Asmens sulaikymo akte užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. 08.20 val. apeliantas sulaikytas, apie sulaikymą pranešta žmonai E. B. (b. l. 15). 2017 m. rugsėjo 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 242 straipsnį, pranešime apie pradėtą tyrimą nurodant, kad apeliantas yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo jam paskirtos bausmės, žinojo apie priimtą teismo nutartį, nes pats dalyvavo posėdyje, o adresu, kurį nurodė, negyveno ir buvo sulaikytas kitu adresu, palėpėje, pasislėpęs po senais drabužiais (b. l. 1–2).
7. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytų 7 punkte aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, jog jo elgesyje nėra vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę požymių. Tam, kad konkreti veika būtų apibrėžta kaip nusikalstama, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.
8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
9. Nagrinėjamu atveju trūksta ne tik objektyvių veiksmų, bet ir subjektyviosios pusės – apelianto tyčios išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas buvo informuotas apylinkės teismo ar probacijos tarnybos pareigūnų apie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką (pvz., kada ir kur turi atvykti, kokius asmens dokumentus ir / ar daiktus gali turėti ir kt.). Vien tai, jog apeliantas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas teikimas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo panaikinimo, savaime nesuponuoja jo pareigos imtis iniciatyvos ar savarankiškai ieškoti informacijos apie skirtos bausmės vykdymo procedūrą. Todėl kaip juridiškai nepagrįsta vertinama apylinkės teismo išvada, jog V. J. versija dėl informacijos apie bausmės atlikimo pradžią nesuteikimo ir įpareigojimų neturėjimo pripažintina jo siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
10. Kita aplinkybė, kurią nepagrįstai sureikšmino tiek policija, inicijuodama baudžiamąjį apelianto persekiojimą, tiek apylinkės teismas, įžvelgdamas nusikalstamo vengimo požymį apelianto veiksmuose, yra ta, jog jis surastas policijos pareigūnų pasislėpęs palėpėje. Kartu su šia aplinkybe apylinkės teismas neįvertino ir kitų, apelianto nusikalstamą tyčią paneigiančių aplinkybių. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantas, paskelbus paiešką, sulaikytas kitos dienos ryte pas sugyventinės tėvus, gretimo rajono kaime. Policija, patikrinusi informaciją duomenų bazėse apie apelianto sugyventinę, galėjo ir šiuo atveju rado informaciją apie kitą potencialią jo buvimo vietą. Be to, liudytojo, policijos pareigūno, vykdžiusio apelianto paiešką, R. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, leidžia įsitikinti tuo, jog policija žinojo, kad apeliantas su sugyventine gyvena (duomenys neskelbtini), o dabar pasislėpė pas sugyventinės tėvus. Iš šio liudytojo apibūdintos apelianto sulaikymo situacijos matyti, kad apeliantas, surastas namo palėpės patalpose, pareigūnams nesipriešino, o apeliantui artimi žmonės įsileido pareigūnus į namus be jokių kliūčių. Apeliantas surastas būtent pas nesvetimus jam asmenis – sugyventinės tėvus, o ne kitus asmenis ar tolimoje nuo gyvenamosios vietos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kiek neadekvati apelianto reakcija į su tarnybiniu šunimi anksti ryte į sugyventinės tėvų namus atvykusių pareigūnų beldimą – pasislėpimas palėpėje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesiekia nusikalstamam vengimui BK 242 straipsnio prasme būdingo pavojingumo. Pažymėtina, jog jokių aktyvių, sistemingų ar ilgą laiką trukusių slapstymosi veiksmų ir pan., nukreiptų į tai, kad realiai išvengtų bausmės atlikimo, apeliantas šiuo konkrečiu atveju neatliko. Toks iš esmės epizodinis apelianto išgąstis, trumpalaikiai ir iš tiesų nerimti slėpimosi veiksmai bei operatyvus jo suradimo / sulaikymo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasislėpė ir taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kiti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo vertinami kaip nepagrįsti. Prašymo nušalinti bylą nagrinėjusį teisėją apeliantas ar jo gynėjas neteikė, o ankstesni teisminiai procesai savaime nėra pagrindas įžvelgti teismo šališkumo. Kadangi byloje priimamas apeliantą išteisinantis nuosprendis, skundo argumentai dėl bausmės rūšies ar jos dydžio yra teisiškai neaktualūs, todėl neaptartini.
11. Baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Priešingu atveju, kaip tai nutiko ir nagrinėjamoje byloje, yra varžomos žmogaus teisės, be reikalo švaistomos teismo, policijos, probacijos tarnybos lėšos, proceso dalyvių laikas, pažeidžiamas greito ir ekonomiško proceso principas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas – skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – apeliantas pagal BK 242 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. (V. J.) pagal BK 242 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.