Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio pirmininko A. N. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G., J. M. ieškinį atsakovui Sudargo medžiotojų būreliui dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžių) atsakovo Šakių rajono Sudargo medžiotojų būrelio (toliau – būrelis) 2016 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus pašalinti V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M. iš būrelio narių bei priteisti iš atsakovo jų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio atstovas advokatas M. S. nurodė, kad nebegali atstovauti atsakovo šioje byloje, nes prieš pat teismo posėdžio pradžią atsakovo pirmininkas A. N. išreiškė nepasitikėjimą advokatu ir nutraukė su juo atstovavimo sutartį. Atsakovo atstovas pirmininkas A. N. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam būtina susirasti kitą atsakovą atstovausiantį advokatą. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovui Sudargo medžiotojų būreliui paskirta 200 Eur bauda. Nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjama byla yra susijusi su atsakovo narių teisėmis ir pareigomis, byloje yra septyni ieškovai, ieškovų ir atsakovo pirmininko A. N. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, byla teisme nagrinėjama beveik metus laiko, 2017 m. kovo 23 d. protokoline nutartimi teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo pirmininko A. N. ligos, apie jo ligą teismas iš anksto nebuvo informuotas, 2017 m. balandžio 27 d. protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas dėl atsakovo bei jo atstovo atstovavimo santykių pasibaigimo, apie kuriuos teismas buvo informuotas tik teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, nepagrįstai eikvoja ieškovų, jų atstovo, liudytojų bei teismo lėšas ir laiką, netinkamai įvykdė pareigą pranešti teismui apie atstovavimo santykių pasibaigimą, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovui skyrė 200 Eur baudą.2017 m. gegužės 11 d. teisme gautas atsakovo pirmininko A. N. prašymas panaikinti 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtą atsakovui baudą. Nesutikdamas su paskirta bauda, atsakovo pirmininkas A. N. nurodė, kad jis prieš pat 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio pradžią priėmė sprendimą nutraukti sutartį su advokatu M. S. ir nedelsiant apie tai pranešė advokatui ir teismui. Delsimo požymių, informuoti teismą apie atstovavimo santykių pasibaigimą, jo veiksmuose nėra, todėl mano, kad teismas jam skyrė baudą už pasinaudojimą procesine teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio pirmininko A. N. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad jis teismui nedelsiant pranešė apie atstovavimo santykių pasibaigimą, jo veiksmuose delsimo požymių nėra ir teismas baudą paskyrė dėl naudojimosi CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, tačiau teismas vertino, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas savalaikiai informavo teismą apie atstovavimo santykių pasibaigimą, atsakovas sąmoningai trukdo išnagrinėti bylą, kas laikytina vienu iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą baudą.Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 27 d. atidėdamas teismo posėdį teismas įpareigojo atsakovą Sudargo medžiotojų būrelį per dvi savaites susirasti kitą jį atstovausiantį advokatą, pateikti teismui naujo advokato duomenis bei atsiųsti teismui advokato užimtumo grafiką. Šią pareigą atsakovas turėjo įvykdyti iki 2017 m. gegužės 11 d., tačiau duomenų apie kitą atsakovo pasirinktą advokatą bei jo užimtumo grafiką teismas iš atsakovo negavo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovo Sudargo medžiotojų būrelio pirmininkas A. N. nurodo, kad nesutinka su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi ir prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtą atsakovui 200 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, prieštarauja pats sau. Aplinkybė, kad nutraukiamas atstovavimas ir apie tai teismui pranešta nedelsiant, buvo patvirtina ne tik paties atsakovo teiginiais, bet ir advokato M. S. parodymais teismo posėdžio metu, taip pat ir dokumentais – teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi. Pagrindinė priežastis dėl ko teismas paskyrė atsakovui baudą – proceso vilkinimas netinkamai pranešus apie atstovo pakeitimą, yra netinkama, o tiksliau – tokios priežasties nėra. Šalių, bendraatsakovų ar bendraieškovų, daugetas taip pat negali būti laikoma priežastimi paskirti baudą, o yra tik pasekmė, kuri nesant delsimo požymio, kildinama iš teisėto proceso veiksmo – šalies teisės keisti atstovą.Nenustačius imperatyviai privalomo delsimo požymio bei vadovaujantis atsakovo teiginiais, advokato M. S. parodymais, posėdžio protokolu, 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, ir nustačius, kad apie atstovo pakeitimą buvo pranešta tinkamai, atsakovui bauda buvo paskirta už tai, kad jis pasinaudojo procesine teise, o tai iš esmės varžo vienos iš šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei pažeidžia dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl pagrįstai teismo buvo nubaustas bauda. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu (CPK 227 str.), atsakovo pozicija dėl ginčo procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai suformuota ir išreikšta. Atsakovui sugalvojus keisti atstovą, jis tai galėjo padaryti tarp posėdžių, nevilkinant bylos nagrinėjimo. Akivaizdu jog tokie sprendimai, t. y. dėl atstovo keitimo, nepriimami spontaniškai, o nuomonių išsiskyrimas kaip, kad bando teigti atsakovas, gali atsirasti formuojanti byloje poziciją, o ne tada, kai ji yra suformuota ir pateikta procesiniuose dokumentuose. Taigi, atsakovo veiksmai, kai atsakovas posėdžio metu keičia atstovą, motyvuodamas požiūrio nesutapimu, yra ne kas kita, kaip akivaizdus proceso vilkinimas. Atsakovas taip elgdamasis aiškiai suvokia, jog dėl tokio procesinių veiksmo ir vėl bus nukeltas teismo posėdis. Byla pirmos instancijos teisme nagrinėjama jau visus metus, nežiūrint į tai, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdžiuose, byla iš esmės išimtinai dėl atsakovo yra pastoviai vilkinama įvairiais pretekstais.2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje, kai atsakovas atsisakė savo turimo atstovo, jis teismo buvo informuotas ir įpareigotas, jog mėnesio laikotarpiu tarp posėdžių susirastų tokį atstovą, kuris galėtų atsakovą atstovauti ir dalyvauti 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje, tačiau atsakovas nevykdo teismo įpareigojimų, ir pasitelktas naujas atstovas prieš pat posėdį jis pateikė prašymą atidėti iš anksto numatytą ir suderintą 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdį, nes neva nespėjo susipažinti su byla ir dėl to negali tinkamai atstovauti kliento interesų, todėl vėl teismo posėdis dėl atsakovo kaltės buvo atidėtas. Taigi matyti, jog tai daugiau nei akivaizdus proceso vilkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo panaikinti atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas; sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas išvadai, jog atsakovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. atsakovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą.Apelianto įsitikinimu, delsimo požymių informuoti teismą apie atstovavimo santykių pasibaigimą jo veiksmuose nebuvo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė baudą už pasinaudojimą procesine teise. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, be kita ko, išanalizavęs atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto pozicija.CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla Šakių rajono apylinkės teisme iškelta 2016 m. liepos 7 d. (suformuotos bylos l. 1-9). Atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu M. S. sudarė 2016 m. liepos 19 d. (b. l. 55). Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (b. l. 14). Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi, baigus pasirengimą bylai, paskirtas teismo posėdis (b. l. 27). Teismas 2017 m. vasario 15 d. protokoline nutartimi ieškovų ir atsakovo pirmininko A. N. dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu (b. l. 33-36). 2017 m. vasario 27 d. protokoline nutartimi bylos nagrtinėjimas atidėtas dėl atsakovo advokato laikinojo nedarbingumo (b. l. 37-39). 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo pirmininko A. N. laikinojo nedarbingumo, apie tai teismas buvo informuotas tik teismo posėdžio metu (b. l. 40-43). 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas M. S. nurodė, kad nebegali atstovauti atsakovo šioje byloje, nes prieš pat teismo posėdžio pradžią atsakovo pirmininkas A. N. išreiškė nepasitikėjimą advokatu ir nutraukė su juo atstovavimo sutartį. Atsakovo atstovas pirmininkas A. N. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam būtina susirasti kitą atsakovą atstovausiantį advokatą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdį atidėjo, ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, ieškovų atstovo prašymu skyrė atsakovui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 52-53). Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo (b. l. 57-58). Tiek šį prašymą, tiek atskirąjį skundą atsakovo pirmininkas A. N. iš esmės grindė vienintele aplinkybe, jog delsimo požymių informuoti teismą apie atstovavimo santykių su advokatu pasibaigimą jo veiksmuose nebuvo, nes prieš pat 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdį priėmė sprendimą nutraukti sutartį su advokatu ir nedelsiant apie tai pranešė advokatui bei teismui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovui bauda buvo skirta ne tik už CPK 51 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų nevykdymą, t. y. už pareigos savalaikiai pranešti teismui apie atstovavimo santykių su advokatu pabaigą netinkamą įvykdymą, dėl ko buvo atidėtas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdis, bet teismas taip pat įvertino ir byloje nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjama byla yra susijusi su atsakovo narių teisėmis ir pareigomis, byloje yra septyni ieškovai, ieškovų ir atsakovo pirmininko A. N. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, byla teisme nagrinėjama beveik metus laiko, taip pat teismas įvertino atsakovo pirmininko A. N. procesinį elgesį - 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo pirmininko A. N. ligos, apie jo ligą teismas iš anksto taip pat nebuvo informuotas, 2017 m. balandžio 27 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl atsakovo bei jo atstovo atstovavimo santykių pasibaigimo, apie kuriuos teismas buvo informuotas tik teismo posėdžio metu, teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį, tiek į 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdį buvo atvykę ieškovai, jų atstovas bei liudytojai. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo procesinis elgesys neleidžia operatyviai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, tokiu elgesiu trukdomas ne tik teismo, bet ir kitų proceso dalyvių, kurie elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, laikas bei lėšos, ir tai vertintina kaip atsakovo nesąžiningas elgesys. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apelianto procesinį elgesį kaip proceso vilkinimą, kaip veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, bei pagrįstai skundžiama 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko galioti atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Šių teismo nustatytų aplinkybių bei išvadų apeliantas nei prašyme panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde nepaneigė.Sprendžiant dėl apelianto prašymo panaikinti jam paskirta baudą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdį ir nustatydamas preliminarią kito teismo posėdžio datą 2017 m. gegužės 31 d., įpareigojo apeliantą per dvi savaites susirasti kitą jį atstovausiantį advokatą, pateikti teismui naujo advokato duomenis bei užimtumo grafiką. Šią pareigą atsakovas turėjo įvykdyti iki 2017 m. gegužės 11 d. Tačiau, kaip patvirtina byloje pateikti duomenys, teismui tik 2017 m. gegužės 30 d. (likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio) buvo pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta atsakovo tą pačią dieną su advokatu M. K., kuris kartu pateikė ir prašymą atidėti iš anksto suderintą 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdį, nes nespėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui. Tuo pagrindu 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdis ir vėl buvo atidėtas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti apeliantui pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtą baudą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.