Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A (toliau – ir pareiškėjas ar A) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus C (toliau – C ar dukra, ar mergaitė), gimusią (duomenys neskelbtini) ir D (toliau – D ar sūnus, ar berniukas), gimusį (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – vaikai), iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo B (toliau – ir suinteresuotas asmuo ar B) yra nepilnamečių vaikų tėvai. Pareiškėjas ir B santuokos nėra sudarę. Nepilnamečiai vaikai gimė ir visą laiką iki vaikų išvežimo į Lietuvą gyveno Jungtinėje Karalystėje. Vaikai nemoka lietuvių kalbos. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo ir vaikai nuo pat vaikų gimimo gyveno Jungtinėje Karalystėje ir vedė bendrą ūkį. Vaikai lankė ugdymo įstaigas, buvo registruoti medicinos įstaigose. Šeima gyveno valstybės skirtame socialiniame būste. Kartu su pareiškėjo šeima Jungtinėje Karalystėje taip pat gyveno ir pareiškėjo mama E (toliau – E), kuri nuolat prižiūrėjo vaikus, gamino maistą ir kitaip padėjo buityje. E, kaip vaikus prižiūrintis asmuo, buvo nurodyta oficialiuose dokumentuose dėl būsto nuomos, valstybės agentūroje „Home Office“.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. atvyko atostogauti į Lietuvą. Pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu laiką leido atskirai – B su vaikais buvo pas savo tėvus, o pareiškėjas – pas savo mamą. Pagal susitarimą, atostogų Lietuvoje metu vaikai savaitę laiko turėjo praleisti pas B tėvus ir savaitę – pas pareiškėją, tačiau susitarimas nebuvo vykdomas. Suinteresuotas asmuo ribojo pareiškėjo kontaktą su vaikais, leisdama juos matyti tik kaime. Be to, atostogų Lietuvoje metu, 2025 m. rugpjūčio 7 d.–2025 m. rugpjūčio 9 d. suinteresuotas asmuo, neinformavusi apie tai pareiškėjo, be pareiškėjo ir vaikų nuvyko į Jungtinę Karalystę ir paėmė bei išsivežė iš gyvenamųjų namų Jungtinėje Karalystėje vaikų ir savo asmeninius daiktus bei buitinę techniką, t. y. išsikėlė. 2025 m. rugpjūčio 9 d. B sugrįžo į Lietuvą ir nurodė, kad sprendimą palikti Jungtinę Karalystę ir su vaikais vykti gyventi į Lietuvą ji priėmė ne pati, tačiau tai padarė jos tėvo įtakota. 2025 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto vaikų pagrobimo, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą grąžinti vaikus pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija). Taip pat pareiškėjas apie vaikų pagrobimą pranešė teisėsaugos institucijoms, mokyklai, šeimos gydytojui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis, suinteresuotas asmuo bei vaikai Jungtinėje Karalystėje gyveno valstybės skirtame trijų kambarių būste. Kiekvienas vaikas turėjo savo kambarį, netoliese – mokykla, darželis, gydymo įstaigos, pusbroliai, krikšto tėvai, draugės. Šiuo metu vaikai Lietuvoje gyvena dviejų kambarių name su trimis suaugusiaisiais. Dukra miega kartu su mama, o sūnus – vienas kambaryje. Vonios kambarys yra kitame name – už 30 metrų. Pareiškėjo žiniomis, sūnus daug laiko praleidžia su planšete, o dukra, kai pavyksta pabendrauti be motinos priežiūros, sako, kad yra skriaudžiama. Suinteresuotas asmuo neturi pakankamų įgūdžių rūpintis vaikais: dažnai keldavosi vėlai, nesugebėdavo paruošti sveiko maisto, dažniausiai pirko jau paruoštus produktus, B per aštuonerius gyvenimo Jungtinėje Karalystėje metus nesugebėjo savarankiškai registruoti vaikų pas gydytojus, spręsti kitus su vaikų priežiūra, ugdymu susijusius klausimus. Nepilnamečius vaikus faktiškai augino pareiškėjo mama.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepaisant visko, jis nori, kad šeima grįžtų į Jungtinę Karalystę ir gyventų čia, kad nebūtų ribojamas bendravimas su vaikais. Taip pat pareiškėjas nori atkurti santykius su vaikų mama, ketina skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykiui puoselėti. Pareiškėjas taip pat ketina kreiptis į šeimos psichologą, kad būtų teikiama pagalba šeimai ir, kad vaikai augtų pilnavertėje šeimoje. Šiuo metu Lietuvoje vaikai gyvena netinkamomis ir nesaugiomis gyvenimo sąlygomis, nes B tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, yra linkęs prieš vaikus naudoti prievartą. Suinteresuoto asmens veiksmai, kai ji iš anksto planavo išvežti vaikus iš Jungtinės Karalystė į Lietuvą kvalifikuotina kaip neteisėtas abiejų vaikų išvežimas iš Jungtinės Karalystės ir vaikų neteisėtas laikymas Lietuvoje, nesant pareiškėjo sutikimui.