- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-7335-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00703-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-02-19 sprendimą Nr. 22S20344 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760093060, išduotą Baltarusijos Respublikos pilietei K. P. panaikinimo“.
Nurodo, kad 2021-01-14 ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečio A. B., santuoka buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu pradėjo gyventi nuomojamame bute. Pareiškėja tikėjosi sukurti darnią šeimą, turėti vaikų, dirbti pagal įgytą specialybę. Iš pradžių pareiškėja su sutuoktiniu bendrai rūpinosi šeimos gerove, planavo kaip pagerinti gyvenimo sąlygas, buitį. Šeimos krizė ištiko praėjus 8 mėnesiams po santuokos sudarymo, kai pareiškėja sužinojo, kad sutuoktinis turi priklausomybę nuo alkoholio, neblaivioje būsenoje agresyvus ir yra neištikinimas. Santuokos metu sutuoktinis priprato gyventi be jokių įsipareigojimų, praleidinėjo laiką savo kompanijose, vartojant alkoholinius gėrimus ir savo elgesiu pradėjo rodyti pareiškėjai didžiulę nepagarbą, ją žemino, išryškėjo jų charakterių neatitikimai. Dėl pasikeitusios sutuoktinio emocinės būklės namuose prasidėjo dažni konfliktai, tarp jo ir pareiškėjos atsirado įtampa. Santuokos metu pareiškėja iš antstolių kontoros pradėjo gauti pranešimus apie jos vyro turimas skolas. Toks vyro elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, visiškai buvo nepriimtinas. Atsižvelgiant į vyro netinkamą gyvenimo būdą, turimas skolas, 2021-10-08 pareiškėja su vyru pasirašė povedybinę sutartį, kad nustatyti savo tarpusavio turtinių teisių ir pareigų teisinį režimą santuokos metu ir nutraukus santuoką. Su laiku pareiškėjos santykiai su vyru pablogėjo, nes jis nenorėjo keisti savo gyvenimo būdo, toliau piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vakarais išeidavo iš namų be jokių paaiškinimų ir kur jis buvo ir kuo užsiminėjo pareiškėjai nebuvo žinoma. Kadangi šeimyninis gyvenimas tapo išvis neįmanomas, tai pareiškėja išėjo gyventi kitur - išsinuomavo kitą butą, todėl nuo 2022-03-28 neveda bendro ūkio ir negyvena su sutuoktiniu. Pareiškėja priėmė sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes turto ir vaikų neturėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-21 sprendimu buvo tenkintas prašymas bei tvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pažymi, kad šiuo metu VĮ „Registrų centras“ yra pateiktas prašymas dėl klaidingai nurodytos Lietuvos Respublikos gyventojų registre santuokos nutraukimo datos, atsižvelgiant į 2022-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2YT-27042-1006/2022, Teisminio proceso Nr. 2-68- 3-22034-2022-6).
Po santuokos nutraukimo jos buvusiam vyrui iškart buvo pareikšti įtarimas dėl nusikalstamos veikos ir šiuo metu jis nuteistas. Pareiškėja mano, kad tuo metu priėmė tinkamą sprendimą nutraukti santuoką, nes po sužinojimo apie buvusio vyro nusikalstamą veiką, santuoka vis tiek būtų nutraukta jos iniciatyva.
Pažymi, kad minėtų faktinių aplinkybių visuma rodo išskirtinę pareiškėjos gyvenimo situaciją bei apibūdina jos asmenines savybes. Pareiškėja nenorėdama susitaikyti su buvusio sutuoktinio netinkamu gyvenimo būdu, jo elgesiu, pažeidinėjančio įstatymų bei geros moralės normas, nenorėjo formaliai gyventi, kad tik nebūtų panaikintas jos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja nutraukė santuoką, žinodama, kad ji kaip sąžiningai dirbantis asmuo turės galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kad pratęsti savo gyvenimą ir darbo veiklą Lietuvoje.
Pareiškėja nuo 2023-02-15 vykdo individualią veiklą, yra dirbantis asmuo. Šiuo metu pagal 2023-07-31 neterminuotą darbo sutartį dirba MB „LEOSLA“, vadybininkės pareigose. Atsižvelgiant į MB „LEOSLA“ 2024-02-01 rekomendaciją pareiškėjos atžvilgiu, ji apibūdinta kaip kruopšti ir pareiginga vadybininkė, imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams, pasižymi geru strateginiu mąstymu, geba rasti efektyviausius sprendimus. Kadangi pareiškėjos kvalifikacija (ekonomistas) ir turimas darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nes tai patvirtina išduotas jai 2024-02-23 Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paslaugų organizavimo departamento direktoriaus įsakymas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir jos leidimas laikinai gyventi yra galiojantis, todėl pareiškėja 2024-02-26 kreipėsi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, norėdama pratęsti savo legalų būvimą Lietuvoje ir gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėja 2024-02-26 pateikė į Migracijos departamento Vilniaus skyriui prašymą Nr. 2402-LLG-1340 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, todėl negali sutikti su Sprendimu ir mano, kad Migracijos Departamento specialistai neatsižvelgė į teismų praktiką, į Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, neįsigilino į pareiškėjos rašytinius įrodymus, į susiklosčiusią jos gyvenimo situaciją, kai pati pareiškėja dėl išskirtinių aplinkybių nutraukė santuoką, žinodama, kad rizikuoja prarasti savo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja yra sąžininga, todėl nenori gyventi formalioje santuokoje, kad tik išsaugoti savo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos vertinimu Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nesuteikiant jai galimybės legaliai gyventi ir dirbti Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad yra dirbanti ir jos turimas darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nepaisant to, kad jos santuoka nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą neturi vertinti pareiškėjos santuokinio gyvenimo, todėl jos skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo ypatingąsias asmenines ir šeimos priežastis, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios
pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ta aplinkybė, kad pareiškėja su savo kvalifikacija, pasak jos, atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, neleidžia teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjai išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai nutraukus santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nuo santuokos nutraukimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo (t.y. daugiau nei metus) apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėja nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
Papildomai informuoja, kad pareiškėja 2024-02-26 yra pateikusi naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2024-02-19 sprendimo Nr. 22S20344 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760093060, išduotą Baltarusijos Respublikos pilietei K. P. panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022-03-15 Departamentas gavo pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis).
Departamentas 2022-04-04, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S20344 pakeisti leidimą laikinai gyventi, išduodant dokumentą 2 metams. 2022-04-05 pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760093060, galiojantis iki 2024-04-05.
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, patikrino pareiškėjos duomenis Gyventojų registre. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2022-12-02 pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu buvo nutraukta.
Departamenas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Įstatymo 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2024-04-05. Įstatymo 40 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai) 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę, patikrino Gyventojų registro duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjos santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu nutraukta.
Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – kad pareiškėjos santuoka nutraukta. Departamentas nustatė, kad santuoka yra nutraukta, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis. Departamentas rėmėsi pagrindinio valstybės registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti, todėl turėjo neabejotiną faktinį pagrindą priimti Sprendimą.
Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, darytina išvada, kad vien faktinės aplinkybės dėl santuokos nutraukimo nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Dėl skunde nurodytų motyvų apie pareiškėjos nenorą gyventi formalioje santuokoje, kad tik išsaugoti savo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl kitų šeimyninių aplinkybių (moraliniai ir kt. pagrindai, sąlygojantys pareiškėjos kreipimąsi dėl santuokos nutraukimo) pažymėtina, kad šiais pagrindais nurodyti motyvai, nagrinėjamo ginčo kontekste, iš esmės nėra reikšmingi ir pagrįstai Departamento nebuvo nagrinėti, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas imperatyvus leidimo laikinai gyventi pagrindas – kai nutraukiama santuoka, kuris (pagrindas) Departamentui leido priimti Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.