Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-2187/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2-2187/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės ,,DL logistika“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2187/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,DL logistika“ ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,DL auto“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties, kuria patikslintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,DL auto“ bankroto byloje Nr. B2-3619-262/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „DL auto“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. Č. . 2009 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas BUAB „DL auto“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2009 m. kovo 18 d. ir 2009 m. gegužės 12 d. teismo nutartimis. 2009 m. birželio 11 d. nutartimi BUAB „DL auto“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslintas kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Kreditorius UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į BUAB „DL auto“ bankroto administratorių su reikalavimu patvirtinti 304 775,96 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 38 974,27 Lt nesumokėtos įmokos ir delspinigiai bei 244 079,59 Lt nuostolis, patirtas pardavus turtą; 19 538,60 Lt nuostolis, patirtas saugojant atsiimtą turtą bei 2 183,50 Lt nuostolis dėl turto vertinimo. Kreditorius nurodė, kad jis 2008-12-11 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070821; 2009-01-20 pagal lizinguotą turtą pagal sutartis Nr. 1070820, 1070819, 1070818, 1070816; 2010-09-02 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070829; 2010-09-10 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070831. Kreditoriaus teigimu, BUAB „DL auto“ lizinguotas turtas buvo parduodamas per trečiuosius asmenis profesionalius turto pardavėjus UAB „Skuba“ už tuo metu rinkoje vyravusią kainą, nustatytą licencijuotų turto vertintojų. Turtas buvo saugomas šios bendrovės saugojimo – pardavimo aikštelėje, informacija apie parduodamo turto kainas nuolat buvo skelbiama internetiniame UAB „Skuba“ puslapyje bei pardavimo aikštelėje. Kreditoriaus teigimu, jis neturi jokio suinteresuotumo parduoti turtus pigiau negu vyraujanti rinkos kaina, o pagrindinis tikslas parduodant lizinguotą turtą yra susigrąžinti savo investuotas lėšas į BUAB „DL auto“ prašymu įsigytą turtą, t.y. parduoti atsiimtą turtą kuo brangiau.

BUAB „DL auto“ bankroto administratorius A. Č. nurodo, kad kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareiškė finansinį reikalavimą, kurio dalis yra nepagrįsta, t. y. administratorius ginčija 234 080,26 Lt kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo. Administratorius nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kreditorius, vykdydamas turto pardavimą savo veiksmais ir/ar neveikimu tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie jo patirtų nuostolių padidėjimo, t. y. nebendradarbiavo su BUAB „DL auto“, UAB „DL logistika“, trečiaisiais asmenimis, teikusiais pasiūlymus pirkti parduodamą turtą; parduodamas turtą nesinaudojo Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos su UAB „Skuba“, teikiamomis galimybėmis surasti aukščiausią turto kainą siūlančius pirkėjus bei visą turtą pardavė UAB „Skuba“, kuri dėl savo vykdomos veiklos yra objektyviai suinteresuota sumokėti mažiausią turto kainą. Todėl yra pagrindas netenkinti kreditoriaus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareikštą finansinį reikalavimą visa apimtimi. Administratorius ginčijama finansinio reikalavimo, susijusio su turto saugojimu ir turto vertinimu, dalis 14 715,90 Lt, nes kreditorius nepaaiškino dėl kokių priežasčių dvejus metus delsė parduoti puspriekabes.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „DL logistika“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti kreditoriaus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymo padidinti finansinį reikalavimą BUAB „DL auto“ bei peržiūrėti šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo dydį. Nurodo, kad už lizingo sutarčių tinkamą įvykdymą pagal sudarytas atitinkamas laidavimo sutartis, kaip pirminis laiduotojas, laidavo UAB „DL logistika“. Kreditorius teigia, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ patirti nuostoliai didžiąja dalimi atsirado dėl paties kreditoriaus kaltės, todėl jų dydis yra nepagrįstai didelis. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ignoravo daugkartinius UAB „DL logistika“ ir potencialių turto pirkėjų jai siunčiamus siūlymus parduoti BUAB „DL auto“ grąžintą turtą už palankią šio turto įsigijimo kainą. Todėl dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ patyrė finansinius nuostolius, kurių dabar nepagrįstai reikalauja iš BUAB „DL auto“, nes jai grąžintą turtą realizavo už žymiai mažesnę kainą nei ta, kuri buvo nurodyta UAB „DL logistika“ ir kitų potencialių pirkėjų kreditoriui siųstuose pasiūlymuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi prašymą patenkino, patikslino bankrutavusios UAB „DL auto“ trečios eilės kreditoriaus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ finansinį reikalavimą, patvirtinant jį 304 775,96 Lt sumai. Nurodė, kad iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad nėra ginčo dėl 38 974,27 Lt nesumokėtų įmokų ir delspinigių. Ginčas tarp šalių kilo dėl vykdant turto pardavimą patirtų nuostolių bei dėl turto vertinimo ir saugojimo išlaidų įtraukimo į kreditorinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-10-224 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070829, 2010 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-10-232 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070831; 2008 m. gruodžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-08-568 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070821; 2009 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 07-09-13 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070820; 2009 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-09-11 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070819; 2009 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-09-12 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070818; 2009 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 07-09-10 pardavė lizinguotą turtą pagal sutartį Nr. 1070816 bei patyrė 244 079,59 Lt nuostolių. Teismas pažymėjo, kad UAB „DL logistika“ pateikti raštai dėl lizinguoto turto pirkimo pateikti tada, kai lizinguotas turtas jau buvo parduotas, be to, pardavus turtą už UAB „DL logistika“ pasiūlytą kainą, lizinguojamas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, nei tuo metu vyravo rinkoje. Taip pat pažymėjo, kad kreditoriui susigrąžinus turtą bei siekiant užtikrinti jo saugumą, turtas buvo perduotas saugoti su tikslu jį parduoti UAB „Skuba“ 2009 m. sausio 5 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nevykdo transporto priemonių pardavimo, o taip pat neturi galimybių pats saugoti transporto priemonių. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad kreditorius kreipėsi į turto vertintojus, prašydamas nustatyti turto vertę, dėl ko už vertinimo paslaugas privalėjo sumokėti 2 183,50 Lt. Pagal Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1.12 punktą klientas įsipareigojo atlyginti lizingo davėjui visus nuostolius ir išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas), kuriuos jis turėjo dėl turto grąžinimo lizingo davėjui. Taigi, teismas sprendė, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas dėl 19 538,60 Lt nuostolių, patirtų saugojant atsiimtą turtą bei dėl 2 183,50 Lt nuostolių dėl turto vertinimo yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,DLauto“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ 45 980,47 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ vengė bendradarbiauti su atsakovu, nesiekė vykdyti lizingo sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neatidžiai, o galimai - ir nesąžiningai, ir tokiu savo elgesiu prisidėjo prie žalos padidėjimo. 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „DL auto“ raštu kreipėsi į kreditorių informuodamas jį, kad pagal lizingo sutartis grąžinto turto realizavimo procese ketina užimti aktyvią poziciją ir sieks minimalizuoti lizingo sutarčių šalių bei laiduotojų galimus nuostolius bei prašo bendradarbiauti vykdant turto pardavimą, informuoti apie turto realizavimo būdus ir kainas. Analogišką prašymą pateikė lizingo sutarčių laiduotojas UAB „DL logistika“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kreditorius kokiu nors būdu būtų reagavęs į nurodytus prašymus ar bendradarbiavęs vykdydamas lizinguojamo turto pardavimą. Teismas nurodė, kad UAB „DL logistika“ pateikti raštai dėl lizinguoto turto pirkimo pateikti tada, kai lizinguotas turtas jau buvo parduotas“, tačiau nepaminėjo, kad taip galėjo atsitikti tik dėl to, kad kreditorius faktiškai atsisakė bendradarbiauti.Teismas priėmė nutartį remdamasis nepagrįsta įrodymais aplinkybe, t. y. nurodė, kad kreditoriui susigrąžinus turtą bei siekiant užtikrinti jo saugumą, turtas buvo perduotas saugoti su tikslu jį parduoti UAB ,,Skuba“ 2009 m. sausio 5 d. bendradarbiavimo sutartiespagrindu. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai priešingas bylos aplinkybes. Bendradarbiavimo sutartimi Nr. BT9/001 A/07-09-02/2 UAB „Skuba“ įsipareigojo vykdyti asmenų, pageidaujančių įsigyti turtą (Klientų) paiešką teikti jiems konsultacijas (3.1 p.), o kreditorius įsipareigojo sumokėti bendrovei UAB „Skuba“ atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas realizuojant transporto priemones, kurio dydis 5 % nuo realizuoto turto kainos (5.2 p.). Akivaizdu, kad UAB „Skuba“, teikdama tarpininkavimo paslaugas realizuojant transporto priemones, yra suinteresuota surasti didžiausią kainą siūlantį pirkėją (nuo didesnės transporto priemonės kainos didesnis ir atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas), tačiau turtas buvo parduodamas ne Bendradarbiavimo sutarties Nr. BT9/001 A/07-09-02/2 pagrindu, o sudarant su ta pačia UAB „Skuba“ atskiras pirkimo pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad besiverčianti automobilių prekyba UAB „Skuba“ buvo suinteresuota pirkti turtą kuo pigiau ir iš turto perpardavimo gauti kuo didesnį pelną. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pardavus turtą už UAB „DL logistika“ pasiūlytą kainą, lizinguojamas turtas būtu parduotas už mažesne kaina, nei tuo metu vyravo rinkoje. Iš byloje esančių įrodymų darytina visiškai priešinga išvada - visais atvejais kreditoriaus UAB „DL logistika“ ir trečiųjų asmenų siūlomos turto pirkimo kainos buvo ne mažesnės, o didesnės, nei rinkos kainos ir ženkliai didesnės už faktiškas turto pardavimo kainas. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti duomenys iš byloje esančių rašytinių įrodymų:

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB ,,DL logistika“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, jog dalis nutartyje minimų raštų UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo siunčiama ne UAB „DL logistika“, o tiesiogiai trečiųjų asmenų - potencialių UAB „DL auto“ grąžinto lizinguoto turto pirkėjų. Be to, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nutraukus lizingo sutartis su UAB „DL auto“, UAB „DL logistika“ 2008 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į lizingo davėją prašydama pirmiausiai nukreipti išieškojimą į lizingo gavėjo UAB „DL auto“ turtą, o taip pat siekiant minimizuoti dėl lizingo sutarčių nutraukimo patiriamus nuostolius, suderinti šio turto realizavimo būdus ir kainas su UAB „DL logistika“. Nepaisant to, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nuo pat pradžių aiškiai neketino bendradarbiauti su UAB „DL logistika“ ir nesiekė sumažinti dėl lizingo sutarčių su UAB „DL auto“ nutraukimo patiriamų nuostolių, o priešingai, dėl savo nerūpestingų veiksmų juos netgi padidino. Pirmąsias UAB „DL auto“ grąžintas puspriekabes UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ jau pirmųjų kelių savaičių bėgyje pardavė UAB „Skuba“, kuri pagal bendradarbiavimo sutartį su šiuo kreditoriumi turėjo rūpintis potencialių šio turto pirkėjų paieška, o ne jo įsigijimu. Tuo tarpu UAB „Skuba“ įsigijusi iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ puspriekabes, UAB „DL auto“ grąžintas pagal lizingo sutartis Nr. 1070830 ir Nr. 1070834, po kelių dienų šį turtą pardavė savo surastiems pirkėjams už 10 358,40 Lt be PVM didesnę kainą, nei buvo sumokėjus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad dėl nesuprantamo nenoro bendradarbiauti su UAB „DL logistika“ lizinguoto turto realizavimo procese ir nepagrįstai žemos turto paradavimo kainos savo pasirinktam pirkėjui (UAB „Skuba“) UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pati padidino savo patiriamus nuostolius. Teismas į šią svarbią aplinkybę skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė. UAB „DL logistika“, ieškodama potencialių turto pirkėju, nežinojo, ar kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ jau yra realizavęs gražintą lizinguotą turtą, nes ši bendrovė su UAB „DL logistika“ nebendradarbiavo ir jokios informacijos neteikė. Potencialus UAB „DL auto“ grąžinto turto pirkėjas UAB „Glikasta“ pageidavo įsigyti balninį vilkiką, grąžintą pagal lizingo sutartį Nr. 1070821 (valst. nr. DCE 368). UAB „DL logistika“ apie tokį šios bendrovės pageidavimą įsigyti minėtą turtą už 44 500 Eur informavo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2008-11-10 informaciniu laišku, t. y. prieš mėnesį iki šis turtas buvo parduotas UAB „Skuba“. Nepaisant to, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ net nepradėjo derybų su UAB „Glikasta“, o 2008-12-11 pardavė minėtą vilkiką UAB „Skuba“ už 15 537,60 Lt be PVM mažesnę kainą. Nesuprantamas teismo argumentas, jog pardavus turtą už UAB „DL logistika“ pasiūlytą kainą, lizinguojamas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, nei tuo metu vyravo rinkoje, nes nėra aišku, kuo remiantis teismas įvertino turto pardavimo metu rinkoje vyraujančias kainas. Jeigu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nebūtų nepagrįstai skubėjusi parduoti ginčo turto, o būtų pasinaudojusi UAB „DL logistika“ ir potencialių grąžinto lizinguoto turto pirkėjų pasiūlymais įsigyti šį turtą, ji būtų gavusi 219.364,36 Lt didesnę kainą už šio turto pardavimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dalį šiai bendrovei grąžinto UAB „DL auto“ lizinguoto turto realizavo už žemesnę nei tuo metu buvusią šio turto vidutinę rinkos kainą. Dėl šios priežasties UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl savo kaltės patyrė nuostolių, kurių atlyginimo nepagrįstai reikalauja iš UAB „DL auto“. Teismas netyrė santykių, siejančių kreditorių UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei UAB „Skuba“. Iš UAB „DL logistika“ Vilniaus apygardos teismui pateiktų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad puspriekabes, UAB „DL auto“ grąžintas pagal lizingo sutartis Nr. 1070830, Nr. 1070834, Nr. 1070829 ir Nr. 1070831, kreditorius pardavė UAB „Skuba“, o pastaroji bendrovė tas pačias transporto priemones kelių dienų bėgyje perpardavė kitiems šio turto pirkėjams. Dėl aukščiau nurodyto turto pardavimo UAB „Skuba" kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ gavo 12 698,32 Lt mažesnę kainą, nei būtų gavęs, jeigu parduotų šį turtą tiesiogiai UAB „Skuba“ surastiems pirkėjams. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi grąžinto turto pardavimo sandorių seka kelia rimtų abejonių dėl šių sandorių sąžiningumo ir teisėtumo. Kaip matyti iš bylą nagrinėjusiam teismui pateiktų rašytinių įrodymu, UAB „Skuba“ pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BT10/532 pardavė turtą UAB „Sigamas“, nors šios sutarties objektu esantį turtą įsigijo iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ tik po dienos, t. y. 2010 m. rugsėjo 2 d. Analogiška situacija ir dėl kito turto pardavimo UAB „Sigamas“ - turtas buvo parduotas 2010 m. rugsėjo 9 d., nors iš kreditoriaus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo įsigytas tik po dienos, t. y. 2010 m. rugsėjo 10 d. Teismas į patikslintą kreditorinį reikalavimą įtraukė 19 538,60 Lt dydžio UAB „DL auto“ grąžinto turto saugojimo išlaidas dėl lizingo sutarčių Nr. 1070829 ir Nr. 1070831 objektu esančių dviejų puspriekabių saugojimo kreditorius neva patyrė 13 532,40 Lt dydžio nuostolius. Pažymėtina, kad minėtas turtas buvo realizuotas 2010 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu UAB „DL logistika“ dar 2008 m. spalio mėn., t. y. prieš beveik dvejus metus, kreipėsi į kreditorių su prašymu leisti parduoti šias dvi puspriekabes surastiems pirkėjams. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nebūtų vilkinusi šio turto pardavimo, o būtų pardavusį šį turtą UAB „DL logistika“ siūlomam pirkėjui dar 2008 m., šio turto saugojimo išlaidų apskritai nebūtų arba jos būtų minimalios.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo jų netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Apeliantai BUAB „DL auto“ ir RUAB „DL logistika“ praleido terminą atskiriesiems skundams pateikti, todėl yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą. Taip pat nurodo, kad BUAB „DL auto” administratoriaus neginčijama kreditorinio reikalavimo suma iš viso yra 131.682,83 LTL. Pažymėjo, kad administratorius pateikdamas prašymą netvirtinti dalies jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo 2009 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusia nutartimi ir neprašydamas atnaujinti bylos negrinėjimo, pažeidė CPK nuostatas numatančias, kad negali būti nagrinėjmas reikalavimas, kuris jau yra išnagrinėtas (CPK 279 str. 4 d.). Atkreipė dėmesį, kad RUAB „DL logistika“ atsisakė 2008 m. rugpjūčio 25 d. rašte išreikšto pageidavimo prašydama realizuoti BUAB „DL auto“ lizinguotą turtą. Iš to seka, kad RUAB „DL logistika" vis keisdavo savo pasiūlymus sau palankiausiomis sąlygomis. Ta pati situacija buvo ir dėl pačių turtų pardavimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad RUAB „DL logistika“, taip pat šios įmonės vadovas bei akcininas E. O. ir akcininkas A. B. yra asmeniniu turtu laidavę UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ už BUAB „DL auto“ aukščiau nurodytas prievoles. Todėl akivaizdu, kad jie visais įmanomais būdais siekia užkirsti galimybę kreditoriui patenkinti savo reikalavimus iš jų turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Teisėjų kolegija visų pirma nesutinka su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytais argumentais, kad jie pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą, o apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus UAB „DL logistika“ prašymas ir jam atnaujintas procesinis terminas pateikti atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 96), analogiškai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo UAB „DL auto“ prašymas ir jam atnaujintas procesinis terminas pateikti atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 102), todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti inicijuotą procesą esą dėl to, kad praleistas terminą teikti atskirąjį skundą.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspręsti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-47/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo pernelyg minimaliais motyvais, o tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė aktualiu klausimu. Klausimas dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs kreditoriaus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ procesinius dokumentus bei lakoniškai nurodęs, kad UAB „DL logistika“ pateikti raštai dėl lizinguoto turto pirkimo pateikti tada, kai lizinguotas turtas jau buvo parduotas, o pardavus turtą už UAB „DL logistika“ pasiūlytą kainą, lizinguojamas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, nei tuo metu vyravo rinkoje, neanalizavo kitų atsakovo ir UAB „DL logistika“ procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, galėjusių turėti įtakos nuostolių dydžiui (CK 6.253 str. 3 d., CK 6.259 str. 2 d.), t. y. nepasisakė dėl UAB ,,DL logistika“ bei atsakovo pasiūlymų bendradarbiauti, dėl UAB ,,DL logistika“ ir kitų asmenų pasiūlymų parduoti ginčo turtą tretiesiems asmenims iki šis turtas buvo parduotas UAB ,,Skuba“ bei po to, kai šis turtas buvo parduotas UAB ,,Skuba“, dėl 2008 m. rugsėjo mėnesį minėtų asmenų pateiktų raštų, dėl UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bendradarbiavimo su UAB ,,Skuba“ sutarties bei pardavimo UAB ,,Skuba“ ginčo turto aplinkybių, dėl parduodamo turto rinkos vertės ir parduoto turto kainos santykio, dėl to, ar „Citadele faktoringas ir lizingas“ skubotai pardavė ginčo turtą (atsižvelgiant į kitų asmenų pasiūlymus šį turtą nupirkti), ar, priešingai, delsė turtą parduoti (atsižvelgiant į turto saugojimo išlaidas), dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, kurių neanalizavo pirmosios instancijos teismas, lėmė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatskleidė visos bylos esmės, todėl gali būti, jog priėmė nepagrįstą nutartį.

Civilinio proceso teisės normos ir betarpiškumo principas reikalauja, jog priimdamas sprendimą, teismas būtų ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir išsprendęs visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Esamoje situacijoje skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, kas sudaro pagrindą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamai neišanalizuotas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimo klausimas gali įtakoti kito ginčo, galinčio kilti tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir asmenų, laidavusių pagal ginčo lizingo sutartis, teisme pradėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą UAB ,,DL auto“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis