Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-519-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-519-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35282-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
S. B.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-519-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35282-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. B. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2017-08-24 antstolio I. G. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus iki kol bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas sodo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 3) sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skolininkės S. B. skundas; 4) nesustabdžius vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arba išnykus vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindui, paskirti pakartotinę skolininkei S. B. priklausančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę.Antstolis I. G. atsisakė tenkinti skolininkės skundą ir skundą su patvarkymu bei vykdomųjų bylų skaitmeninėmis kopijomis persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 17 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti pareiškėjos S. B. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų.Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, kad turto ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui, 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme nurodyta galimybė pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat pasiūlyti savo pirkėją, be to, nurodyta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių V. M. ir I. G. kontoroje, tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkė būtų reiškusi nušalinimą ekspertui, teikusi motyvuotus prieštaravimus, atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu nėra. Sodo namelio rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta sodo namelio rinkos vertė 19 000 Eur, antstolis tą pagrįstai nurodė ir ginčijame patvarkyme. Pareiškėja, be 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, nepateikė kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta sodo namelio rinkos verte. Pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Pareiškėjos teigimu, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ar atidėti vykdymo veiksmus (turto realizavimą), tol, kol minėtam turtui bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios sodo namelio varžytynės prasidėjo 2017 m. rugsėjo 15 d., teismas įvertinęs tai, kad nėra pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, sprendė, kad taip pat nėra pagrindo ir atšaukti jau prasidėjusių varžytynių pareiškėjos nurodytu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų i jį argumentai

Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-42127-933/2017, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį.Nurodo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti teismo ekspertizės įstatyme ir tik tuo atveju, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais, ekspertu skiriamas asmuo turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs asmuo nėra įrašytas į minėtą Teismo ekspertų sąrašą, dėl ko turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamo subjekto. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad turto atkuriamoji vertė siekia net 37 071 Eur, todėl yra pakankamas įrodymas, kad turto vertė buvo nustatyta ženkliai per maža. Taip pat nėra aišku, kokiais panašaus ar analogiško turto sandoriais ekspertas rėmėsi, kadangi aktualiu laikotarpiu, kuomet parduotų analogiškų ar panašių objektų kaina galėjo būti artima šiuo metu esamai kainai, nebuvo įvykę jokių sandorių, o tai reiškia, kad ekspertas negalėjo remtis lyginamuoju metodu. Pareiškėjos teigimu, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamos nutarties.Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei pasisakė dėl kiekvieno iš pareiškėjos iškelto argumento byloje ir nutartimi skundą teisėtai, teisingai ir pagrįstai atmetė. Skunde, teikiamame Vilniaus apygardos teismui, apeliantė jokių esminių naujų argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmos instancijos teismo, nenurodė. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Antstolio teigimu, apeliantė visiškai nepagrįstai vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsniu, kadangi vykdymo procese ekspertizės skyrimą reglamentuoja specialioji norma, o būtent Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis. Pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje atlikta ekspertize. Abstrakčios, deklaratyvios prielaidos bei pasamprotavimai nėra pagrindas abejoti vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte ir skirti pakartotinę ekspertizę. Jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, nei buvo pateikta, nei yra pateikiama. Apeliantė turėjo visas galimybes bei pakankamą terminą sudaryti sąlygas tiek patekti ir apžiūrėti vidaus patalpas, tiek pateikti įrodymus dėl kitokios turto rinkos vertės, tačiau tokia teise nesinaudojo. Jokių objektyvių įrodymų, kad sodo namelio vidaus būklė yra tokia gera, kad iš tiesų galėtų kažkaip ženkliai įtakoti turto rinkos vertę, nėra. Jei apeliantė yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali įstatymo nustatyta tvarka pati pasiūlyti realizuojamo turto pirkėją, kas užtikrintų efektyvų ir ekonomišką atsiskaitymą su išieškotojais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis Civilinio proceso kodekso 691–727 straipsnių nustatyta tvarka. Parduodant iš varžytynių realizuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur (Civilinio proceso kodekso 694 straipsnio 1 dalis), bei kitas turtas, jei tokį turto realizavimo būdą pasirenka išieškotojas (Civilinio proceso kodekso 695 straipsnio 1 dalis) arba savo patvarkymu nustato antstolis (Civilinio proceso kodekso 695 straipsnio 2 dalis). Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006). Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatas skolininko turtas turi būtų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2007; Nr. 3K-3-604/2008; Nr. 3K-3-218/2009). Pareiškėja teigia, kad antstolio paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja remiasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pareiškėja klaidingai taiko šią teisės normą, nes Civilinio proceso kodekso 212 straipsnis reglamentuoja teismo ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, o tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Turto vertinimo ekspertizė nėra laikytina teismo ekspertize, todėl jos atlikti neprivalo teismo ekspertas. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nėra nustatyta, kad ekspertizę gali atlikti tik asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolis turėjo teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Antstolis turto vertinimo ekspertizės atlikimą pavedė UAB „Ober haus“ (Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu išduotas įrašymo į turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertintojui L. S. (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant tokiam įsakymui bei asmeniui turint turto vertintojo pažymėjimą, laikytina, kad antstolis veikė tinkamai ir paskirtas asmuo turėjo teisę atlikti turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, bei sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas pažymi, kad pareiškėja nei antstoliui, nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių išdėstytus teiginius, taip pat nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skolininkės skunde nurodyti samprotavimai apie tai, jog turto vertė būtų gerokai didesnė, jei turto vertintojas būtų apžiūrėjęs sodo namelio vidų, yra deklaratyvaus pobūdžio i atmestini kaip nepagrįsti.Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė į visus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų motyvus. Atskiruoju skundu pareiškėja nepateikė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio veiksmų teisingumu ar pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė