Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovei A. K. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. K. ir A. K. 1976 m. lapkričio 20 d. sudarė santuoką, santuoka nebuvo nutraukta. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, 2005 m. pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. P-427, A. K. vardu buvo įregistruotas gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad turtas buvo padalintas, nėra. A. K. mirė 2001 m. rugpjūčio 13 d., niekam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, jo palikimas pereina valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko.

Turtas buvo įsigytas 2005 m., galiojant 2000 metų Civiliniam kodeksui, todėl sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą taikytinos 2000 metų Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, darytina išvada, A. K. ir A. K. santuoka buvo sudaryta 1976 m. lapkričio 20 d., turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl minimas turtas priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui neprašant paneigti lygių dalių prezumpcijos, neįrodinėjant, kad butas buvo asmeninė palikėjo nuosavybė, ieškinys tenkintinas nustatant, kad A. K. iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, kiemo rūsio, tvarto ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso kita ½ dalis minėtų statinių.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ieškinį turi būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis bei 1,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad 2001 m. rugpjūčio 13 d. mirusiam A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 1,96 Eur (vieną eurą 96 ct) teismo turėtas pašto išlaidas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, kad atsakovė A. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovas VĮ Turto bankas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.