Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 59-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo ir bausmės jam paskyrimo palikta nepakeista) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 31 d.

2. Bausmės pradžia 2017 m. lapkričio 27 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 25 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus ½ bausmės – 2019 m. lapkričio 25 d.

3. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2020-05-06 nutarimu Nr. 59-65 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 59-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K.. Žemesnysis teismas įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalį bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus darė išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį A. K. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema arba pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priešingai nei mano nuteistasis, svarstydamas A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, jog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl A. K. lygtinio paleidimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai jog jis anksčiau teistas, atliktą dalį laisvės atėmimo bausmės, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, kitus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Todėl nuteistojo argumentai, jog žemesnysis teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į aplinkybių visumą, o savo sprendimą motyvavo ne pataisymo tikslais, o prioritetą teikiant nubaudimo tikslui, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kaip to pageidautų nuteistasis. Todėl A. K. skunde akcentuoti resocializacijos tikslai, baudžiamojo persekiojimo padariniai, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo naikinti žemesniojo teismo nutartį.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. K. anksčiau teistas 2 kartus, jam už pirmą nusikaltimą (vagystę) paskyrus laisvės apribojimo bausmę, išvadų iš skirtos bausmės nuteistasis nedarė, nes laisvės apbribojimo laikotarpiu jam buvo pareikšti nauji įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, už ką jam taip pat skirta bausmė. Šiuo metu A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, veikiant bendrininkų grupėje, teismams konstatavus, jog A. K. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo pats reikšmingiausias. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-52 (toliau – ir Išvada), A. K. gyvenimo būdo ypatumai, polinkis svaigintis narkotinėmis medžiagomis, finansinių išteklių stoka tiesiogiai siejosi su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, o nusikaltimo pobūdis, siekiant finansinės naudos dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje, rodo nusteistojo sunkumus identifkuoti problemas bei polinkį rizikingai elgtis, renkantis netinkamus problemų sprendimo būdus. Be to, pateiktos Išvados duomenimis A. K. nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Išliekantis rizikos veiksnys dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas ir tai rodo, kad rizika nusikalsti gali š esmės nesikeisti. Be to, specialistų Išvados duomenimis, įvertintas nuteistojo mąstymas, nuostatos ir elgesys praeityje, kurie prieštaravo visuomenėje priimtinoms normoms, rodo, kad nuteistajam yra būdingas polinkis įsitraukti į tokį elgesį, kuris gali būti pavojingas, neįprastas ar reikalaujantis ekstremalių pastangų, taip pat polinkis elgtis neapgalvujus elgesio pasekmių ir motyvų, pagautam pirmo impulso.

10. Įvertintos aplinkybės šios nutarties 9 punkte, Išvadoje pateikti nuteistojo elgsenos ypatumai, liudijantys, kad A. K. mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotino nusikalstamumo rizikai, kad jis iš savo patyrimo ir ankstesnių teistumų pasimokyti negeba, rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl žemesniojo teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta.

11. Vertinant A. K. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (bausmės atlikimo laikotarpiu ne tik buvo skatintas, bet ir du kartus baustas drausmine tvarka – už mobilaus ryšio telefono turėjimą bei alkoholio vartojimą), nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus pažymėtina, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2020-04-14 vertinama kaip vidutinė – 44 taškai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 7 taškus, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti – 37 taškai. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2019-08-12 nuteistajam buvo nustatyta taip pat vidutinė – 49 taškų rizika. Įvertinus aplinkybę, jog pirminio ir antro įvertinimo metu elgesio rizika tesumažėjo 5 taškais, o Išvadoje nurodyta, kad toks OASys taškų įverčių pokytis (mažėjimas) nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmė atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir rizika pakartotinai nusikalsti iš esmė nepasikeitė, spręstina, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, įvertinus įvykdytos nusikaltimos veikos pavojingumą.

12. Pasisakant dėl nuteistojo skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, jo ketinimu įsidarbinti ir keisti gyvenimo būdą, pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet, kaip minėta, ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į 2020-04-14 Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-52, o kaip matyti iš šios Išvados bei žemesniojo teismo įvertintų duomenų visumos (kurių aukštesnysis teismas visų nebekartoja), nors nuteistasis ir supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, o jo pastangos rodo elgesio koregavimą teigiama linkme, tačiau darytina išvada, kad jomis vadovautis pačiam nuteistajam dar nepavyksta, jis praeityje nebuvo linkęs varžyti savo elgesio, o jo nuostatų sritis gali būti reikšmingas veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo įvykdytos programos, sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika, turima gyvenamoji vieta, šeiminiai ryšiai, atsižvelgiant į likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką bei kitų žemesnės instancijos teismo detaliai aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje žemesniojo teismo nutartyje, priešingai nei vertina nuteistasis, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m liepos 2 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.