- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-643-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. K., I. M., V. B., Z. A.
- Atsakovas
- A. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-643-544/2020
teisėjas Ignas Totilas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01341-2019-6
2020 m. lapkričio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., I. M., V. B., Z. A. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-276-1059/2020 pagal ieškovų A. K., I. M., V. B., Z. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K., I. M., V. B. ir Z. A. prašė priteisti iš atsakovo A. A.: ieškovui A. K. 30 000 Eur neturtinę žalą, ieškovei I. M. 30 000 Eur neturtinę ir 684,25 Eur turtinę žalą, ieškovei V. B. 20 000 Eur neturtinę žalą, Z. A. 20 000 Eur neturtinę ir 345 Eur turtinę žalą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-223-468/2017 atsakovas pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas (duomenys neskelbtini) name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamumo būsenoje žiauriai nužudė V. K., kuri ieškovams I. M. ir A. K. buvo mama, o ieškovei Z. A. – sesuo, ieškovei V. B. – dukra. Atsakovui minima teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis, kur jis stebimas ir gydomas iki šiol. Ieškovai baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiais. Jų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėti, tačiau tai neatima jiems teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
3. Nurodė, kad ieškovai I. M. ir A. K. neteko artimiausio asmens. Atsakovas jiems padarė žalą, kurios neįmanoma ištaisyti. Jie patyrė šoką, išgyveno ir išgyvena dėl mamos netekties iki šiol. Dėl ypatingo ryšio su žuvusiąja tai neigiamai paveikė ir paveiks juos ateityje visą likusį gyvenimą. Ieškovei V. B. dukros netekimas sukėlė šoką, skausmą, ji nuolat jos ilgisi ir tokia būsena tik blogėja. Ieškovė Z. A. patyrė ir patiria skausmą, nerimą dėl sesers netekties, su kuria buvo labai artimi santykiai. Atsakovo elgesys buvo žiaurus, negailestingas. Jis net ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjo įvairias aplinkybes, kad palengvintų savo padėtį, bandė išvengti atsakomybės.
4. Ieškinį ieškovai prašė tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu, kur nustatyta, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą, tokiu atveju teismas gali priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis ir darydamas žalą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį.
5. Nurodė, kad ieškovė Z. A. sumokėjo 60 Eur už raidžių iškalimą, 35 Eur ir 250 Eur už kapavietės sutvarkymą, iš viso – 345 Eur. Ieškovė I. M. patyrė 50 Eur už pervežimą, 344,25 Eur už gedulingus pietus, 100 Eur aukojo bažnyčiai, 150 Eur už gedulingą muziką, iš viso – 684,25 Eur. Šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus ir buvo būtinos pagal tradicijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. A. Z. ieškovams A. - 345 Eur, o I. M. - 684,25 Eur turtinei žalai atlyginti, A. K. ir I. M. - po 3 000 Eur, o V. B. ir Z. A. - po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-223-468/2017 atsakovas A. A. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui minima teismo nutartimi priverstinis stebėjimas ir gydymas taikytas dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamumo būsenoje, sudavė V. K. ne mažiau 4 smūgių rankomis į galvos, veido, krūtinės sritis ir ne mažiau 20 smūgių peiliu į įvairias kitas kūno vietas, padarydamas jai įvairaus sunkumo kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiosios V. K. mirtį, t. y. A. A. nužudė V. K.
8. Nustatė, kad nužudytoji V. K. ieškovams I. M. ir A. K. buvo mama, o ieškovei Z. A. – sesuo, ieškovei V. B. – dukra. Atsakovui minima teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Nukentėjusiųjų ieškovų civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.
9. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-5/2017 duomenų teismas nustatė, kad objektyvių duomenų apie tai, jog praeityje A. A. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. A. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. A. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negali adekvačiai suvokti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai bei duoti apie jas parodymus. Ekspertizės atlikimo metu A. A. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo būti apklausiamas. Jam nerekomenduota dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai galėtų pabloginti jo psichikos būseną. A. A. rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.
10. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad atsakovo santuoka su sutuoktine R. A. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (Ukmergės rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1309-759/2013), duomenų, kad atsakovas veikos padarymo metu būtų susituokęs, negauta. Iš šalių paaiškinimų žinoma, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu atsakovas gyveno vienas. Iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų nustatė, kad jis draugiškus santykius palaikė su nužudytąja V. K., su kuria susitikinėdavo, ji pas jį nakvodavo. Teismas sprendė, kad nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakingus asmenis už žalos padarymą taikant CK 6.268 straipsnio 4 dalį.
11. Iš ieškovių Z. A. ir I. M. pateiktų rašytinių įrodymų, jų ir atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovė Z. A. sumokėjo 60 Eur už raidžių iškalimą, 35 Eur ir 250 Eur už kapavietės sutvarkymą, o ieškovė I. M. patyrė 50 Eur išlaidų už pervežimą ir 344,25 Eur už gedulingus pietus, auka bažnyčiai 100 Eur, gedulinga muzika 150 Eur, todėl darė išvadą, kad ieškovės Z. A. reikalavimas priteisti jai 345 Eur bei I. M. reikalavimas priteisti jai 684,25 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti įrodymais. Prašomas priteisti laidojimo išlaidas bendrai 1029,25 Eur teismas laikė protingomis, kurių dydžio neginčija ir jas atlyginti per 4 – 6 mėnesius sutinka atsakovas. Pažymėjo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. K. mirė nuo atsakovo sukeltų sužalojimų, todėl ieškovių Z. A. ir I. M. patirti nuostoliai laidojant V. K. yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais.
12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nužudyta V. K., kuri buvo ieškovų I. M. ir A. K. mama, ieškovės Z. A. sesuo ir ieškovės V. B. dukra. Teismas įvertino kiekvieno iš ieškovų turtinę padėtį, taip pat atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, artimus ieškovų santykius su nužudytąja. Teismo nuomone, byloje nekyla abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės V. K. mirties visi ieškovai patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Tuo pačiu teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo ir jo atstovo teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei kai kurių ieškovų, sprendė, jog yra pagrindas ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti.
13. Teismas įvertino tai, kad visų ieškovų santykis su nužudytąja buvo šiltas ir artimas. Visi jie pilnamečiai, save galintys išlaikyti asmenys, iš esmės gyvenantys savarankišką gyvenimą. Jų turtinė padėtis taip pat nėra iš esmės nelygiavertė, visi jie turi nekilnojamojo turto, visi, išskyrus A. K., gauna darbo užmokestį ar kitas išmokas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai A. K. ir I. M. yra nužudytosios vaikai, jų santykis su mama buvo ypatingai šiltas ir artimas, o ieškovas A. K. įvykio metu gyveno kartu su mama, sprendė, kad jiems yra pagrindas priteisti didesnę nei kitoms ieškovėms neturtinės žalos atlyginimo sumą. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio įvertinimui, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje priteisiamos žalos dydžius šios kategorijos civilinėse bylose, teismas laikė, kad iš atsakovo A. A. protinga ir teisinga priteisti ieškovams A. K. ir I. M. po 3 000 Eur, o ieškovėms Z. A. ir V. B. po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio žalos atlyginimą atsakovas, teismo vertinimu, bus pajėgus sumokėti iš gaunamų ir gautinų išmokų, taip pat realizavęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovai A. K., I. M., V. B. ir Z. A. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovams A. K. ir I. M. po 30 000 Eur neturtinės žalos, o ieškovėms V. B. ir Z. A. po 20 000 Eur neturtinės žalos.
15. Nurodo, kad teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra labai menkas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju teismas sureikšmino aplinkybę apie proceso šalių turtinę padėtį, kas turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimui. Tačiau šiuo atveju svarbiausia tai, kad ieškovai A. K. ir I. M. išgyveno ir išgyvena dėl mamos netekties iki šiol, patiria nuolatinį skausmą, nerimą ir išgyvenimus, nes neturi artimiausio asmens, kuris teikė visokeriopą paramą. Ieškovė V. B. neteko dukros, kas sukėlė šoką, skausmą, nuolatinį ilgesį, ir tokia būsena tik blogėja. Neteko pagalbos, nes su dukra gyveno draugiškai. Ieškovė Z. A. neteko sesers, su kuria buvo labai artimi santykiai, gyveno viename mieste, todėl ji taip pat patyrė ir patiria skausmą, nerimą. Visiems ieškovams V. K. mirtis ir jos aplinkybės sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie dėl ypatingo ryšio su žuvusiąja neigiamai paveikė ir paveiks juos ateityje visą likusį gyvenimą.
16. Teigia, jog atsakovas įvykdė visuomenei pavojingą veiką, jis baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis nepripažintas neveiksniu civiline tvarka. Baudžiamojoje byloje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nepakaltinamumo neatleidžia pastarojo nuo civilinės atsakomybės. Tokios aplinkybės dėl atsakovo nepakaltinamumo ieškovų skausmo ir netekties nesumažina. Be to, atsakovas praėjus kuriam laikui bus išleistas iš gydymo įstaigos, kai ieškovai artimiausio asmens daugiau nebepamatys. Tokia nepataisoma žala negali būti mažiau vertinama, negu atsakovo turtinė padėtis. Tesimo sprendime akcentuojama tik atsakovo interesai ir jo turtinė padėtis, kuri įvertinta kaip sunki. Nors atsakovas serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir kitomis ligomis, nedirba, tačiau jis gauna netekto darbingumo pensiją, turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, automobilius.
17. Pažymi, jog teismas įvertino kiekvieno ieškovo turtinę padėtį ir ieškovų paveldėtas gyvenamojo namo dalis. Tačiau šis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paveldėtas po nužudytosios mirties, jo rinkos vertė yra maža. Be to, neteisinga ir nesąžininga, vertinant ieškovų turtinę padėtį, įvertinti palikėjo paliktą turtą, jo mastą ir vertę. Taip vertinant turtinę padėtį, įskaičiuojant nužudytosios palikimą ieškovams, pažeidžiami teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai.
18. Tvirtina, jog teismas labiau atsižvelgė į atsakovo argumentus, neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki visiškai minimalaus dydžio, kai teisminė praktika yra tokia, kad padarius neatsargius nusikaltimus priteisiama didesnė neturtinė žala. Vertindamas atsakovo amžių, teismas neįvertino nukentėjusiosios mamos V. B. amžiaus, kuri neteko dukros būdama garbingo amžiaus, o ieškovai I. M. ir A. K. neteko mamos būdami jauni.
19. Nurodo, kad iš pateiktos papildomai medžiagos matyti, jog atsakovas užsiima automobilių remontu, taigi, jis galės dirbti. Teismo sprendime minimas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame surašyti automobiliai ir jų detalės, minimos aplinkybės apie automobilių pardavimą ir pan. Tai įrodo, kad atsakovas turės galimybę gauti pajamų iš automobilių remonto ir rekonstravimo. Ta aplinkybė, kad atsakovas siekė surašyti Faktinių aplinkybių protokolą, įrodo, jog jis vertino detales, automobilius kaip vertingas ir siekė jas išsaugoti. Be to, tai, kad automobiliai yra išregistruoti vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.12 punktu, nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nebus galimybės jų įregistruoti.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki minimalaus dydžio ir kad jis ateityje jis turės galimybių gauti pajamų iš automobilių remonto ir rekonstravimo. Nurodo, kad, net jeigu jis ir turėtų galimybes ateityje rekonstruoti transporto priemones, tokia veikla gali būti vertinami kaip praeityje jo mėgstamas hobis, bet ne individuali veikla, nešantį materialines vertybes, tuo labiau, kad prieš kelis metus nustatytas atsakovo darbingumas buvo 35 procentai, jis serga įvairiomis ligomis. Be to, automobilių rekonstravimui ar remontui reikalinga fizinė jėga, reikalingos darbo priemonės, medžiagos, kurių įsigyti iš gaunamos pašalpos jis neturi galimybių. Į civilinę bylą atsakovo iniciatyva pateiktas antstolio surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo ne atsakovo turimas vertybes, o jo sodyboje esančių buvusių transporto priemonių apgailėtiną būseną.
Šalies argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos iš jo nepriteisti arba priteistus dydžius sumažinti.
23. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas atsakovo interesus. Jis sutiko su ieškovų prašymu atlyginti turtinę žalą, nes mano, kad tokios žalos atlyginimas yra teisingas ir ras galimybes ją atlyginti. Tačiau neturtinės žalos priteisimas ir neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo ir teisėtumo principams bei yra nepagrįstas.
24. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. ½ dalis gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), yra vienintelis gyvenamas jo būstas, kuriame jis tikisi gyventi, kai bus baigtas priverstinis medicininis gydymas. Jis neturi santaupų, todėl neturi jokių galimybių įsigyti kito gyvenamojo būsto. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėto gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 14 781 Eur, bendra 3-jų ūkio pastatų vertė – 1 725 Eur, kiemo įrenginių – 83 Eur. Apeliantui priklausančio šio nekilnojamojo turto ½ dalis yra atitinkamai du kartus mažesnė ir yra kiek didesnė nei 8 000 Eur, name niekas negyvena, ūkiniais pastatais niekas nesinaudoja ilgą laiką, sodyba praktiškai neprižiūrima, nešildoma, nežinomas gyvenamojo namo stovis, kadangi dėl blogos namo stogo būklės į namą galimai prateka vanduo, reikalingas namo vidaus remontas ir pan. Jo pajamos šiuo metu yra 224 Eur nedarbingumo išmoka. Pirmosios instancijos teismas gavo duomenis iš VĮ „Regitra“ apie apelianto vardu registruotas transporto priemones, tačiau faktiškai jis jų nevaldo, nes tris lengvuosius automobilius savavališkai realizavo buvusi sutuoktinė R. A., o jis jokios materialinės naudos neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į jo sveikatos stovį, kuris yra tiesiogiai siejamas su jo galimybe atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, tuo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, nuo (duomenys neskelbtini) gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Teismo ekspertai konstatavo, kad atsakovo būklė nėra stabili, nebuvo galimybės jo apklausti teisme ir dėl nurodytų nustatytų aplinkybių atsakovas pripažįstamas nepakaltinamu, jis neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jo atžvilgiu taikytinos medicininio poveikio priemonės. Be to, 2017 metais apeliantui nustatyta Hipertenzinė širdies liga, taip pat senas miokardo infarktas, Gastroezofaginio refliukso liga, Parkinsono liga, stuburo išvarža. Po patirto infarkto apeliantui buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritorinis skyrius 2018 m. gruodžio 3 d. jam nustatė 35 procentų darbingumą.
26. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovas A. K. jokių medicininių dokumentų nepateikė, teisme parodė, jog šiuo metu jokių vaistų nenaudoja, jis turi problemų su stuburu, jam diagnozuota stuburo išvarža. Apelianto įsitikinimu, A. K. turimos problemos su stuburu negali būti susietos su atsakovo padaryta veika (duomenys neskelbtini). Ieškovė I. M. teismui taip pat nepateikė medicininių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti paaštrėjusius migrenos ir panikos priepuolius po mamos netekties. Ieškovė V. B. nurodė, kad dėl streso jai susilpnėjo akys, atsirado katarakta ir glaukoma, pakilo kraujospūdis, paaštrėjo stuburo problemos, stresas paaštrino buvusias ligas, taip pat atsirado ir naujos ligos. Tačiau, apelianto manymu, tokių parodymų apie išvardintas ligas patikimumą galima vertinti tik remiantis medicinos specialistų pateiktais duomenimis, tuo labiau, kad ieškovė neįvardina naujų ligų ir nepateikė jokių medicininių dokumentų. Ieškovė Z. A., nors teismo posėdyje ir nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų lankėsi pas gydytojus, jai buvo siūloma psichologinė pagalba, tačiau ji tokios pagalbos neprašė, medicininių dokumentų teismui taip pat nepateikė.
27. Teigia, jog ieškovų turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. K. yra jauno amžiaus, todėl priešingai nei apeliantas, gali dirbti ir turėti pajamų. Yra žinoma, kad jis yra paveldėjęs nekilnojamojo turto – dalį namo ir žemės sklypo. Ieškovė I. M. yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, turi pastovias pajamas, ji taip pat, kaip ir jos brolis A. K., yra paveldėjusi nekilnojamojo turto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai priklauso namas su žemės sklypu ir kitais statiniais, lengvasis automobilis. Z. A. dirba (duomenys neskelbtini)
, taip pat turi pastovias pajamas, nuosavybės teise jai priklauso butas. V. B. yra senatvės pensininkė, kurios pajamos senatvės pensija ir našlės pensija, nuosavybės teise jai taip pat priklauso butas.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
29. Nurodo, kad atsakovo elgesys buvo žiaurus, negailestingas. Jis netgi ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjo įvairias aplinkybes, kad palengvintų savo padėtį, bandė išvengti atsakomybės, apkalbėjo žuvusiąją. Tuo tarpu visi ieškovai patyrė šoką, išgyveno ir išgyvena dėl artimo žmogaus netekties iki šiol. Ieškovų sveikata po įvykio pablogėjo, visa tai liko visam gyvenimui. Atsakovas klaidingai nurodo, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nebuvo tiesiogiai nukreipta į ieškovų gyvybę ir sveikatą, patys ieškovai nepatyrė fizinių skausmų ir kančių nuo atsakovo veiksmų, patys ieškovai nebuvo įvykio stebėtojai. Tai nesuprantama geros moralės atžvilgiu. Tiesiogiai atsakovas savo agresiją nukreipė į ieškovams patį artimiausią asmenį, nužudė labai žiauriai, mamą nužudytą rado ieškovas A. K. Neabejotina, kad ieškovai patyrė psichinę ir psichologinę traumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliaciniai skundai atmetami.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos, kurią padarė savo veiksmų reikšmės suprasti negalintis fizinis asmuo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu ieškovai A. K., I. M., V. B. ir Z. A. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. A. priteista A. K. ir I. M. po 3 000 Eur, o V. B. ir Z. A. - po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą argumentuoja tuo, kad teismas pagrįstai pripažino teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau priteisė neproporcingai mažas pinigines kompensacijas jai atlyginti. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teigdamas, jog teismas priteisė per didelę neturtinę žalą ieškovams, kurios jis neturi galimybių atlyginti, todėl teismo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
33. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.268 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos nurodo, kad kai žalą padaro veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas nei neveiksniu, nei ribotai veiksniu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių darydamas žalą negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jis už padarytą žalą neatsako. Tačiau CK 6.268 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta speciali norma, nustatanti išimtį iš CK 6.268 straipsnio 1 dalies, kada asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, padarė žalą asmens sveikatai ar gyvybei. Įstatymo leidėjas nustatė teismui teisę, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kildinamas iš atsakovo A. A. baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo - (duomenys neskelbtini) įvykdyto gyvybės atėmimo V. K., kuri buvo ieškovų I. M. ir A. K. motina, Z. A. - sesuo, V. B. – dukra. Atsakovas A. A. žalos padarymo metu civilinio proceso tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau baudžiamojoje byloje jis pripažintas nepakaltinamu, nes baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusių asmenų ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, įvertinęs padarytos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos pavojingumo visuomenei veikos pobūdį ir laipsnį, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, priteisė ieškovams iš atsakovo tik dalinį neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas, kuris nėra pripažintas neveiksniu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes apskritai neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kadangi žala buvo padaryta svarbiausiam įstatymų ginamam gėriui - asmens gyvybei, taip pat įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu yra speciali CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostata, ir tinkamai savo išvadas motyvavo. Pažymėtina, kad atsakovas su skundžiama sprendimo dalimi nesutinka todėl, kad teismas ieškovams priteisė per dideles kompensacijas neturtinei žalai atlyginti, tvirtindamas, kad, įvertinus jo turtinę padėtį, kompensacijos turi būti sumažintos arba visai nepriteistos, nes jis neišgalės jų atlyginti. Tačiau apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama teismo išvada, kad byloje buvo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriai priteisti taip pat reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, neskundžia.
36. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiama teismo sprendimo dalimi jiems iš atsakovo priteistos aiškiai per mažos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti.
37. Neabejotina, kad atsakovas, baudžiamojo įstatymo uždraustais veiksmais atimdamas gyvybę artimiausiai ieškovų giminaitei, sukėlė jiems didžiulį dvasinį sukrėtimą, kuris dėl ypatingo ryšio su ieškovais turi būti bent iš dalies kompensuotas. Stiprus dvasinis sukrėtimas tuoj pat po nužudymo ir iki šiol trunkantys ilgalaikiai pergyvenimai yra laikomi atlygintina neturtine žala (CK 6.245 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atsiradimo faktas šiuo atveju yra preziumuojamas. Kadangi atsakovas A. A. nukentėjusiajai gyvybę atėmė nepakaltinamumo būsenoje, jo kaltės faktas ir laipsnis šioje byloje negali būti nagrinėjamas. Ieškovų patirta neturtinė žala neabejotinai yra priežastiniame ryšyje su atsakovo įvykdyta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, nes, jeigu atsakovas jos nebūtų atlikęs, V. K. nebūtų buvusi nužudyta, o ieškovams nebūtų atsiradusi žala (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.268 straipsnio 2 dalis).
38. Nors civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnis), tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, jose įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (CK 6.250 straipsnis) ir atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.268 straipsnio 2 dalis). Tokia pozicija išreikšta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007. Vienas iš šių kriterijų nustatyti neturinės žalos dydį yra žalos pasekmės. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo atimta gyvybė, todėl atsiradusios pasekmės neatitaisomos. Ji buvo ieškovų mama, sesuo ir dukra, todėl jos mirtis sukėlė ieškovams staigų, didžiulį, ilgalaikį skausmą ir neigiamus dvasinius pergyvenimus. Taigi, žalos atlyginimą iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė įgyvendinant civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją (CK 6.268 straipsnio 2 dalis).
39. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimu ir t. t. Tačiau neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo konkrečiu atveju neįmanoma. Priteisiant tokio pobūdžio žalos atlyginimą siekiama tik sudaryti materialiąsias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko kartais žmogui negalima sugrąžinti ir niekas negali atstoti. Todėl teismo pareiga siekti, kad būtų kuo teisingiau kompensuota asmeniui už jo patirtą neturtinę žalą – neturtinio pobūdžio praradimus, išgyvenimus, ir parinkti tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą padarė specialus subjektas – nepakaltinamas asmuo, kuris, būdamas minėtos būsenos, padarė įstatymo uždraustą veiką – nužudė V. K. Kaip minėta, atsakovas A. A., nors sirgo psichikos liga, dėl kurios jis reikšmingu nagrinėjam ginčui įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nebuvo pripažintas neveiksniu. CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, jei žala padaryta gyvybei, gali priteisti žalą iš tokio specifinio subjekto, tačiau turi atsižvelgti į nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens turtines padėtis, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą nutartyje, priimtoje 2007 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007, nurodė, kad galima priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis, darydamas žalą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tiek atsakingo už padarytą žalą asmens, tiek ieškovų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai ir žalos dydžiui aplinkybes, jas išdėstė sprendime, jų pagrindu padarė teisingas išvadas ir tinkamai jas motyvavo, todėl teisėjų kolegija, su jomis sutikdama, visų jų nekartoja.
41. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino žalos dydžio nustatymui svarbią šalių turtinę padėtį, pažymėtina, kad ieškovas A. K. nedirba, išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondų laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negavo, galinčių dalyvauti viešajame eisme transporto priemonių neturi, nuosavybės teise valdo ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 900 Eur, ir 1201/4574 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 400 Eur. Ieškovė I. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 893,81 Eur kas mėnesį. Nuosavybės teise šiai ieškovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), paveldėta ¼ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 900 Eur ir 1201/4574 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 400 Eur, taip pat kartu su A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise hipoteka apsunkintas namas su kitais priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 8 068 Eur. Ieškovė Z. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 466,90 Eur kas mėnesį, transporto priemonių neturi, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 067 Eur. Ieškovė V. B. yra senatvės pensininkė, kas mėnesį gauna 284,39 Eur senatvės pensiją ir 26,13 Eur našlių pensiją, transporto priemonių neturi, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 739 Eur.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ gydomas nuo (duomenys neskelbtini), jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-223-468/2017 taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydymas stacionare tęsiamas iki šiol. Atsakovas serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, jam 2017 metais nustatyta Hipertenzinė širdies liga, miokardo infarktas, Gastroezofaginio refliukso liga, Parkinsono liga, stuburo išvarža. Atsakovas nedirba, iki 2019 m. gruodžio 2 d. jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, paskirta netekto darbingumo pensija – 224 Eur per mėnesį. Atsakovui 2020 m. kovo 2 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 15 516 Eur. Atsakovui taip pat priklauso transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1985 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1968 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1956 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1969 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1967 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1960 m., automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1954 m., priekaba (duomenys neskelbtini), pagaminta 1970 m.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šias visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino CK 6.268 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų kontekste. Ieškovai be pagrindo vertina, jog sprendžiant apie ieškovų turtinę padėtį nebuvo pagrindo atsižvelgti ir į po nužudytosios V. K. mirties atsiradusį palikimą ieškovams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas dėl šiuo pagrindu ieškovams tekusio turto išskirtinai nepasisakė, lemiamos reikšmės jam nesuteikė, nevertino jo kaip galimai sudarančio pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį. Priešingai, teismas sprendime išdėstė visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir tik iš jų visumos grindė išvadas dėl ieškovams priteistino atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
44. Nepagrįstais pripažįstami atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, patvirtinančias jo sunkią turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybes ateityje įsidarbinti, turėti pajamų ir pan. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, kaip tik ir atsižvelgė į atsakovo amžių – (duomenys neskelbtini) metai, sveikatos būklę – nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, hipertenzinė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, gastroezofaginio refliukso liga, Parkinsono liga, stuburo išvarža, nurodė, kad minimos aplinkybės akivaizdžiai riboja atsakovo galimybes dirbti, gauti pajamas, iš kurių jis galėtų atlyginti ieškovams neturtinę žalą. Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo turimą turtą, kurį, pagal bylos duomenis, sudaro: nekilnojamasis turtas – 7 758 Eur (15516/2); transporto priemonės – automobiliai (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini). Teismas, priteisdamas mažesnio dydžio, nei prašė ieškovai, neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir nėra aiškus šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas.
45. Iš kitos pusės, ieškovai apeliaciniame skunde taip pat be pakankamo pagrindo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą mažinti, atsižvelgė išimtinai tik į atsakovo argumentus, nes teismas atsakovo argumentus pripažino tik iš dalies pagrįstais, įskaitant ir atsakovo paveldėto nekilnojamojo turto reikšmę ir svarbą jo turtinei padėčiai bei teisėtam interesui nuosavybės teise išlaikyti gyvenamąjį plotą.
46. Atmestini jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, todėl deklaratyvūs, ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo galimybėmis gauti pajamų iš automobilių remonto ir rekonstravimo ar kad atsakovas praturtės ateityje įregistravęs automobilius. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad atsakovo vardu šiuo metu registruotas tik automobilis (duomenys neskelbtini), kitos 8 transporto priemonės, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 92.12 punktu (nėra techninės apžiūros ar draudimo), yra išregistruotos automatiškai. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovui priklausančių transporto priemonių vertę, tačiau visos transporto priemonės, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), yra netinkamos dalyvauti viešajame eisme bei išregistruotos. Labai tikėtina, kad, įvertinus gamybos metus, visi automobiliai, išskyrus (duomenys neskelbtini), yra netinkami eksploatuoti dėl prastos techninės būklės ir yra nevažiuojantys. Byloje pateikto antstolio D. K. 2018 m. gegužės 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/18/036 duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) esančių transporto priemonių būklė yra bloga, joms trūksta kėbulo detalių, žibintų, stiklų, kai kurios iš šių transporto priemonių yra laikomos lauke. Byloje kitokių duomenų apie atsakovui priklausančio turto vertę nėra.
47. Ieškovai skunde nurodo, kad jiems nepataisoma žala negali būti mažiau vertinama, nei atsakovo turtinė padėtis, ypač kai su nužudytąja siejo itin glaudus ryšys. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas teise, o ne pareiga, priteisti neturtinę žalą ieškovams (CK 6.268 straipsnio 2 dalis), būtent ir įvertino, kad ieškovų santykiai su nužudytąja V. K. buvo artimi: A. K., jos sūnus, su ja gyveno kartu iki mirties, jis ją rado nužudytą, dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, vartojo vaistus; kiti ieškovai taip pat su nužudytąja palaikė artimus santykius – dukra I. M., jos sesuo Z. A., mama V. B. su nužudytąja kasdien bendraudavo telefonu, išeiginėmis dienomis susitikdavo. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės V. K. mirties visi ieškovai patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad visi ieškovai patvirtino, jog po V. K. mirties pablogėjo jų sveikata, tačiau medicininių dokumentų savo teiginiams pagrįsti teismui nepateikė. Taigi, ir šiuo aspektu atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie ieškovų nepateiktus medicininius dokumentus, į ką pirmosios instancijos teismas, atsakovo manymu, atsižvelgė nepakankamai, atmestini kaip nepagrįsti.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliantų argumentams, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, padarytą veiksnaus fizinio asmens, kada asmuo buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir procesinės teisės, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą civilinėje byloje, normas, teisingai nustatė ieškovams kompensacijos dydį už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis) naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Ieškovams ir atsakovui teikiama valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atmetus tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliacinius skundus, procese valstybės patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.