Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei I. Z., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu reikalavimu nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą 68,14 m ilgio, 1,80 m aukščio tvorą bei sutvarkyti statybvietę sutiko, tačiau savavališkų statybos padarinius pašalinimui prašė skirti 12 mėnesių terminą po sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą bei įsigyti valstybinės žemės sklypą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nacionalinės tarnybos žemės Trakų skyriaus 2013-10-08 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-(14.46.73.)-33, nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aptvertas vieline tvora su įbetonuotais į žemę geležiniais stulpeliais. Patikrinus pastatytos tvoros atitikimą žemės sklypo riboms buvo nustatyta, jog ties ribų posūkio taškais Nr. 4 ir 6 ribos atitinka koordinatėms įregistruotoms VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Ties ribų posūkio taškais Nr. 8-10-1, nustatytas valstybinės žemės užėmimas. Valstybinėje žemėje pastatyta vielinė tvora su įbetonuotais į žemę stulpeliais. Valstybinėje žemėje yra grįstas trinkelėmis keliukas, pasodinti augalai. Užimtas valstybinės žemės plotas sudaro apie 997 kv. m. Iš prie šio akto esančios schemos matyti, jog užimtas valstybinis žemės ruožas yra nuo taškų 6-6A-5A-4A-3A-2A-1A-1-10-9-7-6. Atsakovei 2013-12-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavališkai užimtą 560 kv. m. valstybinės žemės plotą bei paskirta 500 Lt bauda, kurią atsakovė sumokėjo 2013-12-11. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-24 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-140124-00014, nustatyta, kad atsakovė savavališkai pastatė 111,97 m. ilgio ir 1,80 m. aukščio tvorą valstybinėje žemėje. Šiuo aktu buvo pareikalavo statytojo (atsakovės) nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2014-01-24 atsakovei buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140124-00012 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014-07-24 savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, atsakovė informuota, kad gali kreiptis dėl šio reikalavimo įvykdymo terimo pratęsimo, taip pat išaiškinta teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. 2014-08-05 surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog atsakovė tvoros nenugriovė. Atsakovė raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją prašydama pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą, prijungiant laisvos valstybinės žemės teritoriją. 2015-02-11 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius priėmė įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ploto sujungimas su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė su UAB „Traksalis“ sudarė darbų atlikimo sutartį dėl jai priklausančio žemės sklypo duomenų patikslinimo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, kadastrinių bylų paruošimo pagal parengtą ir patvirtintą projektą. Žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patikslinti pagal UAB „Traksalis“ 2016-05-25 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2016-08-24 NŽT Trakų skyriaus vedėjas priėmė sprendimą bei įsakymą ir patvirtino atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal minėtą bylą. 2016-09-07 VĮ „Registrų centras“ atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus pripažino ir atliko teisinę registraciją. Tokiu būdu buvo pašalintas dviejų žemės sklypų – atsakovei priklausančio, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų persidengimas pagal natūrinę ribą – tvorą- buvo pašalintas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 14 d. išrašo, registro Nr. 79/10637, duomenis atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini)), adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) vyriausiasis specialistas atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė 2017 m. kovo 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-756 (toliau – aktas). Aktu nustatyta (ir pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo planą), kad šiuo metu valstybinėje žemėje yra tvora „nuo ežero iki 1 taško – 3,88 m ir nuo taškų 8 – 13 – 12 – 11 – 7 atitinkamai 8,11 + 8,39 + 33,64 + 14,12 m = 64,26 m Iš viso (3,88 + 64,26) 68,14 m“ kita „tvoros dalis (43,83 m) buvusi valstybinėje žemėje“, po žemės sklypo ribų kampų koordinačių ir linijinių duomenų patikslinimo bei kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo, „nepatenka į valstybinę žemę“. Patikrinimo aktu nustatyta, kad 68,14 m. tvoros, esančios valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), liko nenugriauta. Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs 2014 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140124-00012 (toliau – privalomasis nurodymas) įvykdymą, 2017 m. kovo 29 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (23.51)-PN-466 (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad atsakovė privalomojo nurodymo neįvykdė, nes valstybinėje žemėje šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), likusi pastatytos tvoros dalis 68,14 m nenugriauta. Dėl visų šių nurodytu ir teismo ištirtų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 2 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, <...>; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustatė normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Remiantis statybos metu (2012 m. balandžio mėnesį) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelės ,,Inžineriniai statiniai“ 3 eilute, 1,8 m aukščio tvora buvo priskiriama I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio kategorijai. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo nustatyta, jog naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais turi būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, o pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai buvo neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas buvo privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai buvo statybą leidžiantys dokumentai. Atitinkamai statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Reglamentas 1.07.01:2010) (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31), 33.3 punktas numatė, jog, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus buvo privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype rašytinius sutikimus (susitarimus). Iš to seka, jog tvoros statybai valstybinėje žemėje iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – valstybinės žemės patikėtinio, t. y. NŽT, rašytinis sutikimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje buvo imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte savavališka statyba buvo apibrėžiama, kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Nustatyta, jog atsakovė per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2013-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013).

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, šio įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reglamentuota, jog dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, yra statybą leidžiantis dokumentas. Atitinkamai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose yra apibrėžta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį; leidimas rekonstruoti statinį; leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą; leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą; leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį; leidimas nugriauti statinį; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Taigi pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nebelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, kokiu buvo iki 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų.

Pagal LR CK 4.103 str. jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ Antro skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 3.1 papunkčiu, ginčo tvora priskiriama I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai.

Remiantis 2017-01-01 įsigaliojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas 1.05.01:2017), 50 punktu, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą teisės aktų nustatyta tvarka. Reglamento 1.05.01:2017 156 punkte įtvirtinta, jog savavališkos statinio (jo dalies) statybos, dėl kurios iki šio reglamento įsigaliojimo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, padariniai šalinami Reglamento 1.09.06:2010 nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 d. nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Taigi, atsakovės pastatyta tvora nuo 2017-01-01 nors ir nebelaikoma savavališka statyba, tačiau šiems statybos darbams valstybinėje žemėje ir šiuo metu pagal Reglamento 1.05.01:2017 50 punktą yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio NŽT rašytinis sutikimas, o iki 2017-01-01 pradėtoms savavališkos statybos padarinių šalinimo procesams taikytinas Reglamento 1.05.01:2017 156 punktas, o padariniai šalinami Reglamento 1.09.06:2010, nustatyta tvarka, todėl statyba neturint NŽT sutikimo, laikytina pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta.

Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą 68,14 m ilgio, 1,80 m aukščio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, tačiau, prašė nustatyti 12 mėnesių terminą šiems darbams atlikti. Ieškovo atstovas ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu dėl prašymo nustatyti ilgesnį terminą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D. , bylos Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Teismas vadovaudamasis protingumo principais bei atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką bei į tai, jog atsakovė nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą inicijavo procesų, reikalingų žemės sklypų išpirkimui, pradėjimą; parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir suderino jį su atsakingomis institucijomis bei atliko kitus veiksmus, nustato atsakovei dvylikos mėnesių terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo civilinėje byloje, kuriame pagal atliktus skaičiavimus prašoma priteisti 75,85 Eur kelionės išlaidų. Kartu su prašymu buvo pateikti kelionės išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teismas išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, klaiko jog ieškovo prašymas dėl patirtų kelionės išlaidų yra pagrįstas ir tenkitinas pilnai (CPK 88 str., 93 str.).

Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. iš atsakovės valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

įpareigoti I. Z. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą 68,14 m ilgio, 1,80 m aukščio tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

I. Z. šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą 68,14 m ilgio, 1,80 m aukščio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš I. Z..

I. Z. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, skirti 10,00 Eur (dešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš I. Z. 75,85 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai

Priteisti iš I. Z. 50,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.