- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- I-4853-362/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01202-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. gegužės 9 d. išvadą Nr. 40-IS-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, tirdamas A. A. 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškimą, neatliko visų būtinų veiksmų teisingam administracinio nusižengimo bylos išsprendimui – neapklausė liudytojų, neišreikalavo dokumentų, pagrindžiančių pareiškime nurodytą turtinę žalą, taip pat, nesilaikydamas Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 4 punkto (neužpildyta formos grafa – neįtašyta nusižengimo metu nukentėjusiojo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris) ir LR ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2017 m. gruodžio 29 d. surašė S. O. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 75ANP-137472445-17 pagal LR ANK 346 straipsnio 4 dalį ir neturėdamas teisės spręsti tokios kategorijos bylų, ne pagal policijai priskirtą kompetenciją 2018 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75ANN-138874655-18, dėl ko Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, konstatavęs, kad administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, užkertančių kelią tolesnei teisenai, šį nutarimą panaikino.
Procedūra dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėta pagal 2018 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą. 2018m. gegužės 9 d. išvadoje nenurodyta pagal kokios tarnybos/ skyriaus/ pareigūno tarnybinį pranešimą, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po 2018 m. kovo 15 d. S. O. skundo gavimo daugiau nei mėnesiui po susipažinimo su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-54-287/2018 (kurio pagrindu ir inkriminuojamos tarnybinio nusižengimo veikos), ir penkiolika dienų po 2018 m. balandžio 3 d. Nutarimo priėmimo. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio prasme, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas praleidus penkių darbo dienų terminą nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo, t. y. atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūriniai pažeidimai. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 2 pastraipoje nurodyta, kad gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per penkias darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pažymėjo, kad S. O. skundas Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje gautas 2018 m. kovo 15 d., o tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2018 m. balandžio 18 d. Šiaulių AVPK viršininko pavedimu, t. y. tyrimas pradėtas praleidus daugiau kaip mėnesį Taisyklėse nustatytą penkių darbo dienų terminą. Be to, Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per penkias darbo dienas nuo įpareigojimo pradžios tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Taigi pranešimas turėjo būti surašytas per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo (nuo 2018 m. kovo 15 d.), tačiau jis surašytas tik per daugiau kaip trisdešimt dienų. Pareiškėjas su Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ Nr. 40-TE-249 nesutinka, mano, kad tarnybinė nuobauda - pastaba jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad
su pareiškėjo skundu dėl Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ panaikinimo nesutinka, mano, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui paskirta teisėtai bei pagrįstai. Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. gegužės 11 įsakymas Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ yra teisėtas, išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-8-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas A. L., Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, elgdamasis aplaidžiai, nepavyzdingai ir nerūpestingai, nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-287 patvirtinto Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 punktų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1 straipsnio 1 dalies
569 straipsnio, 609 straipsnio 1 dalies, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. A. L. veiksmuose tyčios nenustatyta, jie vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, dėl ko nebuvo atlikti visi būtini veiksmai teisingam administracinio nusižengimo bylos išsprendimui ir neturėdamas teisės spręsti priimtu nutarimu neužtikrino, jog priimamas sprendimas būtų teisėtas ir objektyvus. Toks aplaidus ir nekokybiškas darbų atlikimas daro įtaką vidaus tarnybos sistemos autoritetui, kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu šia sistema. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas ir jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai: subjektas, objektas, subjektyvioji ir objektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, tačiau pareiškėjas ginčija tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog A. L., turėdamas pareigą pagal kompetenciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitais teisės aktais, neatliko visų būtinų veiksmų teisingam administracinio nusižengimo bylos išspendimui. Pažymėjo, jog teismui grąžinus administracinio nusižengimo bylą Pakruojo rajono policijos komisariatui atlikti išsamų tyrimą, A. L. per trumpą laiką apklausė devynis asmenis, surašydamas jų paaiškinimus, 2018 m. balandžio 16 d. S. O. surašė administracinio nusižengimo protokolą ištaisydamas teismo nustatytus trūkumus, tai rodo, kad pareiškėjas galėjo veikti ir tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, atsakovas nurodė, kad Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija). Jo 7 punkte yra nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. balandžio 18 d. gautas Šiaulių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR2-8735-(4.7E) „Dėl Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“ ir tą pačią dieną Šiaulių aps. VPK viršininkas R. S. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, tad nėra termino pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimo, kaip nurodo pareiškėjas. Taip pat nepraleistas pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo surašymo terminas, nes pagal Aprašo 23 punktą tikrintojas tai privalo atlikti per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios. Nagrinėjamu atveju A. L. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo surašytas 2018 m. balandžio 24 d. Kaip matyti, pareiškėjo pretenzijos dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstos.
Pareiškėjo A. L. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – Vidaus tarnybos statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).
Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, o jas skiriant atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 26 punktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012 ir kt.). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011).
Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. IBPS-V-656869 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018 m. kovo 15 d. S. O. skundą, bei pasiūlyta spręsti klausimą ar Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmuose (neveikime), atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nėra tarnybinio nusižengimo požymių. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. V. 2018 m. balandžio 18 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-8735-(4.7E) „Dėl Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“. Tą pačią dieną Šiaulių apskrities viršininkas R. S. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas Nr. 40-PR1-7-(4.7E) „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. gegužės 9 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-8-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“. Išvadoje nurodyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą darytina išvada, kad akivaizdu, jog tyrėjas A. L. tirdamas A. A. 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškimą, neatliko visų būtinų veiksmų teisingam administracinio nusižengimo bylos išsprendimui – neapklausė liudytojų, neišreikalavo dokumentų, pagrindžiančių pareiškime nurodytą turtinę žalą, taip pat, nesilaikydamas Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 4 punkto (neužpildyta formos grafa – neįrašyta nusižengimo metu nukentėjusiojo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2017 m. gruodžio 29 d. surašė S. O. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 75ANP-137472445-17 pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir neturėdamas teisės spręsti tokios kategorijos bylų, ne pagal policijai priskirtą kompetenciją 2018 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75ANN-138874655-18. Taip pat išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais tyrėjas A. L., elgdamasis aplaidžiai, nepavyzdingai ir nerūpestingai, nesilaikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-287 patvirtinto Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 punktų, nesuvadovavo ANK 1 straipsnio 1 dalimi, 569 straipsniu, 609 straipsnio 1 dalimi, Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų reikalavimus, ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo veiksmai vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas teigia, jog buvo pažeista tarnybinio nusižengimo procedūra, buvo praleistas 5 dienų terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minimas 5 dienų terminas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkte – gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tuo tarpu pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jam yra taikomos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatos.
Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, konstatuoja, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepažeidžiant Tvarkos apraše nustatyto termino – įstaigos vadovas, gavęs vyriausiosios tyrėjos tarnybinį pranešimą (b. l. 16), tą pačią dieną rezoliucija pavedė R. V. spręsti dėl tarnybinės atsakomybės. 2018 m. balandžio 18 d., gavęs vyriausiojo tyrėjo tarnybinį pranešimą (b. l. 14), tą pačią dieną pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog S. O. skundas 2018 m. kovo 15 d. buvo gautas ne Šiaulių AVPK, o Šiaulių apygardos prokuratūroje, kur, nustačius, jog nėra aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių būtų galima pradėti baudžiamąjį procesą, 2018 m. kovo 23 d. skundą persiuntė Šiaulių AVPK. Skundą išnagrinėjus ir atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. balandžio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui patvirtinus Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Šiuo atveju termino, per kurį turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradžia yra 2018 m. balandžio 17 d., t. y. vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo surašymo diena.
Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo įteiktas 2018 m. balandžio 24 d., t. y. nepraleidus nustatyto termino.
Tvarkos aprašo 25 punkte nurodyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Išvada buvo surašyta 2018 m. gegužės 9 d., t. y. nepraleidus Tvarkos apraše nustatytų terminų.
Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Skundžiamas įsakymas priimtas 2018 m. gegužės 11 d., t. y. nepraleidus tvarkos apraše nustatytų terminų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant nustatytų terminų bei procedūrų.
Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas A. L. nesilaikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-287 patvirtinto Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 punktų, nesuvadovavo ANK 1 straipsnio 1 dalimi, 569 straipsniu, 609 straipsnio 1 dalimi, Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų reikalavimus.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuotos veikos pagal padarymo būdą, atitinka tiek veikimo tiek neveikimo formas, kai priešinga teisei veika padaroma pasyviais veiksmais, tarnautojui neatliekant jam priskirtų pareigų bei atliekant veiksmus, kurie jam nepriskirti atlikti pagal kompetenciją.
Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad policininkas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti pareigūnas, vykdydamas aukščiau nurodytas pareigas, detalizuoja Pareigybės aprašymas.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, pradeda ikiteisminius tyrimus. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pagrįsta, kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė šį pareigybės aprašymo punktą. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas nepriėmė ar nenagrinėjo skundo (prašymo). Pažymėtina, kad pagal šį pareigybės aprašymo punktą nėra vertintina skundo nagrinėjimo kokybė.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punktą, kuriame nustatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartyje (b. l. 22-24) konstatuota, kad administracinio pažeidimo bylos, kurią tyrė pareiškėjas, medžiaga turi esminių trūkumų, nes nesurinkti įrodymai, kuriuos ištyrus būtų galima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimą. Administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas neatliko įvykio vietos – vietovės apžiūros, nenustatė ir neužfiksavo ištryptos vejos ploto, neužfiksavo kiek ir kokių dekoratyvinių medelių bei vaismedžių yra apgraužta, kokie pakenkimai jiems padaryti, neišreikalavo dokumentų, pagrindžiančių pareiškime nurodytą žalą. Nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, netiksliai nurodytas pažeidimo padarymo laikas. Šios aplinkybės taip pat yra įvertintos ir Išvadoje konstatuojant, kad A. L., neatlikdamas šių veiksmų, neužtiktino, kad jo priimamas sprendimas būtų teistas ir objektyvus. Teismas pažymi, kad pareigūnas, tirdamas administracinio nusižengimo bylas, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokie veiksmai toje byloje yra būtini, tačiau taip pat pažymėtina, kad pareigūnas, pasirinkdamas veikti vienu ar kitu būdu, atlikti vienokius ar kitokius tyrimo veiksmus, turi užtikrinanti teisėto ir objektyvaus sprendimo priėmimą. Teismas vertina, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimų procesinių priemonių administracinio nusižengimo tyrimo metu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo veiksmai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą vertintini kaip pakankami. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus (neveikimą) nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimų. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjas nesilaikė ANK 569 straipsnio, kuriame be kita ko nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pareiškėjas, rinkdamas įrodymus administracinio nusižengimo byloje, šia teisės norma nesivadovavo.
Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Pareigybės aprašymo 6.4 punkto, kuriame nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose bylose, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną. Bylos medžiaga patvirtina bei pareiškėjas neginčija, kad jis, neturėdamas teisės spręsti tokios kategorijos bylų, ne pagal policijai priskirtą kompetenciją 2018 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75ANN-138874655-18. Teismo vertinimu kompetencijos viršijimas atliekant savo pareigas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nesilaikė Pareigybės aprašymo 6.4 punkto bei padarė tarnybinį nusižengimą.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė ANK 609 straipsnio, t. y. A. L., surašęs administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė jame nukentėjusiojo asmens ir jo anketinių duomenų – vardo, pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio. Teismas sutinka su atsakovo argumentais jog šie trūkumai neatitinka administracinio nusižengimo protokolui keliamų reikalavimų (ANK 609 straipsnio 1 dalis), kuriuos pareiškėjas, atsižvelgiant į jo patirtį ir stažą, privalo žinoti.
Teismo nuomone, iš Išvados šalintinas Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 5 punkte įtvirtintos taisyklės pažeidimas, kadangi tai bendro pobūdžio teisės norma skirta visai policijai. (LVAT Administracinė byla Nr. eA-1062-556/2018 2018 m. birželio 20 d.). Taip pat, teismo nuomone, iš Išvados šalintinas nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto (gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams) reikalavimo pažeidimas, kadangi tai taip pat yra bendro pobūdžio norma, Išvadoje nėra detalizuota, kokiu būdų pareiškėjas šią normą pažeidė ar jos nesilaikė.
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio ir statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami itin griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė policijos įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018). Kitoks šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, trukdytų VPK vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatymais nustatytų tikslų, pažeistų šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią VPK veiklą.
Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas. Teismas daro išvadą, kad parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir jo kaltės laipsnį. Teismas vertina, kad byloje ginčijamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prašo teismo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. gegužės 9 d. išvadą Nr. 40-IS-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pasiūlymai nėra privalomi vadovui. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo, t. y. individualaus teisės akto dalimi. Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu individualiu teisės aktu, nes išvada savaime nenustato, nepanaikina ir nekeičia Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ginamų teisių ir įstatymų nustatytų interesų. Pareiškėjo prašoma panaikinti tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės taikymo aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. gegužės 9 d. išvados Nr. 40-IS-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“ panaikinimo nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo A. L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 40-TE-249 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. L.“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2018 m. gegužės 9 d. išvadą Nr. 40-IS-(4.2E) „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. L. veiksmų“ nutraukti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.