Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei R. T., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Loretai Repšienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. LR CK 3.170 str. 3 d. įtvirtina, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Pagal CK 3.175 str. 3 d. nuostatą, pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Iš pranešimo pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje orderį, ROIK (duomenys neskelbtini), matyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis 2025-07-21 skirtas A. M., g. (duomenys neskelbtini), 15 dienų, įpareigojant nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančio asmens, R. T. ir kartu su ja gyvenančio vaiko H., g. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Išvadoje dėl nepilnamečio H. M. interesų, yra nurodžiusi, kad yra žinoma informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2024-02-01 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius), buvo gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK , apie smurtą artimoje aplinkoje, o būtent buvo registruotas R. T., gyv. (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad 2024-01-31 apie 23.30 val., jos namuose, jos buvęs sugyventinis A. M., atėjo į kambarį kuriame ji miegojo su savo vaiku H. M., su koja prispaudė R. T. plaukus prie lovos, kai ji pasakė, kad skauda, A. M. pasakė: „čia tau tik skausmas“ ir vieną kartą rankos delnu trenkė R. T. per pakaušį, taip sukėlė fizinį skausmą. Vadovaujantis LR BPK 140 str. įtariamasis nusikalstomos veikos padarymu A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio AVPK areštinę. Situacija šeimoje buvo aptarta su vaiko tėvais ir vaiku. 2024-02-02 bendrauta su vaiku H. M. jo gyvenamoje vietoje. H. pasakojo, kad prieš keletą dienų, kai buvo vakaras ir jis su mama miegojo, tėtis atėjęs į jų kambarį įjungė šviesą ir taip juos prikėlė. Vaikas pasakojo apie tai, jog matė, kaip tėtis atėjęs į kambarį trenkė su ranka mamai į galvą, o tada atvažiavo policija.

2025-07-24 Skyriuje gautas (reg. (duomenys neskelbtini)) Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. Pranešime nurodoma, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skirtas vaiko tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku. Įvykis susijęs su galimu vaiko teisių pažeidimu, vyko adresu (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoje vietoje.

Iš kartu su Išvada pateiktos Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos, 2025 m. liepos 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad su vaiku H. M. bendravo VTAS specialistės jo gyvenamojoje vietoje. Berniukas nurodė, kad užvakar buvo išsigandęs, nes tėtė gėrė daug alkoholio, rūkė. Dar daug blogų dalykų darė. Tada mama paskambino policijai. Sakė, kad matė, kaip rūkė, dar jam liepė lipti per tvorą. Paklausus, kaip vaikas susitiko su tėčiu, sakė, kad tiesiog atėjo prie durų namų. Tada jis su tėčiu nuėjo į stadioną tik dviese. Stadione sportavo. Kai pasportavo, ėjo namo. Kad tėtis pas jį ateis, jis nežinojo. Su tėčiu eiti jis nelabai norėjo. Kai tėtis atėjo, pradėjo su T. atsikalbinėti vienas kitam. „tėtė sakė – nupjaus T.“. Nurodė, kad tai mamos draugas. Nurodė, kad tėtis turėjo lankstomą peiliuką. „Man davė ir sakė nerodyt“. Davė, kol jis rūkė lauke, stadione. Su tėčiu jis buvo išsigandęs. Tėtė rėkė, jį vadino negražiais žodžiais, kai buvo stadione. Nurodė, kad „Kai aš nenorėjau lipti ant tvoros, mane vadino durnium“. Nurodė, kad po to su tėčiu parėjo į kiemą, „mane nustatė su tuo peiliu, sakė eiti į laiptinę, tai aš nuėjau“.

VTAS specialistės bendravo ir su vaiko motina, R. T., kuri nurodė, jog vaiko tėvas pasiėmė vaiką be jos žinios. Vaiko tėvas atėjo į namus tuo metu, kai vaikas buvo su kitu suaugusiu asmeniu. Kai jam buvo pasakyta, kad vaiko be vaiko motinos neleis kartu su vaiko tėvu, vaiko tėvas išsitraukė peilį ir liepė sūnui eiti su juo. R. T. nurodė, kad ne kartą vaiko tėvui buvo išduotas SAA orderis. Vaiko motina išsakė, kad ji nedraudžia vaikui bendrauti su vaiko tėvu. Nedažnai tačiau vaikas su tėvu kalbasi per messenger. Vaiko tėvas kai paskambina, su sūnumi bendrauja kokias 2 minutes - jis pasiteirauja, kaip sekėsi vaikui darželyje, kaip jis jaučiasi, ką veikia ir viskas. Būna, kad paskambina ir neblaivus. Taip pat nurodė, kad po to, kai vaiką tėvas buvo išsivedęs po grasinimo jos draugui peiliu, vaikas grįžęs į namus, pribėgo prie jos, apkabino ją, verkė, buvo išsigandęs. Vaikas sake, kad jis bijojo. Vaikas papasakojo, kad tėtis jam liepė lipti per tvorą, vadino durniumi. Po šio įvykio, kitą dieną vaikas bijojo eiti į darželį. Vaikas žinojo, kad jo tėtis negali artintis prie jų. Klausė motinos, ar ji pasakys auklėtojai, ar auklautoja žinos.

Iš Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje užfiksuotų vaiko paaiškinimų, kad jis tėčiui nesakė, kad nenori su juo būti, kad nelabai norėjo tą pasakyt, kad jis manė, jog tėtis gėrė akloholį, nes tėtis buvo piktas, kai geria visada būna piktas, darytina išvada, kad berniukas, bendraudamas su tėčiu, kuris nešinas peiliu jį išsivedė iš namų, neabejotinai patyrė baimę, įtampą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Išvadoje dėl nepilnamečio H. M. interesų, 2025 m. gruodžio 7 d., Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad Skyriuje nebuvo gauta duomenų, kad motina, iki tėvo netinkamo elgesio pasireiškimo, būtų ribojusi vaiko bendravimą su tėvu. Skyriuje gauti ir išnagrinėti du pranešimai apie pažeidžiamas vaiko H. M. teises yra dėl tėvo smurtinio ir grėsmę keliančio elgesio. Nagrinėjant minėtus pranešimus buvo nustatyti papildomi tėvo elgesio epizodai, keliantys žalą vaiko emocinei ir socialinei raidai t. y.: tėvas liepė vaikui išmesti katę pro ketvirto aukšto langą; tėvas, būdamas su vaiku stadione, liepė lipti per tvorą, o vaikui atsisakius – jį įžeidinėjo, vadino „durniumi“. Šalių vaikas buvo tiesioginis smurto liudininkas, matė smurtą prieš savo motiną, o toks elgesys gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko emocinei raidai. Be to, vaikas stebėjo situaciją, kai tėvas, turėdamas peilį ir grasindamas juo motinos draugui jį išsivedė, ko pasekoje vaikas patyrė tiesioginę grėsmę ir trauminę patirtį.

Iš Skyriuje atliktų vaiko situacijų vertinimų matyti, kad tėvas vaikui modeliuoja neadekvatų ir pavojingą elgesį (vaikas raginimas žaloti gyvūną, rizikingas fizinis elgesys, žeminantys žodžiai), kas gali ateityje lemti vaiko elgesio ir emocines problemas. Dėl ko galimai ir yra reikalingos psichologo konsultacijos. Kadangi vaikas dėl patirtų situacijų jaučia baimę, nesaugumą ir emocinę įtampą, todėl nekontroliuojamas bendravimas su tėvu šiuo metu galėtų sukelti papildomą žalą. Nurodė, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis yra sulaikytas 2 mėnesiams, kas papildomai rodo atsakovo stabilaus ir saugaus elgesio stoką.

Teikia išvadą, kad Skyriaus vertinimu, atsakovo A. M. maksimalus bendravimas su vaiku H. M. nebeatitinka geriausių vaiko interesų, nes jis kelia grėsmę vaiko saugumui, emocinei sveikatai, todėl yra iškilęs poreikis: užtikrinti nuolatinį vaiko emocinį saugumą bendravimo metu; profesionaliai stebėti tėvo elgesį ir vaikui daromą poveikį; esant rizikai, psichologui turėti galimybę nedelsiant sustabdyti bendravimą. Kadangi šeimai nėra taikoma atvejo vadyba ir nėra teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos, Skyriaus nuomone, tikslinga būtų nustatyti, kad atsakovo A. M. bendravimas su vaiku H. M. vyktų bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, suderinus su ieškove R. T., dalyvaujant psichologui, kurio dalyvavimą užtikrina A. M., nes būtent dėl jo netinkamo elgesio iškilo poreikis keisti bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad palaiko išvadą. Paaiškino, jog anksčiau socialiniai darbuotojai įsitraukdavo į pagalbą bendraujant vaikams su tėvais, tačiau dabar jie tik tarpininkauja susitariant, o bendravimo metu dalyvauti atsisako. Pats asmuo susitarti su socialiniu darbuotoju negalėtų. Tad atsakovui bendraujant su vaiku, psichologo dalyvavimą turėtų užtikrinti pats atsakovas.

CK 3.165 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymų. Tačiau, išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad vaiko tėvo, atsakovo A. M., elgesys, neatitinka rūpestingo tėvo elgesio. Priešingai, jo agresyvus elgesys vaiko akivaizdoje, netinkama leksika ( keiksmažodžių vartojimas, vaiko vadinimas žeminančiu žodžiu „durnius“ ), reikalavimai atlikti nepaaiškinamus veiksmus ( lipti per tvorą ) ir keliančius grėsmę gyvūnui veiksmus ( liepimas per langą, iš ketvirto aukšto, išmesti katinėlį ), teismo vertinimu, neabejotinai kelia mažamečiui vaikui įtampą, baimę, t. y. daro jam neigiamą poveikį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas

nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į VTAĮT išvadą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti 2019 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11739-762/2024 nustatytą atsakovo A. M. bendravimo su vaiku H. M. tvarką, ir nustatyti atsakovo A. M. su mažamečiu sūnumi H. M., g. (duomenys neskelbtini), minimalų bendravimą, dalyvaujant psichologui, kas, teismo vertinimu, šiuo metu atitiktų geriausius vaiko interesus, tad ieškovės ieškinys tenkintinas ( CPK 178 str., CK 3.175 str. 2 d. ).

Žyminis mokestis už ieškinį yra 114,00 Eur ( CPK 80 str. 1 d. 6 p., 82 str. ).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas 2025 m. rugsėjo 22 d., Nr. (8.28MR)ATP-C-2025-08200 ). Už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtos išlaidos yra 475,00 Eur (2026-02-12 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. APD-2026-01821).

Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei neatleistas, tad, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 475,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei 114,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ( CPK 96 str.1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2019 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11739-762/2024 nustatytą atsakovo A. M. bendravimo su vaiku H. M. tvarką, nustatant, kad atsakovas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su sūnumi H. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, suderinęs su ieškove, t. y. H. M. mama R. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir tik bendravimo proceso metu dalyvaujant psichologui, kurio dalyvavimą užtikrina pats A. M..

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 114 Eur ( šimtą keturiolika eurų ) žyminio mokesčio ir 475,00 Eur ( keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai.

Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.LT247300010112394300 ”Swedbank” AB, kodas 73000 ar kitame pasirinktame banke (įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidoms - 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.