Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorei Algidai Banienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2023 m. spalio 4 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatve sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tai yra artėdamas keliu Kaunas - Prienai - Alytus prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,52 promilės etilo alkoholio, važiuodamas apie 134 km/h greičiu, žymiai viršijo leidžiamą maksimalų tame kelio ruože ne didesnį kaip 70 km/h greitį, ir dėl to susidūrė sankryžoje su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu ir į kairę sukančiu automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. M., ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešinio kelio, blauzdos srityse, kairiame kirkšnyje, dešiniame petyje, žaste ir krūtinėje, dešinio kelio vidinio ir išorinio menisko, priekinio kryžminio raiščio plyšimų.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1. automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą su automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo, tikėtina, apie 134 km/h greičiu. 2. Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė kelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirtos dešinėje pusėje, tikėtina, kad ties eismo įvykio aplinkybių matavimų rezultatų bazinės, linijos atžvilgiu lentelėje „1“ pozicija pažymėta vieta. 3. Automobilių Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo eiga (mechanizmas) buvo tokia. Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, tikėtina, apie 134 km/h greičiu važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., tikėtina, kad ties eismo įvykio aplinkybių matavimų rezultatų bazinės linijos atžvilgiu lentelėje „1“ pozicija pažymėta vieta, priekinės dalies kaire puse susidūrė su nuo (duomenys neskelbtini) važiavusio ir sankryžoje į kairę link (duomenys neskelbtini) sukusio vairuotojo automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio, tikėtina, apie 14 km/h greičiu, priekinės dalies kaire puse, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio Opel Vectra priekinės dalies plokštumos ir automobilio VW Touran priekinės dalies plokštumos esant smailiam apie 21 laipsnių kampui, atviram link automobilio Opel Vectra dešiniojo šono. Susidūrimo metu automobiliui VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nulaužtas variklio tvirtinimas ir automobiliui sukantis prieš laikrodžio rodyklę ir slenkant link padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, variklis iškrito iš automobilio, palikdamas, tikėtina, aplinkybių matavimų rezultatų bazinės linijos atžvilgiu lentelėje „5“ ir „6“ pozicijomis pažymėtas asfalto dangos įdaužas ir nusivartaliojo apie 36 m atstumą į kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės kelkraštį. Susidūrimo metu automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keitė judėjimo kryptį į dešinę, sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. tolimesniame dešiniame kampe, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi link Alytaus, dešiniuoju šonu, trenkdamasis apie 62 km/h greičiu, nulaužė čia įrengto atitvaro dalį, judėdamas toliau dešiniuoju šonu į priekį užslinko ant atitvaro, ant kurio vertėsi ant stogo, nuo stogo krito ant kairiojo šono, galiniu kairiuoju sparnu palikdamas atitvaro įlenkimą, kuris 4 pav. parodytas juodos spalvos rodykle, ir atsivertė ant ratų, galine dalimi pakibęs ant atitvaro padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Tikėtina, kad atsiversdamas ant ratų automobilis galinės dalies dugno dalimis trenkėsi į eismo stebėjimo įrangos betoninį stulpą ir jį nulaužė. 4. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, nestabdant automobilio ir nekeičiant jo judėjimo krypties, automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę atlaisvinti važiuojamųjų dalių sankirtą ir šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. 5. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš sankryžų su (duomenys neskelbtini) važiuodamas, tikėtina, apie 134 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdų išvengti susidūrimo su kairį posūkį dariusio vairuotojo automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, prieš kelio Prienai-Alytus ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, kur ribotas maksimalus greitis 70 km/h, važiavo, tikėtina, apie 134 km/h greičiu, dėl ko jo automobilis susidūrė su priešpriešais nuo (duomenys neskelbtini) važiavusio ir sankryžoje sukusio į kairę vairuotojo automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio Opel Vectra vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 70 km/h greičiu ir nei stabdant, nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis, automobilio VW Touran vairuotojui atlaisvinus važiuojamųjų dalių sankirtą, nebūtų įvykęs, buvo nepriimtini i techniniu požiūrių sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 6. Automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš sankryžoje pasukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini), praleidęs priešpriešais link sankryžos, tikėtina, apie 134 km/h greičiu artėjusio ir grėsmę eismo saugumui kėlusio vairuotojo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelio Alytus-Prienai sankryžoje su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pradėjo daryti kairį posūkį į (duomenys neskelbtini) kada jam priešpriešiais, tikėtina, apie 135 m artėjo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW Touran vairuotojas prieš pradėdamas manevrą su didele tikimybe galėjo nustatyti, kad priešpriešais važiavusio automobilio vairuotojas, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiuoja viršydamas leistiną maksimalų prieš sankryžą 70 km/h greitį, automobilio VW Touran vairuotojo veiksmai - pradėjus sukti į kairę, kada tai daryti buvo nesaugu buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu, tikėtina, kad sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (t. I, b. l. 135-148)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad išanalizavus pateiktų medicinos dokumentų kopijas, konstatuojama, kad M. V., 2023 m. spalio 4 d. po eismo įvykio teikiant medicinos pagalbą buvo paskirti ir suleisti šie vaistai: morfino tirpalas, paracetamolio tirpalas, ketanolio tirpalas 100 mg į veną, fentanilio tirpalas, eksacilio tirpalas ir fiziologinio natrio chlorido tirpalas (1000ml). Nors medicininių dokumentų išraše/siuntime nenurodytas kraujo alkoholio nustatymui paėmimo bei vaistinių preparatų suleidimo laikas, tačiau pagal įrašų chronologiją manytina, kad tik morfino tirpalas, kuris buvo suleistas greitosios medicinos pagalbos darbuotojo, buvo suleistas iki kraujo alkoholio nustatymo paėmimo, t. y. kiti vaistai buvo suleisti jau po to. Ketonal 100 mg/2ml injekciniame ar infuziniame tirpale yra 200 mg etanolio (96 procentai), kiekvienoje vaisto dozėje kiekis atitinka 5 ml alaus arba 2 ml vyno. Mažas alkoholio kiekis, esantis šio vaisto sudėtyje, nesukelia pastebimo poveikio (vaistų informacinė sistema - vaistai.lt) 0,2 g, 96 procentų stiprumo etanolio vidutinio kūno sudėjimo (85 kg svorio) vyrui kraujyje sukeltų 0,0032 promilių alkoholio koncentraciją. Kitų vaistinių preparatų ar fiziologinio natrio chlorido tirpalo sudėtyje etilo alkoholio nėra, todėl po eismo įvykio M. V. suleisti vaistiniai preparatai negalėjo reikšmingai padidinti jam nustatyto neblaivumo. Jeigu 1000 ml fiziologinio natrio chlorido tirpalo būtų suleisti prieš kraujo alkoholiui nustatyti paėmimą tai sumažintų alkoholio koncentraciją kraujyje dėl kraujo praskiedimo fiziologiniu tirpalu. Kitų vaistinių preparatų suleidimas nebūtų sumažinęs alkoholio koncentracijos kraujyje. (t. I, b. l. 153)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešinio kelio, blauzdos srityse, kairiame kirkšnyje, dešiniame petyje, žaste ir krūtinėje, dešinio kelio vidinio ir išorinio menisko, priekinio kryžminio raiščio plyšimai. A. M. susidarė kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu ir galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2023 m. spalio 4 d. Dėl kelio meniskų ir raiščių plyšimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. I, b. l. 99-102)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sužalojimai dešinio kelio srityje (poodinė kraujosruva) medicininiuose dokumentuose užfiksuota 2023 m. spalio 6 d. apžiūros metu ir akcentuota, kad skauda visą kūną bei sutrikusi eisena, 2023 m. spalio 31 d. besiskundžiant dešinio kelio skausmu nukreiptas traumatologo konsultacijai ir MRT tyrimui, kurio metu ir nustatyti dešinio kelio menisko ir priekinio kryžminio raiščio plyšimai. Visi šitie medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad dešinio kelio sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su užduotyje nurodytu eismo įvykiu, tai yra padaryti 2023 m. spalio 4 d. Taip pat nėra jokių duomenų, kad A. M. dešinio kelio sužalojimai galėjo būti padaryti prieš eismo įvykį ar po jo. (t. II, b. l. 155-157) M. V. asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 39-40)

Pažyma „Kelių transporto priemonės“, kurioje nurodyta, kad M. V. kaip savininkas (duomenys neskelbtini) deklaravo automobilį Opel Vectra, (duomenys neskelbtini). (t. I, b. l. 174)

Pažyma „Kelių transporto priemonės“, kurioje nurodyta, kad A. M. yra savininkas-valdytojas automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. I, b. l. 177)?

Duomenimis apie transporto priemonę paieškoje iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonės, automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas, galiojo iki (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 175) ?

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys).

BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.

Kaltinime nurodyta, kad pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 127 punktų reikalavimai, kuriuose numatyta: 9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 punktas – draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų; 127 punktas – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, jo padaryta veika pasitvirtino ir yra visiškai įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, padarius minėtą nusikalstamą veiką, bet ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, jog kaltinamasis M. V. teisminio proceso metu nurodė, kad jis iš vakaro vartojo stiprų alkoholį ir kitą dieną, t. y. 2023 m. spalio 4 d., pralaukęs iki pietų, jausdamasis blaivus ir galintis vairuoti, su jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nors pačios avarijos nelabai atsiminė, tačiau sutiko, kad galėjo viršyti greitį, važiuoti 134 km/h greičiu, nes greitį dažnai viršydavo. Dėl nustatytos alkoholio koncentracijos taip pat sutiko (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,52 promilės etilo alkoholio). Paaiškino, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis jam buvo žinomas, sankryža, kelio ženklai taip pat žinomi. Jis žinojo, kad ten ribotas eismo greitis. Prisipažino, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, gailėjosi ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Sutiko su apklausos metu buvusiu pareikštu civiliniu ieškiniu ir nukentėjusiojo patirtomis advokato išlaidomis.

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo parodymais, taip pat kita byloje surinkta medžiaga: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu - fotolentele, kuriame užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, išmatuoti atstumai, padaryta eismo įvykio schema; transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti išoriniai transporto priemonių sugadinimo požymiai; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės, užfiksuotos atvykus į įvykio vietą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,52 promilės etilo alkoholio; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą su automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo, tikėtina, apie 134 km/h greičiu. Automobilio Opel Vectra vairuotojui prieš sankryžą važiuojant nedidesniu, kaip 70 km/h greičiu, nestabdant automobilio ir nekeičiant jo judėjimo krypties, automobilio VW Touran vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę atlaisvinti važiuojamųjų dalių sankirtą ir šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio Opel Vectra vairuotojas prieš sankryžų važiuodamas, tikėtina, apie 134 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdų išvengti susidūrimo su kairį posūkį dariusio vairuotojo automobiliu VW Touran. Automobilio Opel Vectra, vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūrių sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštu, kuriame nurodyta informacija, kad kaltinamajam suleisti vaistai nesukėlė pastebimo poveikio alkoholio koncentracijai kraujyje; Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku, ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. dešinio kelio sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su užduotyje nurodytu eismo įvykiu.

Pažymėtina, jog kaltinamasis nevykdė aukščiau minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ženkliai viršijo minėtame kelio ruože nustatytą maksimalų važiavimo greitį ir beveik dvigubai viršydamas leistiną greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, dėl to susidūrė sankryžoje su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu ir į kairę sukančiu nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu.

Kaip minėta, nukentėjusiajam A. M. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvadomis, nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo M. V. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas (t. II, b. l. 41-44), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. II, b. l. 45-59), esantis priklausomybių ligų ir psichiatro stebimų pacientų įskaitoje (t. II, b. l. 65), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (t. II, b. l. 60-61, 62). Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pastebėtina, jog veikos padarymo metu BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija numatė baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, aktuali BK 281 straipsnio 2 dalies redakcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, todėl sugretinus veikos padarymo metu galiojusią ir aktualią BK 281 straipsnio 2 dalies redakcijas, laikytina, kad aktuali BK 281 straipsnio 2 dalies redakcija švelnina bausmę, kadangi straipsnio sankcijoje numatyta viena švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl šiuo konkrečiu sprendžiant dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, taikytina aktuali BK 281 straipsnio 2 dalies redakcija.

Įvertinęs M. V. charakterizuojamus duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, įvertinus informaciją apie tai, kad M. V. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas už administracinius nusižengimus eismo srityje, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat įvertinus tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir sutiko, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau, kaip paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu, dėl sudėtingos finansinės situacijos, kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, o jo sveikatos būklė po įvykusio eismo įvykio prablogėjo, negebėjo bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko susitaikymas neįvyko, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismo vertinimu, už nusikalstamos veikos padarymą šioje byloje yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, kartu uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, taip pat prašoma kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes ir nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajam skirtina 1 metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl byloje esančio civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė atsisakantis pareikšto civilinio ieškinio, kadangi draudimo kompanija atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą, su kuria jis sutinka. Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos, todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo prašymą dėl civilinio ieškinio atsisakymo priima ir procesą dėl civilinio ieškovo A. M. civilinio ieškinio civiliniams atsakovams M. V. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nutraukia.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusysis A. M. prašo iš kaltinamojo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas, kurios sudaro 1800 Eur. Byloje esantys duomenys, išrašytos sąskaitos už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymai, patvirtina nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas (t. I, b. l. 117-118; III, b. l. 60-61, 82-84, 93-95).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Be to atstovauta ir visų teisiamųjų posėdžių metu.

Esant išdėstytiems aplinkybėms, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, advokato atliktus veiksmus, šios išlaidos, teismo vertimu, nėra per didelės ir priteistinos iš kaltinamojo. Paminėtina, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat sutiko su nukentėjusiojo patirtomis atstovavimo išlaidomis ir jų neginčijo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis M. V. šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. kardomosios priemonės neskirtos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio ieškovo A. M. prašymą dėl civilinio ieškinio atsisakymo priimti ir procesą dėl civilinio ieškovo A. M. ieškinio civiliniams atsakovams M. V. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nutraukti.

Išaiškinti M. V., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Lietuvos probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Lietuvos probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Lietuvos probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti M. V., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka