Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226393; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, jog tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikos bendrovėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus. Pareiškėjas sudarė darbo sutartį su Bendrove ir nuo 2023 m. gegužės 4 d. pradėjo dirbti šioje Bendrovėje suvirintoju. 2023 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime yra nurodyta, kad buvo patikrinti duomenys VSDFV informacinėje sistemoje. Paaiškėjo, kad pareiškėjas negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti atlyginimo. 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovė el. paštu gavo informaciją apie priimtą Migracijos departamento Sprendimą.

2.2. Mano, kad Departamento Sprendimas iš esmės yra neteisėtas (nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje), sprendimo motyvai ir argumentai iš esmės yra itin formalūs. Pirma, ginčijamu Sprendimu grubiai pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės. Sprendimas priimtas pareiškėjui nepadarius jokių pažeidimų Lietuvoje, pareiškėjo teisių apribojimai visiškai neproporcingi siekiamam tikslui. Ginčijamas Sprendimas sukelia pareiškėjui rimtas teisines pasekmes, nes pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas netenka darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams. Ginčijamas Sprendimas priimtas pareiškėjui nepadarius jokių pažeidimų (iš esmės už tai, kad pareiškėjas pasinaudojo teise į nemokamas atostogas). Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad Bendrovė suteikė pareiškėjui darbą Lietuvoje pagal pareiškėjo profesiją. Akivaizdu, kad nei pareiškėjas, nei Bendrovė neįvykdė jokių pažeidimų, neturėjo sąmoningo siekio padaryti žalos valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, t. y. pareiškėjas pats prašė nemokamų atostogų dėl šeimyninių priežasčių nuo 2023 m. rugpjūčio 1 dienos (Turkijoje sunkiai susirgo pareiškėjo dukra), dėl ko Bendrovė pagrįstai sumokėjo pareiškėjui mažesnį atlyginimą negu nurodė tarpininkavimo rašte, kurį teikė Migracijos departamentui. Antra, darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, SODRAI apie pareiškėjo įdarbinimą buvo pranešta laiku, buvo mokami ir visi reikalingi mokesčiai; taip pat pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, deklaravo Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą. Jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Priešingai, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sukelta neatitaisoma didelė žala tiek pareiškėjui, tiek Lietuvoje įsteigtai ir veikiančiai Bendrovei.

2.3. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą, nes iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą (duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės). Priešingai, pareiškėjas neteikė Departamentui neatitinkančių tikrovės duomenų. Pareiškėjas išėjo nemokamų atostogų dėl šeimyninių priežasčių, kurių negalėjo prognozuoti prašymo / dokumentų Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo metu. Pareiškėjas paprašė nemokamų atostogų nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. dėl to, kad Turkijoje sunkiai susirgo jo dukra. Iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas nuolat dirbo. Pareiškėjas buvo išvykęs į laikinas komandiruotes Norvegijoje nuo 2023 m. birželio 11 d. iki 2023 m. liepos 12 d., tuomet nuo 2023 m. liepos 25 d. iki liepos 29 d. Visą likusį laiką pareiškėjas atliko darbus Lietuvoje. Pareiškėjas už darbą komandiruočių metu atlyginimą gavo. Departamentas negalėjo padaryti išvadą dėl pareiškėjo gauto atlyginimo tik iš Lietuvos VSDF duomenų, nes 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010 išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės, nėra taikomas EEE valstybei Norvegijai. Dėl šios priežasties A1 pažymėjimas negali būti išduotas trečiųjų šalių piliečiams komandiruotiems į Norvegiją. Kadangi A1 pažymėjimas komandiruojant Pareiškėją į Norvegiją nebuvo išduotas, socialinio draudimo mokesčiai buvo sumokėti Norvegijoje. Už darbą komandiruotės metu Norvegijoje pareiškėjui 2023 m. birželio mėn. priskaičiuota 39.374,00 NOK, už darbą komandiruotės metu Norvegijoje 2023 m. liepos mėn. priskaičiuota 28.373,00 NOK darbo užmokesčio. Šiandieniniu kursu 6050,00 Eur. Už darbą Lietuvoje gegužės mėn. pareiškėjui priskaičiuota 1263,64 Eur, birželio mėn. 126,36 Eur, liepos mėn., 69,50 Eur, rugpjūčio mėn. 63,18 Eur, rugsėjo mėn. 66,19 Eur, spalio mėn. 63,18 Eur. Iš viso 2023 m. gegužės – spalio mėn. pareiškėjui priskaičiuota apie 7702,05 Eur darbo užmokesčio, tačiau Departamentas šių mokėjimų Norvegijoje nevertino. Be to, pareiškėjas gavo darbo užmokestį už darbą Bendrovėje, o už laikotarpį, kuomet pareiškėjas nedirbo ir buvo išvykęs į Turkiją nemokamų atostogų, darbo užmokestis pareiškėjui visai nepriklauso. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas išvykęs į Turkiją, papildomai mokėsi ir gavo papildomus sertifikatus: Karštų darbų sertifikatą Rigger sertifikatą, darbų aukštyje sertifikatą. Už šiems mokymams skirtą laiką jis proporcingai gavo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn.: rugpjūčio mėn. 63,18 Eur, rugsėjo mėn. 66,19 Eur, spalio mėn. 63,18 Eur. Migracijos departamentas Sprendime klaidingai pažymėjo, kad pareiškėjas nemokamų atostogų metu „užsiima kita, nežinoma veikla, todėl kyla įtarimų, kad užsienietis siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis“. Tai, kad pareiškėjas siekė gauti papildomų žinių, taip pat gilinti turimas žinias darbo sferoje, parodo, kad pareiškėjas ketina ir toliau dirbti Bendrovės naudai, gyventi ir dirbti Lietuvoje.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 2 ir 26 straipsniuose įtvirtintu nediskriminavimo principu (be kitų taip pat ir tautybės bei pilietybės pagrindu), teisė pasinaudoti tikslinėmis atostogomis (taip pat ir nemokamomis) nėra ribojama iš trečiųjų šalių atvykusiems darbuotojams. Priešingas tokios teisės aiškinimas nepagrįstai apribotų trečiųjų šalių piliečių, dirbančių Lietuvos Respublikoje teises, sumažintų jų galimybes pasinaudoti DK numatytomis garantijomis. Trečiųjų šalių piliečių teisės pasinaudoti nemokamomis atostogomis apribojimas taip pat sumažintų galimybę jiems, būnant toli nuo savo artimųjų, derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus (DK 28 straipsnis). Pažymėtina, kad nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti (DK 137 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, teikė darbdaviui prašymus suteikti nemokamas atostogas dėl asmeninių priežasčių, o darbdavys, naudodamasis DK 137 straipsnio 2 dalimi jam suteikta teise, tenkino darbuotojo prašymus. Neabejotinai didelis atstumas tarp pareiškėjo darbo vietos bei šeimos lemia tai, kad netikėtai atsiradęs poreikis nuvykti pas artimuosius gali užtrukti ne vieną savaitę. Lygiai taip pat, įvairių su šeima susijusių problemų, reikalų, dokumentų tvarkymas užima daugiau laiko tai darant per atstumą. Todėl pareiškėjui dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių susidarė ganėtinai ilgi laikotarpiai už kuriuos jis negavo darbo užmokesčio už darbą, nes tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, naudojosi įstatymo suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis. Geranoriškas pareiškėjo ir darbdavio bendradarbiavimas bei pareiškėjo naudojimasis jam Lietuvos Respublikos darbo kodeksu suteiktomis teisėmis Departamento nepagrįstai buvo laikomas neatitinkančiu sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti, todėl ginčijamu Sprendimu grubiai pažeidžiami pareiškėjo interesai ir teisės.

2.5. Mano, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, jog UTPĮ 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbintas užsienietis privalo nepertraukiamai dirbti. Pareiškėjas gauna užtektinai pajamų, leidžiančių ne tik pragyventi Lietuvoje, bet ir padėti savo šeimai. Komandiruočių metu socialinio draudimo mokesčiai buvo sumokėti Norvegijoje, nes A1 pažymėjimas komandiruojant trečiųjų šalių piliečius į Norvegiją nėra išduodamas. Akcentuotina, kad nemokamų atostogų metu pareiškėjas faktiškai buvo išvykęs į Turkiją, dėl ko negyveno Lietuvoje, o gyveno namuose, Turkijoje, todėl pareiškėjas nemokamų atostogų metu neprivalėjo turėti nustatytų pajamų pragyvenimui Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjas pasinaudojo teise į nemokamas atostogas ir nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. laikinai nedirbo dėl nelaimės šeimoje (sunkios dukters ligos), nereiškia, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 p., 50 straipsnio 1 dalies 2 p. numatyti pagrindai panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas ketino grįžti į darbą Lietuvoje nuo 2024 m. sausio mėnesio. 2023 m. gruodžio mėn. pareiškėjas pametė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę, dėl ko negali grįžti į darbus Lietuvoje. Pareiškėjas informavo Migracijos departamentą apie pamestą kortelę. Bendrovė kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti naują leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę, bet pareiškėjas gavo ginčijamą Sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas negali grįžti į Lietuvą ir tęsti darbą pagal darbo santykius.