Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. P. ir E. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnį - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 15 MGL (750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir K. P. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai per 9 mėnesius išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje, prekybos centre „Č.“, esančiame (duomenys neskelbtini), be pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, priėjo prie kasoje dirbančios nukentėjusiosios J. D., tyčia ją stūmė ir šiai atsitrenkus į prekystalį, sukėlė jai fizinį skausmą, po to siekdamas pasišalinti iš parduotuvės patalpų parduotuvės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje kojomis spardė užblokuotas automatines įėjimo-išėjimo duris, durų neatidarius toliau veikdamas kartu su E. P., bendrais veiksmais, rankomis jėga atvėrė parduotuvės elektroniniu būdu užrakintas automatiškai atsiveriančias duris, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei sugadino svetimą UAB „Č. M.“ priklausantį turtą, padarydamas 222,04 eurų turtinę žalą.

2. E. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje, prekybos centre „Č.“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. P., tyčia sugadino svetimą turtą – rankomis jėga atvėrė parduotuvės elektroniniu būdu užrakintas automatiškai atsiveriančias duris, tokiu būdu sugadino svetimą UAB „Č. M.“ priklausantį turtą, padarydamas 222,04 eurų turtinę žalą

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų K. P. ir E. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas advokatas Danius Svirinavičius nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl E. P. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taip pat nuteistųjų gynėjo apeliaciniu skundu neginčijama K. P. kaltė ir veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma nuteistojo K. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl E. P. kaltės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas E. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino E. P. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Skundžiamajame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistųjų gynėjų apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo E. P. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant E. P. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Nuteistasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad išgirdęs kaip iš parduotuvės „Č.“ šaukiasi pagalbos jo sūnus K. P., priėjo prie durų ir rankomis bandė jas jėga atidaryti. Tačiau apklausiamas jau įtariamuoju ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad jis priėjo prie durų ir tik pridėjo rankas ant jų, tačiau jų nelaužė, kadangi turėjo praeityje žastikaulio lūžį, dėl to rankose neturi jėgos ir durų negalėjo išlaužti. Duris sulaužė sūnus K. P.. Siekdamas sūnui K. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės pirmosios apklausos metu kaltu prisipažino jis.

9. Iš nuteistojo K. P. parodymų matyti, kad po konflikto su parduotuvės „Č.“ pardavėja, bandė išeiti iš parduotuvės, tačiau durys buvo užrakintos. Supykęs, kad jį pardavėjos laiko užrakinusios, šaukėsi tėvo E. P. pagalbos. Priėjus tėvui prie parduotuvės durų, K. P. pats rankomis duris atvėrė ir išėjo iš parduotuvės. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir nurodė, kad nuo jo veiksmų parduotuvės durys atsidarė ir dėl to jos buvo sugadintos.

10. Nukentėjusioji J. D., liudytoja L. V. nurodė, kad užblokuotas parduotuvės lauko duris jėga bandė atidaryti tiek K. P., tiek ir E. P.. Ž. B., kuri yra UAB „Č. M.“ padalinio vadovė pareiškime nurodė, kad matė, kaip duris laužė abu nuteistieji.

11. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) K. P., norėdamas išeiti iš parduotuvės „Č.“, prieina prie parduotuvės durų, tačiau jos neatsidaro, tuomet nueina nuo durų į parduotuvės gilumą. (duomenys neskelbtini) prie durų grįžta K. P. ir spiria į durų apačią, po ko balta detalė nukrenta ant grindų esančio kilimėlio. Pastarasis vėl nueina link prekybos salės. Netrukus jis sugrįžta prie parduotuvės durų ir abejomis rankomis jėga bando atidaryti jas - jos kažkiek prasiveria, atsiranda nedidelis tarpas. Matyti, kaip pastarasis, atsistojęs prie durų, ranka mojuoja į lauką, lyg kažką šauktų. (duomenys neskelbtini) prie durų ateina E. P., kuris abejomis rankomis bando jas atidaryti. Tiek K. P., tiek E. P. nueina nuo durų. (duomenys neskelbtini) prie durų sugrįžta E. P. ir abejomis rankomis jėga banko atverti duris, tuo metu prie durų, iš kitos pusės, prieina K. P., kuris taip pat abejomis rankomis jėga banko atverti duris ir jos atsidaro. Durys lieka atidarytos pusiau ir nejuda. K. P. išeina parduotuvės ir kartu su E. P. išeina į lauką.

12. Nuteistasis E. P. Kauno apylinkės teismui pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją apie tai, kad jam (duomenys neskelbtini) metais buvo lūžęs žastikaulis, nurodydamas, kad negalėjo kartu su sūnumi išlaužti durų dėl to, kad dešinėje rankoje neturi jėgos. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas, pateiktoje medicinos dokumentų išrašo kopijoje nurodyta, kad E. P. išrašant jutimai ir motorika atsistatė pilnai, fizinį krūvį rekomenduota riboti 2 mėnesius.

13. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad nuteistojo E. P. kaltę tiesiogiai patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pirmiausiai į durų apačią spyrė K. P., po ko duryse atsirado nedidelis tarpas. Tuomet, kai K. P. nebuvo prie durų, duris jėga bandė atverti E. P., po kurio veiksmų duryse atsirado dar didesnis tarpas. Galutinai durys atsidarė po K. P. ir E. P. bendrai panaudotų veiksmų. Taigi, nors ir nėra galimybės nustatyta, kiek E. P. jėgos panaudojo bendrai su K. P. lauždami duris, tačiau dar prieš tai E. P. jėga bandė atverti duris ir po tokio jo bandymo buvo aiškiai matyti, kad duryse atsirado dar didesnis tarpas, kas rodo, jog durys jau tada buvo apgadintos. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, vaizdo medžiagą, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagrįstai E. P. kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė E. P. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytam baudžiamajam nusižengimui. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį E. P. atžvilgiu apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl K. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas nuteistojo K. P. sesers K. Š. prašymas perduoti K. P. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu K. Š. taip pat prašė K. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodydama, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jie artimai bendrauja, ji vienintelė gali jį nuraminti ir motyvuoti. Taip pat nurodė, kad K. P. tokį agresyvų elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji, kadangi ji yra labai konfliktiška asmenybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti ir K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti dėl to, kad nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pirmosios instancijos teismas mano, jog K. Š. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, kadangi K. P. nusikalstamą elgesį nevertino kritiškai ir bandė jį pateisinti.

16. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau nuteistasis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Nuteistasis K. P. nurodė, kad jis nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, apie tai informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodė kontaktinius duomenis, nesislapstė. Kauno apylinkės teismas įvertinęs tai, kad K. P. pasirašytinai buvo supažindintas su rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos sąlygomis, teisminio nagrinėjimo metu turėjo gynėją, todėl turėjo žinojo, jog jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad nuteistasis K. P. posėdžiuose dalyvavo nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, nuo teismo nesislapstė, jo buvimo vieta teismui buvo žinoma, be to, nurodė, kad niekada jam nėra tekę susidurti su teisėsaugos institucijomis, todėl jis nesuprato, kad negali be leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

19. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. Š. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, už brolį K. P. vyresnė 11 metų. Tiek K. P., tiek K. Š. nurodė, kad nors ir gyvena skirtingose valstybėse, tačiau per socialinius tinklus bendrauja kasdien. Iš K. Š. parodymų matyti, kad nors ji ir nurodo, jog nukentėjusioji yra konfliktiška ir pati galėjo išprovokuoti K. P., tačiau nurodo, kad K. P. tokio elgesio nepateisina, jis privalo nukentėjusiosios atsiprašyti, o padaryta žala jau yra atlyginta. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti K. P. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl K. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. Š. atsakomybei. Įvertinus K. Š. asmenybę, taip pat į neigiamai vertinamą K. P. elgesį, teisėjų kolegijos nuomone, ji yra tinkama būti laiduotoja.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtent tokia baudžiamojo proceso pabaiga yra optimali, tikslinga ir teisinga. Būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo išvis nepadarė nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bauda, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

21. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį, įvertindama padarytų veikų pavojingumą, nustato didesnį nei minimalus – 30 MGL (1 500 eurų) ir nustato 1 (vienerių) metų terminą įmokos sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų K. P. ir E. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį dėl K. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį panaikinti.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, K. P., padariusį BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. Š. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą K. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti K. P., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. Š. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.