Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2230-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-27
Bylos Nr.
1-2230-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52179-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2230-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52179-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 27 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas:

1) 2013 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013 m. balandžio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2013 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 90 parų arešto bausmė;

3) 2014 m. gruodžio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 53 parų arešto bausmė;

4) 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui;

5) 2019 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 20 dienų, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje;

6) 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 30 parų areštu, subendrinus su 2019 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų;

7) 2019 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – bauda 10 MGL (500 Eur); subendrinus su 2019 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų ir bauda 10 MGL (500 Eur); arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta;

8) 2019 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 10 MGL (500 Eur) bauda – 59 parų areštu ir 500 Eur bauda, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., žinodamas jog 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 2 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsniu, jam dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2022 m. sausio 2 d., jis 2019 m. gruodžio 7 d. apie 16.44 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo D. K. priklausantį automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,16 promilės girtumui, tokiais savo veiksmais vengė atilikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

A. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo supažindintas su teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal kurį atliko 90 parų arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jis buvo supažindintas apie tai, jog negali vairuoti transporto priemonių 2 metus 6 mėnesius. 2019 m. gruodžio 7 d. jis vairavo mamai priklausantį automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną jis (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Po pietų jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo seserį V. G. pasiimti mamai priklausančio automobilio, nes norėjo pasivažinėti ir automobilį laikyti prie savo namų. Kai pasiėmė mamai priklausantį automobilį, sesers namuose nebuvo, rakteliai buvo palikti automobilio salone. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) kaime, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo ką tik grįžęs į (duomenys neskelbtini) kaimą iš (duomenys neskelbtini). Pirmu pūtimu jam nustatytas 1,96 promilės girtumas, antru pūtimu – 1,16 promilės girtumas. Mamai priklausantį automobilį išvežė į saugojimo aikštelę, kuri yra Šiaulių m. Vairuodamas automobilį, suvokė, jog nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo, uždraudimo vairuoti transporto priemones. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 109-110, 117-118).

Žydrūnas Gricius, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d., dirbant kartu su vyriausiąja patrule Deimante Rudiene, (duomenys neskelbtini), apie 16.24 val., nuo gražų masyvų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas atvažiuojantis automobilis. Privažiavus raudonos spalvos automobiliui „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir apšvietus su tarnybinio automobilio žibintais automobilį, pro priekinį langą matėsi, jog automobiliu privažiavo iš matymo darbiniais reikalais žinomas A. K.. Automobilyje A. K. buvo vienas. Priėjus prie automobilio, iš salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo pateikė asmens pasą. Paklausus vairuotojo, ar nėra vartojęs alkoholio, šis atsakė, jog vartojo neseniai. Alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 6810 Nr. ARFL-0144., patikros NR. 0976784., 16.25 val. A. K. nustatyta 1,96 promilės girtumas, 16.44 val. – 1,16 promilių girtumas. A. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes nėra jo įgijęs, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono, nustatyta, kad automobilis išregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-28).

D. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, jog ji atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų A. K., bet gali atsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus. Liudytojai D. K. buvo pateikti klausimai: 1. Ar jai priklauso automobilis „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)? Liudytoja D. K. atsakė: automobilis priklauso jai pagal pirkimo-pardavimo sutartį, registruotas jos vardu nėra. 2. Kas jai yra žinoma apie automobilio „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, kaip jis atsirado pas jos sūnų A.? Liudytoja D. K. atsakė: žino, jog jai priklausantis automobilis „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, nes jos sūnus A. K., 2019 m. gruodžio 7 d. buvo sulaikytas už jai priklausančio automobilio vairo neblaivus, jai apie tai pranešė marti L. B.. 2019 m. lapkričio 26 d. jai buvo atiduotas jai priklausantis automobilis „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį atsiėmė iš saugojimo aikštelės, kuri yra Šiaulių mieste. Automobilis buvo uždarytas į aikštelę, nes jos sūnus A. buvo sulaikytas už vairo neblaivus. Po to, kai ji 2019 m. lapkričio 26 d. atsiėmė automobilį, jį paliko (duomenys neskelbtini), jos dukros V. G. gyvenamojo namo kieme. Rakteliai buvo palikti automobilio salone. Kaip minėtas automobilis atsidūrė pas A., ji nežino ir nurodyti negali (b. l. 31-34).

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui (b. l. 87-94);

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Žydrūno Griciaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 13);

2019 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Sauliaus Norušaičio tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog A. K. nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir vairavo transporto priemonę (b. l. 14);

Žemesnės instancijos teismas

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 16.23 val. A. K. nustatytas 1,96 promilių girtumas, 16.44 val. – 1,16 promilių girtumas (b. l. 17-19);

2019 m. gruodžio 10 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog automobilio „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. K. (b. l. 20);

2019 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. gruodžio 7 d. vairavo automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti ir būdamas neblaivus (1,16 promilių girtumas), automobilis išregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, techninės apžiūros talono (b. l. 21);

2019 m. gruodžio 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, iš kurio matyti, kad transporto priemonė „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 22);

2019 m. gruodžio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams automobilio „Ford Ka“ pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 35);

2019 m. lapkričio 15 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad M. K. pardavė D. K. automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38);

2019 m. gruodžio 10 d. tyrėjo nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkei D. K. (b. l. 39-40).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. žinodamas apie 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus ir šešis mėnesius, kurios jis turėjo laikytis iki 2022 m. sausio 2 d., 2019 m. gruodžio 7 d., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, vairavo D. K. priklausantį automobilį „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,16 promilės girtumui, ir tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. gruodžio 17 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 124, 126-128).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nuskalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs (b. l. 45-53), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 54-68), nedirba (b. l. 69), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 70).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, jo neatsakingumą, nekritišką savo padarytų analogiškų nusikalstamų veikų vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, į tai, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą A. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina maksimali, skiriama asmenims įvykdžius baudžiamuosius nusižengimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintam savininkei D. K., ir apie tai praneština automobilio savininkei.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo A. K. atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių ar sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintam savininkei D. K., ir apie tai pranešti automobilio savininkei.

Išaiškinti A. K., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti A. K., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

A. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė