- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-283-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- N. P.
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-417/2008
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2., 1.2.14.5.1.; 1.2.20.; 1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 1.2.20.16. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d., paskiriant 2600 Lt (20 MGL) baudą, 236 str. 1 d. – 2600 Lt (20 MGL) baudą , 246 str. 1 d. – 2600 Lt (20 MGL) baudą, 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. – 3900 Lt (30 MGL) baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal LR BK 235 str. 1 d. bei 236 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu bei vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei LR BK 246 str. 1 d., jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę 6500 litų (50 MGL) baudą.
Aprašomoji dalis
n u statė:
N. P. nuteista už tai, kad neteisėtai perleido areštuotą turtą: ji 2007 m. gegužės 31 d., žinodama apie tai, kad 2007-04-26 antstolio Aleksandro Selezniovo turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0010/07/02143 buvo uždėtas areštas jos automobiliui CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji paskirta šio turto saugotoja, Plungės r., kelyje Plungė–Vėžaičiai pardavė šį automobilį A. S., tokiu būdu perleisdama areštuotą turtą kitam asmeniui.
Be to, N. P. pranešė apie nusikaltimą, žinodama, kad jo nebuvo, ji 2007 m. birželio 1 d., apie 19.20 val., Klaipėdos m. 4-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Taikos pr. 117, Klaipėdos m., būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nusikaltimą, žinant, kad jo nebuvo, melagingai pranešė apie nusikaltimą, žinodama, kad jo nebuvo, t. y. apie automobilio CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą.
Taip pat ji nuteista už tai, kad 2007 m. birželio 7 d., laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 11.10 val., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2007 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 01.20 val. iki 17.00 val., iš Vingio g. 3 namo kiemo, Klaipėdos m., buvo pagrobtas jai priklausantis automobilis CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 19 000 Lt.
Be to, N. P. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą: ji 2007 m. birželio 7 d. akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, adresu Taikos pr. 66, Klaipėdos m., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdama apdraudusi automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu bei nustačius draudžiamąjį įvykį – vagystę, pateikė prašymą – forma ZA21-PR11/1, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2007 m. birželio 1 d. 17.00 val. pamatė, jog yra pagrobtas jos automobilis, stovėjęs Vingio g. 3 namo kieme, Klaipėdos m., tikėdamasi gauti 11 070 Lt draudimo išmoką, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkės valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi automobilis buvo surasta Latvijos Respublikoje ir AB „Lietuvos draudimas“ draudžiamosios išmokos neišmokėjo.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo skubotai, šališkai ir neišsamiai, padarytos išvados neteisingos, paskirta bausmė per griežta. Mano, kad teismas rėmėsi tik liudytojų A. S., Ž. S., M. N. ir D. S. parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Nuteistoji teigia, kad apylinkės teismas šališkas ir dėl to, kad nuosprendyje pažymėjo, jog ji nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, nors iš tiesų ji labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojas Ž. S. davė prieš ją parodymus, kadangi kerštavo už jos pažintį su S. G., kurią jis pats yra bandęs užkrėsti sunkia liga. Nurodo, kad teismo atsisakymas iškviesti S. G. liudyti teisme taip pat parodo teismo šališkumą. N. P. skunde pažymėjo, kad parduoti automobilio nenorėjo, o daiktus iš automobilio kartu su Ž. S. krovė tik dėl to, kad norėjo tą automobilį suremontavusi atiduoti antstoliui A. Selezniovui. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl nuosprendis naikintinas.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistosios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistosios kaltės.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 1 d., 4 p. pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tada, kai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir tai sukliudė išsamiai išnaginėti bylą arba byla buvo neteisminga šiam teismui.
Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Taip pat įstatymas numato, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo šališkumu. Tačiau prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti jį nagrinėti teismui iš naujo privalo būti pagrįstas. Vien nuteistosios subjektyvi nuomonė apie teismo šališkumą ir jo nesugebėjimą priimti teisingas išvadas negali būti pagrindas naikinti priimtą nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. S., Ž. S., M. N., D. S. parodymus, kurie patvirtino tai, kad nuteistoji N. P. norėjo parduoti savo automobilį ir degalinėje krovė daiktus iš jo būtent šiuo tikslu, o ne ketindama atiduoti automobilį antstoliui. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys: filmuota medžiaga, AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikta medžiaga ir kiti byloje surinkti duomenys. Todėl apeliantės argumentas dėl jos tikrųjų ketinimų perduoti automobilį antstoliui, o ne parduoti jį atmestinas.
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog ji nesigaili dėl padarytų nusikaltimų ir mano, jog ši aplinkybė taip pat parodo teismo šališkumą. Iš tiesų nuteistoji nepripažįsta padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko.
Baudžiamosios teisės teorija atsakomybę lengvinančias aplinkybes apibūdina kaip aplinkybes, parodančias teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ši lengvinanti aplinkybė yra suprantama kaip dviejų kaltininko būsenų visuma, o ne kaip atskiros aplinkybės. N. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad išgyvena dėl to, kas atsitiko, ir nuoširdžiai gailisi, tačiau neprisipažįsta padariusi nusikaltimus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nuteistoji nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl negali nuoširdžiai gailėtis dėl jų padarymo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakviesti S. G. liudyti teisme, kadangi ji nėra tiesiogiai susijusi su šia byla ir negalėtų patvirtinti arba paneigti kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikštas prašymas dėl įrodymų tyrimo atlikimo.
Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta bauda aiškiai per griežta, kadangi ji prieš tai nebuvo teista, šioje situacijoje niekas nepatyrė žalos, išskyrus ją pačią. Tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas N. P. bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad ji prieš tai nebuvo teista ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atsižvelgiant į tai, kad už padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos alternatyvios arešto bei laisvės atėmimo bausmės. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajai paskyrė žymiai mažesnes bausmes, negu numato inkriminuotų straipsnių sankcijų vidurkiai.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ir paskyrė teisingą bausmę, todėl byloje priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nuosprendžio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistosios N. P. apeliacinį skundą atmesti.