- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- TS-95-827/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-202 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. 2018 m. rugsėjo 2 d.
Taip pat A. B. 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažina 1/3 ir A. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme 2015 m. birželio 10 d (1 para) išbūtas laikas bei atlikta bausmės dalis pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu 2016 m. spalio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies bei 5 dalies 1 punktu jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta 1/3, t.y. iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos galutinės bausmė laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 24 d iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant atliktos bausmė dalį pagal subendrintą nuosprendį bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laiko sulaikymo ir suėmimo laikotarpius, taip pat laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 9 d. (2 paras).
2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, iš dalies pakeista 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, ir 9 dalimis A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta bausme, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to A. B. 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuostatomis, sumažinta 1/3 ir A. B. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2017 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 20 d.
Bausmės vykdymo pradžia 2016 m. gegužės 24 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. lapkričio 19 d., ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. rugpjūčio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. – 2 metai 25 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimu A. B. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nutarta teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; lankyti AA/AN grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nuomone, atsižvelgus į nuteistojo aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 104 balus, neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 13 kartų), kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (sąlygas pažeidė), 2 kartus taikytą lygtinį paleidimą (2 kartus sąlygas pažeidė), nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (buvęs sistemingas narkotinių medžiagų vartojimas), emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimas, nebrandus sunkumų sprendimas, galios jausmo palaikymas priklausoma, asocialia veikla, mąstymą ir elgesį - impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, nuostatas - sunkumai taikantis su priežiūros sąlygomis po lygtinio atleidimo nuo realios laisvės atėmimo bausmės, siejasi su nuteistojo nusikalstama veikla, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, išsilavinimo stoką, oficialios darbo patirties stoką, nedirba, nedengiamus turimus finansinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-202, kuriame nurodo, kad nesutinka su komisijos nutarimu, nes yra atlikęs didesnę bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje lankė įžanginę grupę, atliko gerbūvio darbus, įgijo specialybę, mokosi. Taip pat nurodo, kad buvo skatintas už gerą elgesį, pataisos įstaigoje nekonfliktuoja, elgiasi pavyzdingai. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimus, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau per laiką išbūtą pataisos namuose, apmąstė savo elgesį, suprato, kad turi keisti savo gyvenimą iš esmės. Prašo suteikti jam galimybę pasitaisyti laisvėje, pasižada lankyti anoniminius narkomanus bei psichologus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metų laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad A. B. 1/2 jam paskirtos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. rugpjūčio 19 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta (104 balai š 168), todėl jis formaliai net neatitinka BVK 157 straipsnyje nurodytų kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. B. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., atvyko iš Lukiškių TIK, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 2 kartus buvo baustas ( t.y. 2016 m. birželio 3 d. už dienotvarkės pažeidimą jam skirtas papeikimas (Lukiškių TIK), ir 2016 m. gruodžio 12 d. už nurodymų nevykdymą jam skirta nuobauda – 6 mėnesiai drausmės grupės (Vilniaus PN), paskutinį kartą 2016 m. gruodžio 28 d. Taip pat nuteistasis buvo 1 kartą skatinta (2018 m. rugpjūčio 1 d. jam skirta padėka). Būdamas pataisos namuose nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2018 m. gegužės 22 d. – 2018 m. birželio 26 d. dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“. 2018 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo elektros įrenginių remontininko specialybę. Šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, taip pat Vilniaus mokymo centre 8 klasėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, mokosi ir tai sudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 13 kartų, jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tiek lygtinio paleidimo sąlygas ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo ir šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą (pagal 6 subendrintus nuosprendžius). Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B. šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant nuteistojo emocinę gerovę, nurodyta, kad nuteistojo A. B. savęs vertinimas pažemintas, jam kyla sunkumų prosocialiais būdais tenkinti savo norus, poreikius, brandžiai pasirūpinti savimi. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, savivertę, savo galios jausmą linkęs palaikyti per patiriančių sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų neigimą, problemų nesprendimą, atsakomybės vengimą, priklausomą (psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), asocialią elgseną. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, nebrandus sunkumų sprendimas, galios jausmo palaikymas priklausoma, asocialia veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų pakartotino nusikalstamos veiklos riziką. Minėtos aplinkybės neabejotinai yra reikšmingos vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistojo mąstymas ir elgesys sudaro teismui pagrindą abejoti, jog jis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotinio jo nusikalstamo elgesio.
Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis neneigia sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo, kuris vis atsinaujindavo jam išėjus į laisvę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kad nusikalstamumą lėmė narkotikų vartojimas ir finansinis trūkumas, taip pat linkęs kaltinti susiklostančias aplinkybes. Ir nors šios laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose nefiksuota nuteistojo narkotikų ar alkoholio vartojimo atvejų, jis baigė Įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą turintiems asmenims, tačiau nėra duomenų apie nuteistojo anoniminių narkomanų susirinkimų lankymą, todėl teismui kyla abejonių, kad A. B. yra pakankamai motyvuotas bei sugebės savarankiškai koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje, savanoriškai gydysis priklausomybės ligas, atsiribos nuo neigiamos aplinkinių įtakos.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl A. B. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė turtinius nuostolius, pagal teismo nuosprendžius iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai, pataisos namuose nuteistasis nedirba (nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos, atlikinėjo neatlygintinus gerbūvio darbus), remiamas finansiškai artimųjų, šiuo metu skolingas pagal patvarkymą 615,58 eurų sumą, tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis pasiruošęs keistis, dės visas pastangas gyventi dorai, teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje, ir teismo nuomone, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, gan aukštą nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. B. skundą atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 59-202 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.