- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1-287-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49596-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Nukentėjusysis
- S. J., R. D.
- Kaltinamasis
- H. J.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. balandžio 30 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
H. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, anksčiau teismo teistas:
1) 2017-09-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 str. 1 ir 2 dalis, subendrinta, - 1 m. ir 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2019-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 str. subendrinta, - 53 parų arešto bausme;
3) 2020-09-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 1 d. subendrinta, - 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui, kuri 2020-11-23 nutartimi panaikinta;
4) 2022-05-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta, - 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;
5) 2023-04-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta, - 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;
6) 2023-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 str. 2 d. subendrinta, - 11 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;
7) 2023-09-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 str. subendrinta, - 1 m. ir 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2024-12-05,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
H. J. 2024-12-21 apie 02.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė savo brolį S. J., t.y. artimą giminaitį, tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir sviedė rankinį grąžtą į nugaros sritį, tuo artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą.
Be to H. J. 2024-12-21 apie 11. 30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė savo sugyventinę R. D., t.y. šeimos narį, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis H. J. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad tai įvyko namuose (duomenys neskelbtini), brolis ten gyvena ir tėtis. Galėjo būti apie 2 valanda nakties, kilo konfliktas nes išgėręs buvo. Sudavė du kartus į veidą ir grąžtą metė į nugarą, bet nepataikė. Nežino kodėl brolis sako, kad pataikė. Jis pats viską taip pusiau pamena, buvo išgėręs, bet kiek nepasakys, girtumo nenustatinėjo. Konfliktas kilo nes išgėręs buvo, o dėl kokios priežasties neatsimena. Ant nukentėjusio brolio sužalojimų nematė, kalbėjosi su juo kitą dieną. Jis jam nieko nepasakojo, neprašė atlyginti žalos, susitaikė ir gražiuoju gyvena. Dėl grąžto su broliu nekalbėjo.
Ir dar R. D. sumušė. Tai buvo sekančią dieną dienos, tos pačios dienos ryte. Netyčia jai įspyrė į pilvą nes buvo susinervinęs. Susinervino, o dėl ko neatsimena, tiesiog neatsimena. Tai buvo tame pačiame būste. R. D. po spyrio suklupo, pradėjo verkti. Nekalbėjo su ja po to, nežino ar ji prašo žalos atlyginimo, taikytis nebandė. (t. 2, b.l. 32)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad policijoje apklausė, teisybę pasakojo, bet dabar nieko neatsimena.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagarsinus buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. J. apklausos protokolai (t. 1, b.l. 44-45, 49, 128) kuriuose užfiksuota, kad 2024-12-21 apie 02 val. 20 min. jis buvo pas tėvą S. J. gim. (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo broliai H. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. J., kurio gimimo metų nežino. Namuose taip pat buvo ir H. J. draugė, kurios vardo ir pavardės nežino. Namuose jis ir jo broliai vartojo alkoholį, išskyrus jo tėvą S. J.. Kiek per vakarą suvaitojo alkoholio pasakyti negali, nes neatsimena. Vaitojant alkoholį miegamojo kambaryje jis liko dviese su broliu H. J.. Kambaryje taip pat buvo ir H. J. darugė, tačiau ji miegojo. Jiems vartojant alkoholį, jo brolis H. J. atsistojo ir trenkė iš dešinės rankos kumščio, jam į kairės pusės veido sritį, du kartus, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Jis sąmonės nuo smūgių praradęs nebuvo. Tada jis atsistojo ir vieną kartą iš dešinės rankos kumščio trenkė broliui, H. J. į krūtinės sritį ir nuo jo atsitraukė. Tada H. J. į savo dešinę ranką paėmė rankinį grąžtą ir jį metė jam į nugaros sritį. Kaip grąžtas pataikė į S. J., šis jautė silpną skausmą, kurį jaučia iki šiol. Tada jis pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir H. J. pabėgo. Kur pabėgo brolis nežino. Dėl patirtų sužalojimų kartu su policijos pareigūnais išsikvietė ir GMP. Po GMP apžiūros, buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninės SPS, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas. Iš ligoninės grįžo namo. Taip pat nori paminėti, kad skausmą kairės pusės veido srityje jaučia iki šiol ir yra vartojus varstų nuo skausmo. Kokio stiprumo skausmas, įvertinti negali.
2024-12-21 apie 11 val. 30 min. buvo pas tėvą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo grįžęs jo brolis H. J. ir jo sugyventinė R. D.. Jis su broliu H. J. rūkė ir jiems būnant lauke, jo sugyventinė pas S. J. kažko paklausė, tačiau ko paklausė neatsimena. Tada ji nuėjo į kambarį, o jis su broliu buvo kambaryje. Užėjęs į kambarį H. J. vieną kartą spyrė iš kojos, kurios pasakyti negali, nes nežino, R. D. į pilvo sritį. Po spyrio, ji susigūžė ir pradėjo verkti. Akivaizdžiai matėsi, kad ji jaučia fizinį skausmą. Policiją iškvietė jo tėtis.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis S. J. patvirtino, kad viskas surašyta teisingai bei šiuos savo parodymus patvirtino (t. 2, b.l. 32)
Nukentėjusioji R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 dieną H. J. buvo pabudintas atvykus policijos pareigūnams į namus. Išvykus pareigūnams jis nuėjo į priebutį parūkyti su broliu S. J., ji atėjo į priebutį paklausti S. J. kur tėtis S. J.. Jis pasakė, kad nežino, H. J. jai kažką pasakė, bet ji nesivėlė į konfliktą, uždarė duris. Jis atėjęs į virtuvę iš kairės kojos į pilvą spyrė. Ji susigūžė, pradėjo verkti, nes skausmas buvo beprotiškas, nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo ant zelikio, o H. J. nuėjo miegoti. Atėjo tėtė S. J. paklausti kas nutiko, ji papasakojo kas nutiko, jis išėjo ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paklausė kas įvyko, ją ir H. J. išsivežė į policijos komisariatą Vilkaviškyje, iškvietė jai greitąją pagalbą, kuri ją išsivežė į priimamąjį, o H. J. sulaikė dviem parom. Jei neklysta spyrė kaire koja į pilvo sritį. Spyrė apatine kojos dalimi, ji stovėjo tuo metu. (t. 2, b.l. 33)
Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jie ten gėrė, pagėrė, lyg koks ginčas kilo, bet jis nesigilino, tuo metu miegojo su kvėpavimo aparatu, jam priklauso pagal ligą. Atėjo S. J. ir pasakė, kad gavo, matė, kad ten truputį buvo nubrozdinta.
Tai vyko gruodžio mėnesį, buvo apklaustas pareigūnų, ką žinojo tą papasakojo. Buvo gruodžio mėnuo, dienos nepamenu, galėjo būti 21 diena, jau vėlokas laikas, ko gero naktis, tikrai ne diena. Vyko viskas jo namuose (duomenys neskelbtini). Kažką girdėjo, jie ten kalbėjo, ginčijosi. Pajuto, kaip į lovą iš virtuvės pusės įskrido žvejybinis grąžtas, pareigūnai jį paėmė. Po to atėjo sūnus S. J., o ar jam tuo grąžtu pataikė, ar ne negali pasakyti. S. J. sakė, kad jie susiginčijo, H. J. supyko ir S. J. gavo į ausį liaudiškai kalbant. Matėsi nubrozdinimas ties smilkiniu. Po to pareigūnai buvo, greitoji buvo. Kas iškvietė pareigūnus dabar negaliu pasakyti. Jie vartojo alkoholį, nestipriai, normaliai girti buvo. Greitoji S. J. išsivežė, jam buvo nubrozdinimai.
Kitą dieną buvo tualete ir atėjęs rado R. D. ant zelikio, sėdėjo ir verkė. Paklausė kas pasidarė, sakė, kad H. J. įspyrė, už ką nežino. Sakė, kad spyrė į pilvo sritį. Nei jis nesuprato už ką, nei ji turbūt nesuprato. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, ji prašė iškviesti ir jis iškvietė, sakė, kad sugyventinis apspardė. (t. 2, b.l. 33)
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant S. J., gim. (duomenys neskelbtini) veido stebimas paraudimas (t. 1, b.l. 68, 71).
Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, kur rastas ir paimtas grąžtas ledui gręžti (t. 1, b.l. 27-28, 106-113).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ledui gręžti grąžtas kaip daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (t.1, b.l. 84-88).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2024-12-21 apie 2.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje H. J. sudavė broliui S. J. du karus į veidą. Ant S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) veido nustatytas paaudimas (t. 1, b.l. 19-40).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad R. D. paaiškino, jog 2024-12-21 apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje kilusio konflikto metu sugyventinis H. J., kuriam nustatytas 1,39 prom. neblaivumas, spyrė vieną kartą jai į pilvą dėl ko ši jautė fizinį skausmą (t. 1, b.l. 101-104).
BPC garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini) praneša, kad mušėsi du broliai bei H. J. nenusiramina, jam grasina bei draugei į pilvą įspyrė (t. 1, b.l. 138-139).
Žemesnės instancijos teismas
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „Bodycam“ užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose nurodyta, kad:
įraše Nr. PSS-20241221-022947UTC+0200 užfiksuota, kaip S. J. nurodo, jog tėvas serga, o neblaivus H. J. daužosi, jį sumušė, daužė, sudavė į akį, todėl šiam skauda bei sudavė su šituo ir parodė grąžtą. Taip pat nurodo, jog mušė ir draugę. Toliau S. J. tvirtina, kad H. J. jį mušė kumščiu į galvą, nors jis rankomis ir buvo užsidengęs veidą. Taip pat S. J. nurodo, jog buvo mušamas ir kumščiais ir grąžtu. Nustatomas S. J. 2,27 prom. neblaivumas. R. D. nurodo, jog konflikto nematė ir nieko neliudys; įraše Nr. PSS-20241221-115328UTC+0200 užfiksuota, kaip S. J. (tėvas) prašo pareigūnų išsivežti H. J., nes pastarasis visiems grasina, sugyventinei valandos bėgyje įspyrė į pilvą. H. J., teikia, jog nieko neįvyko, nieko nedarė, nes miegojo. R. D. nurodo, jok triukšmavo į pilvą įspyrė ir viskas dėl to jautė fizinį skausmą“. Vėliau R. D. nurodo, jog sugyventiniai H. J. jai su kaire koja vieną kartą įspyrė į pilvą (t. 1, b.l. 140-141).
Savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini) pateikė S. J., gim. (duomenys neskelbtini) neįgalumo pažymėjimą (t. 1, b.l. 65).
Neįgalumo pažymėjime Nr. NP Nr. 1155268 nurodyta, kad nuo 2016-02-07 iki 261-02-28 S. J., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 % darbingumas (t. 1, b.l. 66).
Gydytojo išraše iš ligos istorijos Nr. P24-15298 užfiksuota, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog šį 2024-12-20 apie 21.00 val. sumušė brolis, todėl skundžiasi skausmu galvoje (t. 1, b.l. 83).
Specialisto išvadoje Nr. G 24/2025(09) užfiksuota, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini) klinikiniais duomenimis sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo pastas nevertintinas (t. 1, b.l. 77).
Žemesnės instancijos teismas
Gydytojo išraše iš ligos istorijos Nr. P24-15319 užfiksuota, kad R. D. nurodė, jog kreipimosi dieną pažįstamas asmuo pastarajai įspyrė į pilvą, sąmonės nebuvo praradusi, nepykino (t. 1, b.l. 83).
Specialisto išvadoje Nr. G 23/2025(09) užfiksuota, kad R. D. klinikiniais duomenimis sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo pastas nevertintinas (t. 1, b.l. 131)
Alkotesteriu S. J. (gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,27 prom. neblaivumas (t. 1, b.l. 24).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis H. J. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino iš dalies, teigė, kad sudavė broliui du kartus į veidą ir grąžtą metė į nugarą, bet nepataikė. R. D. sumušė. Netyčia jai įspyrė į pilvą nes buvo susinervinęs.
Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiojo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.
Nustatyta, jog prieš pirmos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, jis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Duodamas parodymus dėl antros nusikalstamos veikos H. J. teigė, kad įspyrė R. D. netyčia, tačiau kodėl taip padarė paaiškinti negalėjo. Kad spirta R. D. tyčia, patvirtino teismo posėdžio metu pati nukentėjusioji, ji jautė skausmą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. J.. Šias aplinkybes patvirtinta ir pareigūnų vaizdo kamerų įrašai, kur užfiksuota, kad R. D. nurodė, kad jai buvo spirta į pilvą, ji jautė skausmą. Tai patvirtina ir gydytojų išrašai.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų atvejus veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiesiems sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Tarp kaltinamojo veikų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstamos veikos baigtos, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad H. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narui – pirmu atveju broliui, antru – sugyventinei).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir teigė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veikas, tačiau teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. J. tvirtino, kad nors ir metė grąžtą į S. J., tačiau nepataikė, o R. D. įspyrė netyčia. Tokie H. J. parodymai patvirtina, jog jis ikiteisminio tyrimo metu neprisidėjo prie greitesnio įvykio ištyrimo bei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo. Be to konstatuotina, kad V. K. kaltės pripažinimas bylos nagrinėjimo metu bei gailestis nebuvo nuoširdūs, nes jis savo kaltę pripažino tik formaliai, t.y. byloje esant surinktiems neabejotiniems jo kaltės įrodymams, jis nedavė išsamių parodymų apie įvykio aplinkybes. Toks kaltinamojo elgesys viso proceso metu leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailestis dėl jų, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį suvokiant, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, ir visiškas kaltės neigimas būtų beprasmis.
Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis H. J. nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo H. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus jis pripažintinas recidyvistu.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnius vyrą ir moterį; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2023-09-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 str., baustas administracine tvarka - 2024-06-12 pagal ANK 73 str. 1 d., nuobauda galiojanti, nedirba.
Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad teisiamas už nusikaltimus, kuriuos padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog jo padarytos smurtinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, už smurtinius nusikalstamus šį kartą skirtinos griežčiausios terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, mažesnės, nei galimų skirti bausmių vidurkiai.
Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į padarytų veikų motyvus bei kilusias pasekmes.
Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad pagrindo H. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Kaltinamasis teistas septynis kartus, teistas ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas. Esant visumai anksčiau paminėtų aplinkybių, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. H. J. buvo laikinai sulaikytas 2024-12-21, 11.56 val. paleistas 2024-12-23, 11.58 val. ( t. 1, b.l. 160-162, 177-178)).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai.
Rankinis grąžtas saugomas Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugykloje, adresu J. B. a. 2, Marijampolė (t. 1, b.l. 89, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas savininkui – S. J., gim. (duomenys neskelbtini).
S. J. neįgaliojo pažymėjimas grąžintas saugojimui S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 67) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
H. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti recidyvistu.
H. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui - broliui), ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
H. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui - sugyventiniui), ir nuteisti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį – 4 mėnesius ir paskirti H. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 21 d., 11.56 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d., 11.58 val., tai yra 2 (dvi) dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – rankinį grąžtą saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugykloje, adresu J. B. a. 2, Marijampolė, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti savininkui – S. J., gim. (duomenys neskelbtini).
S. J. neįgaliojo pažymėjimą grąžintą saugojimui S. J., (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).