Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K. (M. K.), vertėjai E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

M. K. 2016 m. liepos 9 d., 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė šone stovėjusį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad priešais jį bandė sustoti mašina. Jis truputėlį pasuko, kad duoti mašinai prisiparkuoti. Vėliau, kada pradėjo važiuoti, truputį pasuko į dešinę pusę ir matomai užkliudė dešinėje pusėje stovėjusį automobilį. Jis negirdėjo kaip tai įvyko, jei būtų išgirdęs, tai būtų sustojęs ir užpildę dokumentus. Nesislėpė nuo įvykio, buvo blaivus. Jam neparodė kurioje vietoje padaryti kliudyto automobilio pažeidimai, ant jo automobilio jokių pažeidimų nėra, jis neapgadintas. Buvo padaryta nuotrauka, bet ten seni pažeidimai. Savo automobilio buferiu automobilio negalėjo pažeisti, nes išvažinėjant priekine dalimi, automobilio negalėjo užkabinti. Nubrėžimas ant jo automobilio buferio padarytas ne eismo įvykio metu, galėjo kliudyti tik automobilio viduriu. Aikštelėje stovėjo žmonės, jie galėjo matyti įvykį, tačiau jam niekas nepasakė, kad užkabino automobilį. Jokio raštelio ant mašinos nepaliko, jis išvažiavo. Supranta, kad kliudė automobilį, tačiau tai įvyko dėl neatsargumo, to nejuto.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Be M. K. kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1- 2), įvykio suvestinė (b. l. 3- 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), kuriuose nurodoma kad nuvykus prie PC „Maxima“ buvo rastas apgadintas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininko eismo įvykio vietoje nebuvo, jo ir eismo įvykyje dalyvavusio automobilio nerasta ir adresu (duomenys neskelbtini); policijos pareigūnės tarnybinė ataskaita, kurioje be kita ko nurodoma, kad jai M. K. nurodė, kad nejuto, jog apgadino stovėjusį automobilį (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), iš kurios matyti, kad automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir posūkio žibintas; R. U. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jai iš parduotuvės „Maxima“ apie 11.15 val. pranešė, kad atsitrenkta į jos automobilį; atėjusi prie savo automobilio rado raštelį, kuriame buvo užrašytas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 10), įvykio liudininko raštelis, kuriame nurodoma, kad automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Jūsų mašinos priekinį buferį (b. l. 11), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 12) patvirtinantys, kad automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K.; fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio ir posūkio žibinto apgadinimai bei automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio vaizdas. Tai kad nubrėžtų dažų žymės yra šviežios, o nubrėžimų aukštis atitinka automobilių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. Rimkevičiūtė.

Teismas daro išvadą, kad be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. kaltės pripažinimo dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad M. K. 2016 m. liepos 9 d., 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, vairavo automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė šone stovėjusį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiu būdu padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo asmuo gali būti pripažintas tik nustačius jo veikoje tyčią. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.

Be to sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos kad jis nejuto, jog apgadino kitą, šalia jo stovėjusį automobilį. Tai kad automobilių kontakto nepajautė nei M. K., nei kartu su juo važiavusi keleivė, taip pat patvirtino ir šalia M. K. priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi jo sutuoktinė A. K.. Kad M. K., be kita ko atsižvelgiant į jo amžių, galėjo nejusti eismo įvykio, t. y. kad nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė Laura Rimkevičiūtė. Bylos nagrinėjamu metu nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. K. eismo įvykio metu būtų neblaivus ir todėl turėtų suinteresuotumą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Automobilio techninė apžiūra atlikta, automobilis draustas ir suinteresuotumo pasišalinti iš eismo įvykio nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio būtų slėpęsis nuo pareigūnų, trukdęs tyrimui. Be to pažymėtina, kad M. K. nuo 2004 m. vos du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra gan preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, o jo padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinio pobūdžio. Daugiau procesinių galimybių nustatyti, kad M. K. galėjo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos nėra- įvykio vieta, kaip paaiškino teismo posėdžio metu L. Rimkevičiūtė, nebuvo filmuojama, o tiesioginių liudytojų, mačiusių eismo įvykį nustatyti nėra galimybės- nukentėjusioji nežino kas jai paliko raštelį su informacija apie pažeidėjo automobilį, taip pat nežino „Maxima“ apsaugos darbuotojo, kaip ji nurodė mačiusio eismo įvykį, duomenų, su juo nepavyko susisiekti ir policijos pareigūnei, tyrusiai šį įvykį. Teismui užklausus PC „Maxima“ informacijos apie eismo įvykį, atsakymo nebuvo negauta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad automobiliams buvo padaryti tik nežymūs apgadinimai, dėl ko M. K. galėjo nepastebėti eismo įvykio, dėl ko laikyti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, negalima. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. K. galėjo jausti, jog kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį, ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgus į tai, byla šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į M. K. asmenybę. Kaip minėta jis nuo 2004 m. du kartus baustas administracine tvarka, t. y. jo padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinio pobūdžio, skirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. M. K. vairavimo stažas didesnis nei 40 metų (b. l. 20). Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir dėl jo gailisi bei yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jam skirtina nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 24, 30², 31, 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., M. K. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 16059549325.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.