Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo A. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2011-06-22 apie 12.30 val. T. Ševčenkos g. 16B, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz 918, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs pasišalino iš įvykio vietos, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 234 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles. ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju A. Š. buvo inkriminuoti KET 132 ir 234 p. pažeidimai.

KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Apeliantas nurodo, kad 132 p. yra KET XIV skirsnyje ir reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko T. Ševčenkos g. 16B namo kieme, o ne kelyje, kai automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjo, todėl, anot apelianto, šis KET punktas reglamentuoja judančių transporto priemonių išsidėstymą kelyje ir vairuotojų elgesį judant iš paskos kito automobilio, taip pat greta kito automobilio, tokiu būdu šio KET punkto reikalavimų apeliantas negalėjo pažeisti. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. KET 1 p. numato, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3 p. nurodo, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne kelyje, nes namo kieme esančios važiojamosios dalys taip pat priskiriamos kelio sąvokai, kadangi yra skirtos eismui. KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š., vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz 918, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė minėtą stovintį automobilį, t. y. pažeidėjui pagrįstai inkriminuota KET 132 p. pažeidimas, nes šiuo atveju neturi reikšmės ar kita transporto priemonė stovėjo ar važiavo.

Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra nei rašytinių, nei žodinių pareiškimų, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog A. Š. įvykio metu sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, t. y. automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma dėl I. P. automobilio Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų (b. l. 84) bei I. P. pateikta medžiaga iš AB „Lietuvos draudimas“. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Š. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles. KET 234 p. nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) t. y. padaryta turtinė žala, eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nebuvo, todėl A. Š. kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, ko jis nepadarė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Taigi baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidėjas tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2011-06-23, apie 12.30 val., tačiau skundžiamu teismo nutarimu apeliantas nubaustas už įvykį, kuris įvyko 2011-06-22, t. y., anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai pakeitė pažeidimo padarymo laiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07).

ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų teisme nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo netinkamai nurodytas teisės pažeidimo padarymo laikas, buvo aktyvus ir ėmėsi priemonių esamiems trūkumams pašalinti bei patikslino teisės pažeidimo padarymo laiką. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė padėtis, kai to paties asmens atžvilgiu ir dėl to paties įvykio yra nustatyti tie patys pažeidimai, padaryti skirtingu laiku. Šiuo atveju teismas nustatė, kad teisės pažeidimai buvo padaryti 2011-06-22 apie 12.30 val. Kad T. Ševčenkos g. 16B, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz 918, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) neneigė ir pats pažeidėjas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tiesiog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suklysta nurodant pažeidimo laiką. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso greitumo, ekonomiškumo principais, buvo aktyvus ir pašalino protokolo trūkumus, negrąžindamas bylos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti protokolo trūkumai, kurių negalėjo ištaisyti teismas. Šiuo atveju nebuvo padaryta esminių proceso pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos padarymo laikas veikos kvalifikavimui pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. neturi reikšmės.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. Š. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.