Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimu R. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 29 d. nuo 17.00 val. iki 18.30 val., žvejodamas iš valties (duomenys neskelbtini), sugavo keturias lydekas, mažesnes, nei 50 cm, kurių nedelsiant nepaleido atgal į vandenį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.3.8 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. M. buvo paskirta 10 eurų bauda su valties konfiskavimu.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. M. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Šio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi R. M. skundas netenkintas, Institucijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimas pakeistas, panaikinta nutarimo dalis, kuria konfiskuota valtis ir ji grąžinta G. V. ar kitam savininko įgaliotam asmeniui. Likusioje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 567 straipsnyje ir 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles dėl to nenustatytos esminės teisiškai reikšmingos R. M. pareikštam kaltinimui faktinės aplinkybės, neobjektyviai įvertinti esami administracinio nusižengimo byloje liudytojų parodymai, nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad visi pareigūnai savo 2019 m. spalio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodę, kad nuo 17 val. tik stebėjo žalioje valtyje žveją, bet nei vieno iš jų tarnybiniame pranešime nėra žvejo apibūdinimo, t. y. kokios spalvos drabužiais buvo žvejys apsirengęs ar buvo su kepure, ar užsidėjęs ant galvos kapišoną, kokie žvejo veido bruožai, koks kūno sudėjimas. 2021 m. sausio 19 d. apklausiamas pareigūnas S. K. teismui nurodo, kad buvo stebima valtis 200 m atstumu ir apibūdina stebimą asmenį, kad asmuo buvo apsirengęs tamsia striuke ar ant galvos buvo kapišonas ar kepurė, neprisimena. J. J. apklausiamas posėdžio metu nurodo, kad žvejys buvo apsirengęs tamsia striuke, veido bruožus įsidėmėjo tiek, kiek matė per žiūronus 200 metrų atstumu, ant galvos buvo kepurė ar kapišonas, kad tai vyras apie 40 metų amžiaus.

3.2. Apelianto vertinimu, 2021 m. sausio 19 d. L. P., duodama parodymus teisme, teismui paaiškino, kad jos 2020 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra nurodytos ir surašytos iš S. K. ir J. J. žodžių ir, kad ji tik matė, jog žvejys sėdėdamas žalioje valtyje gaudo lydekas, bet kokio dydžio negali pasakyti, nes matė tik akimis, žiūronais nesinaudojo apie gaudomų lydekų dydį girdėjo iš kolegų. Taip pat, kad atplaukusiam žvejui į krantą, kuris pareigūnus informavo, kad žalioje valtyje žvejoja R. M. ir gaudo lydekas mažesnes, nei 50 cm, minėtas asmuo atvykęs su ,,Audi A6“, kuris stovėjo šalia ežero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrintas žvejys, bijodamas susidorojimo, paaiškinimą parašyti atsisakė. Teismui paaiškino, kad ji, net nebuvo priėjusi prie minėto žvejo, visą laiką sėdėjo automobilyje, o šias minėtas aplinkybes nurodė, remdamasi kolegų žodžiais. Alytaus teismas nutartyje dėl šios nurodytos aplinkybės ar ji laikytina patikima, ar turėtų būti atmesta, nepasisakė.

3.3. Skunde nurodoma, jog dėl šio administracinio pažeidimo padarymo yra kaltinamas nepagrįstai. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis Institucijos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto S. K., Institucijos (duomenys neskelbtini) J. J. ir Institucijos (duomenys neskelbtini) vyriausios specialistės L. P. 2019 m. spalio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir pagrįstumo, nes buvo remiamasi nenustatyto asmens informacija, kuris įvardijo, kad žalioje medinėje valtyje mažesnes, nei 50 cm dydžio lydekas gaudo R. M., atvykęs ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio nenustatyto asmens suteikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl jo nurodytų aplinkybių. Pareigūnai neva stebėdami žvejojusius asmenis ežere ir atkreipę dėmesį į asmenį, sėdintį žalioje medinėje valtyje, kad galimai jis gaudo lydekas mažesnes, nei 50 cm, savo tarnybiniuose pranešimuose ir liudydami teisme, neįvardijo atstumo ant ežero tarp žvejo žvejojusio žaliojoje medinėje valtyje ir neįvardinto asmens. Nėra nurodyta aplinkybė, iš kur atplaukusiam žvejui yra žinoma, kad yra sugautos keturios lydekos mažesnės, nei 50 cm.

3.4. Apeliantas teigia, kad pagal 2019 m. balandžio 16 d. su statybos įmone UAB „T.“ sudarytą darbo sutartį jis šioje įmonėje įdarbintas vadybininku. Šia sutartimi buvo nustatyta 40 val. trukmės darbo savaitė su 8 val. darbo dienos trukme, darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., darbo vieta (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį jis turėjo užtikrinti darbininkams, statantiems kotedžus, nepertraukiamą aprūpinimą statybinėmis medžiagomis. Be to, kad 2019 m. spalio 30 d. buvo darbe, o ne žvejojo ant (duomenys neskelbtini) ežero, patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija. Pastovi gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nes asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. Į (duomenys neskelbtini) grįžta tik savaitgaliais, nes čia yra deklaruota gyvenamoji vieta adresu, (duomenys neskelbtini)

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad UAB „T.“ direktorius P. P. paliudijo apelianto nurodytas aplinkybes ir patvirtino, kad R. M. į darbą atvykdavo ir su šviesios spalvos ,,Mersedes Benz“, kurį naudodavo darbo tikslais. Taip pat paaiškino, kad įmonėje niekas be jo žinios negali nebūti darbe ar atsiprašyti iš darbo, nes žinodamas, kad kažkas iš darbininkų nebus darbe ar dėl rimtų priežasčių vėluos ar išeis anksčiau, turi planuoti darbus, nes sutrikus medžiagų tiekimui stoja darbai statyboje. Ar R. M. 2019 m. spalio 30 d. buvo darbe, nepatvirtino, bet teismas šio liudytojo parodymus laiko patikimais ir daro prielaidą, kad apelianto tą dieną darbe nebuvo. Liudytojas D. B. (B.) patvirtino, kad nuo R. M. įsidarbinimo dienos jie dažnai apsikeisdavo automobiliais, naudodamasis apeliantui priklausančiu automobiliu, važinėdavo visur ir automobilį palikdavo irgi įvairiose vietose. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia R. M. nurodytą aplinkybę, kad 2019 m. spalio 29 d. apeliantas naudojosi D. B. priklausančiu mikroautobusu, o pastarajam buvo davęs automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nepatikimi.

3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnų parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi duodami parodymus tiek S. K., tiek J. J. yra paaiškinę, kad J. J. valties ieškoti vytis nulaukiantį žveją ieškojo apie 40 min. J. J., nurodo, kad valtį rado iš karto. S. K. nurodo, kad J. J. nuplaukus paskui žveją į kitą krantą, jie su L. P. sėdo į automobilį ir iškart nuvažiavo į kitą ežero krantą su tikslu sulaikyti iš karto atplaukusį pažeidėją. L. P. nurodo, kad J. J. nuplaukus paskui žveją, ji su S. K. apie 40 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir laukė J. J. skambučio. Pagrįstų abejonių sukelia S. K., J. J. nurodytos aplinkybės dėl jo atpažinimo, kadangi jokių aplinkybių iš ko buvo atpažintas, nenurodo. Atpažinimo aplinkybių nėra nurodęs S. K. 2019 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime ir Institucijos priimtame nutarime.

4. Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą, Institucija prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. R. M. skunde keliamas kaltės klausimas, ginčijant byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl R. M. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais apelianto samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. R. M. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, nurodydamas, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu jis buvo darbe Vilniuje. Vis dėlto, apelianto kaltę įrodo liudytojų S. K., J. J., L. P. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad reido metu stebėjo (duomenys neskelbtini) ežere iš žalios spalvos valties žvejojusį žveją, gaudžiusį galimai mažesnes, nei 50 cm ilgio lydekas. Prie kranto atplaukęs kitas žvejys nurodė, kad valtyje lydekas gaudo R. M., atvykęs ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijos vyriausiasis specialistas S. K. ėjo link tos kranto vietos, link kurios plaukė ir žalioje valtyje buvęs žvejys. Pastarasis, išlipęs į krantą, padėjo maišą ir, pamatęs pareigūną, sėdo į valtį ir nuplaukė. Pareigūnas J. J. bandė vytis žveją, tačiau nepavyko. Kitame ežero krante buvo rasta ta pati valtis. Iš esmės analogiškas aplinkybes Institucijos pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (t. 1 b. l. 18, 19, 20-21). Faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad suradus (duomenys neskelbtini) ežere žvejojusio žvejo maišą, jame rastos 4 mažesnės, nei 50 cm lydekos (t. 1 b. l. 15). Apžiūros aktu užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (t. 1 b. l. 173-178). Institucijos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus R. M. aplinkybių pasiaiškinimui, pareigūnas S. K. pažino R. M. kaip asmenį, kuris įvykio metu žvejojo valtyje (t. 1 b. l. 29). Visi šie aukščiau aptarti įrodymai sudaro vieningą visumą ir neginčijamai patvirtina R. M. kaltę, padarius ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma tik tai, kad jie stebėjo žalioje valtyje esantį žveją, tačiau nėra žvejo apibūdinimo (kokios spalvos drabužiais buvo apsirengęs ar buvo su kepure, ar užsidėjęs ant galvos kapišoną, kokie žvejo veido bruožai, koks kūno sudėjimas). Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad nors išties Institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodomas (duomenys neskelbtini) ežere žalioje valtyje sėdėjusio žvejo išvaizdos apibūdinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas įsitikinti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos teisingumu, kuo išsamiau ištirti byloje esančius įrodymus, nusprendė apklausti tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus. Teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu Institucijos pareigūnai plačiau apibūdino įvykio aplinkybes ir atsakinėjo į proceso dalyvių užduodamus klausimus. S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iškvietus apeliantą į apklausą, jį pažino pagal balsą kaip asmenį, žvejojusį žalios spalvos valtyje. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad žvejys, žvejojęs žalios spalvos valtyje, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos buvo kepurė arba kapišonas. Paaiškino, kad įsidėmėjo žvejo veido bruožus, kad vyras yra apie 40 metų amžiaus. Nurodė, kad šį asmenį atpažintų, kadangi prieš kelis mėnesius jį tikrino žvejojantį kitame ežere ir atpažino. Teigė atpažinęs apeliantą, kai šis atvyko į Instituciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko byloje surinktų įrodymų tyrimą, jų vertinimą, įsitikino jų patikimumu ir išsamiai argumentavo, kodėl jais vadovaujasi, priimdamas procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų Institucijos pareigūnų parodymais, jų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tiek tarpusavyje, tiek su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis sutapo ir byloje nenustatytas Institucijos pareigūnų suinteresuotumas ar galimas šališkumas. Vien tai, kad tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodomas žvejo apibūdinimas, nepaneigia liudytojų parodymų teisingumo, kadangi siekiant įsitikinti parodymų patikimumu ir išsiaiškinti papildomas aplinkybes, apklausdamas liudytojus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas pašalino byloje galėjusius kilti neaiškumus ar abejones.

11. Pasisakant dėl liudytojos L. P. parodymų vertinimo, konstatuojama, kad šios liudytojos parodymai laikytini patikimais, jais galima remtis kaip patikimu R. M. kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad liudytojos L. P. parodymai sutampa tiek su kitų byloje apklaustų liudytojų S. K., J. J. parodymais, tiek su Institucijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, tiek su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, byloje nėra nustatytas šios liudytojos galimas suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl jos parodymai laikytini patikimais.

12. Apeliantas skunde nurodo, kad apklausiami Institucijos pareigūnai neįvardijo atstumo ant ežero tarp žvejo, žvejojusio žaliojoje medinėje valtyje ir neįvardinto asmens ir nurodė aplinkybės, iš kur atplaukusiam žvejui yra žinoma, kad yra sugautos keturios lydekos mažesnės, nei 50 cm. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios apelianto įvardijamos aplinkybės iš esmės neturi reikšmės jo kaltei pagrįsti. Nors ir proceso metu nebuvo nustatytas asmuo, kuris pranešė Institucijos pareigūnams apie tai, kad žalioje valtyje žvejoja R. M. (dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos pareigūnai tiek apklausiami teisme, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad šis asmuo, bijodamas dėl savo saugumo, nenorėjo prisistatyti. Be to, tai, kad būtent R. M. įvykio metu žvejojo valtyje buvo patikrinta ir nustatyta kitais neabejotinais, aukščiau aptartais, byloje esančiais įrodymais. Aplinkybę, kad reido metu rastos 4 mažesnės, nei 50 cm lydekos, patvirtino Institucijos pareigūnai, tiek apklausti teisme, tiek šią aplinkybę nurodydami tarnybiniuose pranešimuose. Būtent liudytojas S. K. aptiko R. M. krante padėtą maišelį su keturiomis lydekomis ir šis liudytojas girdėjo kaip apeliantas, nuplaukdamas pasakė: ,,lydekas paleisk“.

13. Apeliaciniame skunde R. M. kelia versiją, kad įvykio metu buvo darbo vietoje ir tai neva patvirtina darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys bei liudytojų P. P., D. B. parodymai. Pažymėtina, kad analogišką versiją ir argumentus apeliantas kėlė ir pirmosios instancijos teisme, dalį savo apeliacinio skundo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nesikartoja ir dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi dėl jų išsamiai jau pasisakė pirmosios instancijos teismas ir šiems argumentams pritariama.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.