Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Kančo studija“ ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6992-661/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Kančo studija“ ir A. K. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PROSTINVEST“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karaliaučiaus grupė“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai siekia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą vienam iš atsakovų BUAB „PROSTINVEST“, nes šis teismo teiginys visiškai neatitinka ieškinyje suformuluoto reikalavimo. Ieškovų pareikštas reikalavimas yra panaikinti perleidimo sutartį Nr. 2(2010-06-30) nuo jos sudarymo pradžios. Šis reikalavimas nepažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesusijęs su BUAB „PROSTINVEST“ mokėjimų atsakovui UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ atsiradimu. Be to, atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkto nuostatą, kuria naujasis kreditoriaus UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ įsipareigojo atsiskaityti už įgytą reikalavimą su pradinius kreditoriumi BUAB „PROSTINVEST“ atskiru šalių susitarimu nustatyta tvarka, pažymėtina, kad apie tokio atsiskaitymo egzistavimą nėra jokių požymių, ką patvirtina juridinių asmenų registro duomenys. Todėl BUAB „PROSTINVEST“ nereikės UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ grąžinti jokių sumų už tariamai perleistą reikalavimą. Teismas netinkamai taikė 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes ieškovai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinius, pareiškiamus bankroto bylose, atleidžiami. Atsakovo įmonės BUAB „PROSTINVEST“ iki 2009 m. spalio 29 d. pavadinimas buvo UAB ,,Baltijos ąžuolas“, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ne tarp BUAB „PROSTINVEST“ ir UAB „Karaliaučiaus grupė“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovai UAB ,,Kančo studija“ ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „PROSTINVEST“ ir UAB „Karaliaučiaus grupė“, prašydamas CK 6.102 straipsnio 2 dalies pagrindu panaikinti 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 nuo jos sudarymo pradžios (b. l. 3). Teismo nuomone, ieškovai tokiu būdu siekia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą vienam iš atsakovų – bankrutuojančiai UAB „PROSTINVEST“ ir tai prieštarautų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas įtvirtina, kad įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši norma, lygiai taip pat kaip ir teismo nurodomas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, patys savaime nedraudžia asmenims, kurie mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, kreiptis į teismą dėl šių teisių gynimo atsakovu nurodant bankrutuojančią įmonę. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir tokiu atveju jei iš atsakovo – bankrutuojančios įmonės – būtų priteista tam tikra suma, tai nereikštų, kaip nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismas, jog savaime būtų atliktas vienarūšis priešpriešinis įskaitymas. Tokiu atveju būtų taikomos ĮBĮ 35 straipsnio nuostatos.

Kartu su ieškiniu bei atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo UAB „PROSTINVEST“ įmonės pavadinimas iki 2009 m. spalio 29 d. buvo UAB ,,Baltijos ąžuolas“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai reiškia reikalavimus atsakovams BUAB „PROSTINVEST“ ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ dėl 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 panaikinimo, tačiau minėta sutartis buvo sudaryta ne tarp nurodytų atsakovų, bet tarp UAB „Baltijos ąžuolas“ ir UAB „Karaliaučiaus grupė“. Taigi skundžiamos nutarties argumentai, susiję su ginčo sutartį sudariusiais asmenimis negali būti pagrindų, kuriuo remdamasis teismas nustatė terminą trūkumams šalinti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Taigi šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos turinį.

Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, tai yra ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai faktai, kuriais yra grindžiamas reikalavimas, sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Teisinį ieškinio pagrindą, kurio ieškovas ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti, sudaro konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai turėtų patikslinti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), taip pat nurodė, kad ieškovai ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia prielaidomis, tačiau nedetalizavo, kurie iš ieškinyje nurodytų pagrindų nėra pakankami ar neaiškūs, kurie ieškovų teiginiai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai laikytini prielaidomis. Todėl ieškovai negalėjo tinkamai sureaguoti į minėtus skundžiamos nutarties argumentus ir minėtus trūkumus pašalinti. Šioje dalyje klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2, 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, trūkumų šalinimą bei atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovai įpareigoti per nustatytą terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo klausimą dėl ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ ir A. K. ieškinio atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PROSTINVEST“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karaliaučiaus grupė“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo priėmimo.