Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis darbų vykdytoju UAB „E. N.“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. (V. B., iki 2016-01-15 buvęs V. T.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016-01-02 apie 18:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia keletą kartų spyrė savo sutuoktinei – nukentėjusiajai J. T. į nugarą, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nepripažino. Kaltinamasis V. B. pripažino, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir dėl to įvyko konfliktas su sutuoktine – nukentėjusiąja J. T., tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir jos nespardė, o kai atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo.

Nors kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei J. T., įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji – kaltinamojo sutuoktinė J. T. ir kaltinamojo sūnus - liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus šioje baudžiamojoje byloje, savo atsisakymą motyvuodami tuo, kad jie su kaltinamuoju V. B. susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi, todėl, jų nuomone, aiškintis įvykio aplinkybes nėra jokio pagrindo, o baudžiamoji byla kaltinamojo V. B. atžvilgiu turi būti nutraukta. Kadangi nukentėjusioji J. T. ir liudytojas V. T. atsisakė duoti parodymus teisme, teismas, siekdamas patikrinti kitus įrodymus, esančius šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusiosios J. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 21-22), ir liudytojo V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 26), pagarsino teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Nukentėjusioji J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad jie su kaltinamuoju V. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais dar gyvena nukentėjusiosios tėvas A. S., kuris sunkiai serga ir nesikelia iš lovos, todėl nukentėjusiajai reikia jį slaugyti. Įvykio dieną kaltinamasis V. B. po Naujųjų metų šventimo buvo girtas, o būdamas girtas, kaltinamasis yra agresyvus, todėl 2016 m. sausio 2 d., kaltinamasis pradėjo ant nukentėjusiosios rėkti, ieškoti priekabių, kažko reikalauti, o vėliau, nukentėjusiajai būnant virtuvėje, pora kartų spyrė (davė) koja iš užpakalio į nugarą. Pajutusi skausmą, nukentėjusioji nuo kaltinamojo pabėgo ir užsirakinusi tėvo kambaryje, paskambino sūnui V. T., kuris pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus, tačiau kol ji prisiruošė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, sūnus jau buvo paskambinęs ir iškvietęs policiją.

Liudytojas V. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino, kad 2016 m. sausio 2 d., apie 14:15 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo motina J. T., kuri jam pranešė, kad kilo konfliktas tarp jos ir kaltinamojo V. B., kuris prisigėrė ir pradėjo „bušavoti <...>“, nes jis jau gėrė kelias dienas. Motina jo prašė, kad jis atvažiuotų nuraminti tėvo, bet liudytojas V. T. nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir pats nuvažiuoti pas tėvus į namus. Kai skambino telefonu, jo motina buvo susijaudinusi, verkė. Atvažiavęs į tėvų butą, jis rado girtą tėvą, kuris nieko paaiškinti negalėjo, o motina taip pat plačiai nieko neaiškino ir rašė pareiškimą policijai. Liudytojo V. T. teigimu, paprastai jo tėvas nesmurtauja, rankos prieš motiną nekelia, tačiau kai išgeria, prasideda tarpusavio konfliktai.

Kad liudytojas V. T. skambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtaujantį tėvą, bei prašė iškviesti policijos pareigūnus, patvirtinama telefono skambučio įrašo apžiūros protokolu (b.l. 29-30).

Liudytojas – policijos pareigūnas – M. M. (M. M.) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. sausio 2 d., jiems kartu su kolega V. S. patruliuojant Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras triukšmauja, grasina susidorojimu. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi J. T., kuri paaiškino, kad neblaivus jos sutuoktinis kelis kartus spyrė koja jai į nugaros sritį. Nukentėjusiosios sutuoktinis buvo girtas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir būdamas labai agresyvus, grasino bute esantiems asmenims, todėl policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius ir išvežė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnams dar būnant bute, į butą atvyko ir pareiškėjos sūnus, tačiau ar sūnus ką nors aiškino policijos pareigūnams, liudytojas M. M. paaiškinti negalėjo.

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė ir liudytojas – policijos pareigūnas – V. S. (b.l. 36), kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kadangi į teisiamąjį posėdį liudytojas V. S. negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.

Iš baudžiamojoje byloje esančio (b.l. 38) policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad kaltinamasis V. B., 2016 m. sausio 2 d. 15:00 val. pristatytas į Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą (pūsti į alkotesterį), tačiau nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, o elgesys buvo neadekvatus.

Smurto nukentėjusiosios J. T. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 9-10) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir smurtą galintys rodyti požymiai nukentėjusiosios J. T. nugaros srityje.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti. Nukentėjusiosios J. T. parodymai, duoti Vilnius miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai, kad kaltinamasis V. B. naudojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, analogiškai apie jos atžvilgiu kaltinamojo panaudotą smurtą ir jo pobūdį, ji aiškino ir paskambinusi telefonu savo sūnui – liudytojui V. T. bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį – savo sutuoktinį V. B., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama nukentėjusiojo asmens apklausa yra prilyginama parodymams, nukentėjusiojo duotiems teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje nustatytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgius kojomis savo sutuoktinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai J. T. į nugaros sritį (ją mušdamas), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. T. pareiškė, kad ji kaltinamajam atleido, jie su kaltinamuoju susitaikė, todėl ji prašė baudžiamąją bylą kaltinamojo V. B. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma. Kadangi kaltinamasis V. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir daro išvadą, jog kaltinamąjį V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, nėra pagrindo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, dirba ir išlaiko šeimą bei į nukentėjusiosios prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kurį teismas vertina kaip prašymą neskirti griežtos bausmės, ir daro išvadą, kad kaltinamajam V. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas. Prašydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, prokuroras taip pat prašė teismo taikyti kaltinamajam ir šiuos įpareigojimus: tęsti darbą ir būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Tačiau įstatymas (BK 48 straipsnio 6 dalis) įpareigojimo kaltinamajam tęsti darbą nenumato, o skirti kaltinamajam V. B. įstatyme numatytą (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, netikslinga, kadangi kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį ir būdamas namuose, todėl toks įpareigojimas, teismo nuomone, negali daryti jokios įtakos kaltinamojo elgesiui ir nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau prokuroro pasiūlytos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 71 ir 72² straipsniuose, be jokios abejonės, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo V. B. elgesiui ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, daro išvadą, kad vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ir įpareigojimų, kaltinamajam V. B. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 71 ir 72² straipsniuose.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam V. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga V. B. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B., iki 2016-01-15 buvęs V. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 bei 72² straipsniuose, ir įpareigoti V. B. per keturis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 10 (dešimties) MGL (376,60 € - trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat įpareigoti V. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per penkis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į V. B. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2016 m. sausio 2 d. 14:20 val. iki 2016 m. sausio 3 d. 16:05 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam V. B., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam V. B. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.