Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiantį per filialą BIGBANK AS filialą ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė parodo, kad prašo tenkinti ieškinį visiškai. Jei būtų nuspręsta mažinti ir netenkinti reikalavimo dėl 6043,86 Lt nuostolių, tai prašo priteisti nuostolius ne mažesnius nei minimali 5 proc. suma, garantuojama pagal LR CK 6.210 str. Nuo 2011 gegužės mėnesio atsakovas nėra atlikęs geranoriškai nė vienos įmokos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2007-11-20 ieškovas bei atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0700426/16pa, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Lt kreditą (b.1.19-23). Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas 2008-05-21 nutraukė sutartį teisėtai, remiantis sutarties bendrosios dalies 5.1.,5.1.1. punktais (b.l. 19,22,27). Atsakovo įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį sudaro 9950,86 Lt negrąžintas kreditas, 1326,07Lt nesumokėtos sutartinės palūkanos ir 110,00 Lt sutarties sudarymo mokestis (b.l.2,110). Byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos gavėjas būtų grąžinęs prašomą skolą ieškovui (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškiniu toje dalyje ir minėtiems reikalavimams neprieštaravo, savo skolą toje dalyje pripažino (b.1.116).

Kai atsakovas pripažįsta ieškinį visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (LR CPK 268 str. 5 d.).

Šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0900763/16ba yra vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,-vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal LR CK 6.881 str. kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. p. kredito davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti visą kreditą bei sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 9950,86 Lt negrąžinto kredito, 1326,07 Lt palūkanų ir 110,00 Lt sutarties sudarymo mokestį (b.1.38,116-117).

Atsakovas nesutinka su ieškovo patirtų nuostolių suma – 6043,86 Lt.

LR CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių realumą bei dydį ieškovas (kreditorius) turi pagrįsti konkrečiais įrodymais, kurie neabejotinai leistų konstatuoti tokių nuostolių atsiradimo faktą. Kasacinis teismas savo teisminėje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

Teismo vertinimu, į bylą pateiktas patirtų nuostolių skaičiavimas, remiantis diskonto normų metodu (b. l.28), nepatvirtina, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų laiku negrąžinant gauto kredito patyrė apskaičiuotą pinigų nuvertėjimą, ar kad disponuodami suteikta kredito suma ieškovas būtų gavę didesnę turtinę naudą nei ją suteiktų teismo priteisiamos 5 procentų įstatyminės palūkanos. Pateikta nuostolių skaičiavimo lentelė, nepagrindžia patirtų nuostolių realumo.

Kadangi palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę, teismas priteisia CK 6.37 str. nustatyto dydžio 5 proc. palūkanas, kuriomis ir bus kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę dėl prievolės neįvykdymo laiku. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, taigi iš anksto numatant minimalų kompensavimą (CK 6.210 str., 1 d., 6.261 str.). Kadangi ieškovas neprašo priteisti netesybų (bauda, delspinigiai) už netinkamą sutarties vykdymą, teismas priteisia 796,18 Lt palūkanas (11276,93 Lt×5 proc.×517 d.), kompensuojančias minimalius kreditoriaus nuostolius. Palūkanos apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2011-05-13 iki ieškinio padavimo teismui dienos, kadangi iš byloje pateiktos atsakovo mokėjimų lentelės (b.1.29) ir atstovo paaiškinimų (b.1.116) nustatyta, kad atsakovas visiškai prievolės nebevykdė nuo minėtos datos.

Skolininko pareiga mokėti kreditoriui ir pastarojo teisė reikalauti, kad iš skolininko būtų taip pat priteistos, įstatymo nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo numatyta CK 6.37 str. 2 d. Šios palūkanos teismų praktikoje dar vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 str. Pagal šio straipsnio 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos ne tik skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, bet kartu procesinės palūkanos laikomos ir minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kompensuojamais iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.210, 6.261 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 12183,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-10-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 366,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.2d., 80 str. 1 d. 1 p., b.l.5), o atsakovui iš ieškovo atmestų reikalavimų daliai priteistina 30,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 3d., b.l. 75). Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 336,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 12,00 Lt teismo patirtų pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Bigbank AS, j.a.k. 10183757, iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 9950,86 Lt negrąžinto kredito, 1326,07 Lt palūkanų už negrąžintą kreditą,110,00 Lt sutarties mokestį, 796,18 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12183,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-10-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 336,160Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.