Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-04 Kauno apylinkės teismas peržiūrėjo nuteistojo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pagal nuo 2015-01-01 įsigaliojusius BK 190 str. 1 d. pakeitimus, atleido V. U. nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 182 str. 3 d., vykdymo. Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d. (dvi veikos), 253 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrino jas iš dalies sudedant ir paskyrė subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2015-06-26 Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo V. U. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą, įsigaliojus 2015-03-24 baudžiamojo kodekso pataisoms, t.y. pasikeitus BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. ir švelninti bausmės atlikimo laiką.

Atsiliepimas į nuteistojo skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. U. prašymas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2015-07-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nuteistasis skunde prašo taikyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., pakeitimus. Šios nuostatos iš esmės reglamentuoja nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.), atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), ar kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.), bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.), bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str.), švelnesnės, negu įstatyme numatyta bausmės skyrimą (BK 62 str.), taip pat šios nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str.) ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str.).

Nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 str. 2 dalis). Sutinkamai su BPK 362¹ str. 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptarto teisinio reglamentavimo, išnagrinėjęs nuteistojo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę ir įvertinęs visų 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) pakeistų BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 179 ir 187 str. nuostatų taikymo galimybę jo atžvilgiu, nuteistojo prašymą atmetė. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo nuteistojo skunde nurodytų priežasčių, tačiau tokie nuteistojo argumentai, atsižvelgiant į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio visumą, atmestini.

Skunde nuteistasis prašo švelninti bausmę, kadangi pasikeitė BK 56, 60 ir 62 straipsniai. BK 56 straipsnis nustato, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais, o BK 60 straipsnyje yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, teismas, spręsdamas klausimą dėl pasikeitusios BK 62 str. redakcijos taikymo nagrinėjamu atveju nurodė, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei duomenų, kad nuteistasis būtų iš dalies atlyginęs ar pašalinęs savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Nuteistasis skunde nurodė, jog yra jo atsakomybę lengvinančios, teismo nevertintos aplinkybės, t.y. padarant nusikaltimą dirbo, išlaikė mažametę dukrą, taip pat išlaikė savo sugyventinę pirmos grupės invalidę, kurios nuteistasis yra vieninteliu maitintoju, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra reglamentuotos įstatyme (BK 59 str.). Apelianto nurodytos aplinkybės nepatenką į BK 59 str. 1 d. nustatytą sąrašą. Pažymėtina, kad pagal BK 59 str. 2 d. teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tai yra būtent teismo prerogatyva, tačiau kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, teismas tokių aplinkybių nenustatė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuosprendis buvo patikrintas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę naujų BK 62 str. nuostatų pagrindu. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas.

Sutinkamai su BK 62 str. 1 d., teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Komentuojamo straipsnio antrojoje dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šios BK 62 str. nuostatos, vertinant jas 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) kontekste, nepakito. Tuo tarpu aptariamo straipsnio trečioji dalis įtvirtina teismo galimybes asmeniui skirti švelnesnę bausmę, esant BK 62 str. 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms ir jos taikymas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) pasikeitė antrojo BK 62 straipsnio 3 dalies punkto formuluote, vietoje „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso straipsnio 56 str. 2 d.“, nustatant „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje“, kas iš esmės leidžia pagrįstai teigti, jog tokiu atveju, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo nustatytos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti skiriama švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, naujoji BK 62 str. 3 d. 2 p. formuluotė, kurią pakeitė 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), nuteistojo prašomu peržiūrėti nuosprendžiu paskirtos bausmės atžvilgiu jokios reikšmės neturi.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54-61 str. nuostatomis, kurių pagrindu, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo buvusius teistumus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimo klausimas nagrinėjamu atveju net nebuvo sprendžiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad BK 62 str. redakcijos pakeitimai, padaryti 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), nagrinėjamu atveju V. U. atžvilgiu turėtų būti taikomi. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį ir dėl kitų bausmės švelninimo pagrindų, kurioje išdėstytiems motyvams iš esmės pritaria jų nekartodamas ir apeliacinės instancijos teismas, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo V. U. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.