Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2024-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-231-523/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
e1-231-523/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19340-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Kaltinamasis
E. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-231-523/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19340-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.12; 1.2.14.10.3; 2.12.1.4
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020-07-21 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 259 str. 1 d., galutine bausme - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą paskirtos bausmės laiką dirbti ar būti užregistruotam užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2) 2021-02-08 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., galutine bausme (LR BK 64 str.) - 11 mėnesių laisvės apribojimo ir 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 3) 2021-10-27 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 259 str. 1 d., galutine 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams su įpareigojimais ((duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. sugadino svetimą turtą, tai yra 2023 m. gegužės 28 d., apie 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, nenustatytu daiktu, galimai metaliniu strypu išdaužė stovėjusio, A. K. priklausančio automobilio "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visus stiklus (priekinį, kairės ir dešinės pusės bei galinius stiklus), kurių bendra vertė 350 eurų ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. 350 eurų turtinę žalą.

E. I. kaltė grindžiama šiais byloje esančiais įrodymais: pačio E. I. parodymais, kuriais jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) P. V. ir pakvietė atvažiuoti pas jį bei padėti muštis su asmenimis, su kuriais anksčiau buvo kilęs konfliktas (duomenys neskelbtini) vykusioje šventėje. Tos šventės metu įvyko muštynės, kurias jis norėjo išskirti, kad viskas būtų taikiai, tačiau pats nukentėjo, tai yra vienas iš ten buvusių asmenų prakirto jam kaktą. Tada į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. P. teigė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Jis paprašė P., kad jo atvažiuotų pasiimti, tačiau jis su ten buvusiais asmenimis, kurių jis nežino, suorganizavo, kad atvažiuotų jo paimti vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis atvažiavo su "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Tas vaikinas paėmė jį iš (duomenys neskelbtini) ir vežė į (duomenys neskelbtini). P. buvo atsiuntęs (duomenys neskelbtini) lokaciją. Kiek pamena, jiems atvažiavus, pamatė ant kelio sustojusį autobusiuką „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio neprisimena, (duomenys neskelbtini) spalvos ir "(duomenys neskelbtini)" automobilį, (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Tada jis išlipo iš automobilio, pamatė, kad iš autobusiuko ir "(duomenys neskelbtini)" taip pat yra išlipusių vaikinų ir merginų, vyko konfliktas. Kadangi P. buvo minėjęs, kad autobusiukas priklauso būtent tiems asmenims, kurie (duomenys neskelbtini) šventėje prakirto jam kaktą, todėl iš pykčio paėmė metalinį strypą, tačiau iš kur jį paėmė nepamena ir juo išdaužė autobusiuko langus. Tada visi sulipo į mašinas ir iš ten išvažiavo. Važiavo pas kažkokį P. draugą į (duomenys neskelbtini) ir iš ten grįžo atgal į jo minėta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad išdaužė autobusiuko langus, jis labai nuoširdžiai gailisi, jei tuo metu būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs, be to, jis buvo P. suklaidintas, kad tas autobusiukas priklauso asmenims, kurie jį sumušė (duomenys neskelbtini) šventėje. Jei būtų žinojęs, kad tas autobusiukas priklauso kitam asmeniui, to nebūtų tikrai padaręs. Todėl suprasdamas savo kaltę, jis susisiekė su nukentėjusiuoju A., kurio pavardės nežino, atsiprašė jo ir susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis. Jis pripažįsta A. pareikštą 1000 eurų civilinį ieškinį byloje ir įsipareigoja padarytą žalą atlyginti per tris mėnesius, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), mokant jam dalimis, pirmą mėnesį 300 eurų, antrą ir trečią mėnesį po 350 eurų.

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad 2023 m. gegužės 28 d., apie 13.00 val., paskambino į telefoną N. K. ir paprašė jį su (duomenys neskelbtini) pavežti iki (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti, su jam priklausančiu automobiliu "(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) spalvos). Į autobusiuką įlipo N. K., kitų asmenų nelabai pažinojo, tik vėliau po įvykio išsiaiškino, jog tai buvo R. T., L. T., D. S., I. D. ir dar du asmenys, kurių nepažįsta. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, keleiviai ir jis pats užsimanė šlapintis. Išlipinėjo visi iš jo vairuojamo automobilio ir ėjo šlapintis, kas į vieną pusę, kas į kitą pusę. Jiems iš paskos važiavę automobiliai "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sustojo už jo vairuojamo automobilio galinės dalies, o kitas automobilis buvo "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) ir galimai (duomenys neskelbtini). Iš šių abiejų automobilių išlipo apie 4-5 asmenys ir pradėjo mušti jo keleivius, išskyrus merginas. Atsidarė jo "(duomenys neskelbtini)" galines duris, pasiėmė metalinį strypą ir dar su kažkokia kitokia lazda išdaužė jo automobilio priekinį, šoninius ir galinius stiklus, taip pat su tomis metalinėmis lazdomis mušė ir keleivius. Vėliau, minėti asmenys sėdo į savo automobilius, taip pat ir du asmenys, kurie važiavo su jo autobusu, įsėdo į automobilius ir visi pasišalino. Liko tik jis ir kiti dalyviai, kuriuos ankščiau paminėjo. Tuo metu, kai daužė jo automobilio stiklus, jis šlapinosi prie šalikelėje buvusių (duomenys neskelbtini) ir tuo metu pribėgęs kažkuris iš jaunuolių, jį pastūmė į ten buvusias (duomenys neskelbtini). Tačiau jis parvirtęs į (duomenys neskelbtini) nesusižalojo ir dėl to pretenzijų nereiškia. Pretenzijų turi tik dėl sugadinto automobilio stiklų, kuriuos vertina apie vieną tūkstantį eurų.

Papildomos apklausos metu A. K. paaiškino, jog pasilieka prie pirmoje apklausoje duotų savo parodymų. Papildomai parodo, kad kaip jau minėjo, įvykio metu buvo išdaužyti jam priklausančio autobusiuko „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visų langų stiklai. Autobusiuko stiklai kainavo 350 eurų, o jų pakeitimas - darbas 650 eurų, todėl viso jam padaryta 1000 eurų turtinė žala. Įvykio metu pats fiziškai nenukentėjo. Nei vieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų nepažinojo ir jų tikrai neatpažintų. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su E. I. sudarė susitarimą, kad jis jam padarytą žalą dėl autobusiuko išdaužtų langų atlygins per tris mėnesius.

Iš aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog E. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. E. I. veika pagal BK 187 straipsnio 3 dalį teisingai kvalifikuota, nes pilnai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamajam už nusikalstamą veiką siūloma skirti laisvės apribojimo bausmę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, jog padarytas baudžiamasis nusižengimas, į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmės skyrimas atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Kaltinamasis su šia bausmės rūšimi sutinka. E. I. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (2 mėnesiais) ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (2 mėnesiais) ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti 2024-01-22 E. I. ir nukentėjusiojo A. K. sudarytą įsipareigojimą (susitarimą) dėl žalos atlyginimo - 1000 eurų sumokėjimo iki (duomenys neskelbtini). Skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki pilno žalos atlyginimo (įsipareigojimo (susitarimo) įvykdymo).

Metalinį strypą teismo sprendimui įsiteisėjus sunaikinti. Prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos pritvirtintų vaizdo registratorių („(duomenys neskelbtini)") vaizdo/garso įrašus, (duomenys neskelbtini) garso įrašą, 47 vnt. susirašinėjimo nuotraukų ir 2 vaizdo įrašus palikti prijungtus prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti E. I., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamosios reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bacevičius