Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 240 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.5-9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2009-03-06 iki 2011-03-31 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau- Kauno TI) kamerose Nr. 166, 139, 158, 159, 221, 236, 156, 170, 240, 337, 208, 205, 162, 323, 350. Minėtos kameros neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų, t.y. pareiškėjui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatė teisės aktai. Taip pat kamerose esantys langai neatitiko higienos normų reikalavimų (kai kurie langai neatsidarydavo), nebuvo natūralaus vėdinimo, natūralaus apšvietimo, kadangi kai kurių kamerų langai buvo tamsinti. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, be to į kiemelį išleisdavo pasivaikščioti tik vienai valandai. Karštas vanduo į kamerą visiškai nebuvo tiekiamas, asmeninius drabužius ir skalbtis ir džiovinti reikėjo kameroje, kadangi nebuvo atitinkamos ventiliacijos drabužiai pradėdavo pelyti. Administracija nesirūpino nemokamu skalbimu. Dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir tik 10 min. Nustayto laiko neužtekdavo pilnaverčiam maudymuisi. Kamerose buvo pilna parazitų, naktimis lakstė pelės ir tarakonai. Vienam mėnesiui gaudavo vieną tualetinio popieriaus ruloną. Kalinimo metu pablogėjo regėjimas. Kadangi nebuvo sudaryta sąlygų ilgalaikiams pasimatymams kalinimo metu buvo priverstas išsiskirti su žmona. Kalinimo metu neteko daug svorio. Visose kamerose buvo vienodos lovos, kurių ilgis 2 m., o pareiškėjo ūgis 2 m. 4 cm. Dėl to neišsimiegodavo bei nepailsėdavo. Tokios gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietoje buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. Tokie pareigūnų veiksmai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog anksčiau į teismą nesikreipė, kadangi Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiškino Konvencijos 3 str. taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, taigi ilgai negalėjo suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 24-28).

Atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog visu skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI kamerose buvo laikomas 703 pilnas paras. Po pusę paros kameroje jis buvo laikomas atvykimo ir išvykimo dienomis bei dienomis, kai vykdant suėmimo vykdymo režimo reikalavimus buvo perkeliamas į kitą kamerą. Minimais periodais su suimtuoju atliekamos teisės aktų nustatytos procedūros, kurios vykdomos už kameros ribų. Laikomi kameroje asmenys perkeliami į kitą kamerą taip pat ir tuo metu, kai atliekamas kameros remontas. Kauno TI pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas mažesnio nei higienos normoje (5 kv. m .) ir nuo 2010 m. gegužės Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu nustatytame plote (3,6 kv.m.) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Viso pareiškėjas buvo laikomas mažesnio, nei norma, ploto sąlygomis 12 parų, t. y. mažiau, nei 2 procentus viso buvimo Kauno TI laiko. Lovos kameros yra standartinės 2 m. ilgio. Pareiškėjo teiginys, kad dėl jo ūgio, kuris 4 cm viršijo lovos ilgį ir dėl to nepailsėdavo, neturi pagrindo, kadangi normali miegančio žmogaus poza nėra išsitempusio visu ūgiu. Kauno TI kamerų higienos sąlygas reguliariai tikrina Kauno sveikatos centro specialistai o Kauno profilaktikos deratizacijos storis atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pastabų dėl užkrėstumo kenkėjais nebuvo. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo" ir Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno TI izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. būna išjungtos dirbtinio apšvietimo lempos. Kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to kamerose yra įrengti langai kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Pažymėjo, kad, esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val., bei po 16 val. Taip pat pareiškėjas nepateikė informacijos, kad, reikalui esant, jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno TI taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9 ir 16 val. Dirbtinis apšvietimas Kauno TI visiškai atitinka higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko skaityti, rašyti ir atlikti kitus smulkius darbus. Minėta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. 1 ir 2 aukštų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka higienos normos reikalavimus. Trečiojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A. Mickevičiaus gatvę ir septyni 2-jo aukšto atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į matinio stiklo su natūralia ventiliacija. Pakeitimas atliktas dėl to, kad skaidraus stiklo atidaromi langai laikomų asmenų buvo naudojami susiekti su A.Mickevičiaus gatvėje esančiais asmenimis keičiantis šviesos signalais, kalbantis ir perduodant daiktus, (mobilius telefonus, raštelius, ir kt). Tokie veiksmai trukdė ikiteisminiam tyrimui, todėl pakeitimai padaryti siekiant užtikrinti, kad ikiteisminis turimas būtų atliekamas taip, kaip reikalauja teisės aktai. Neabejotinai gali teigti, kad langų stiklą ir konstrukciją teko pakeisti dėl neteisėtų tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų ir jų bendrininkų laisvėje veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo regėjimas pablogėjo dėl apšvietos kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sąlygų. Kauno TI suimtųjų maitinimą reguliuoja Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas. Jame yra nustatytos fiziologiškai pagrįstos įvairių grupių suimtųjų maitinimo normos. Kauno TI minimų normų besąlygiškai laikosi. Pažymėjo, kad suimtieji maisto produktų gali nusipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo" 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, 8 punkte nustatyta galimybė, kad, esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 min. Kauno TI yra 3 dušų patalpos po 3 vietas ir viena - keturių vietų. Plotai: 10,84; 10,12; 12,16 ir 14,23 kv.m. Tokia prausimosi tvarka tenkina absoliučią daugumą suimtųjų. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka ir ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimai yra numatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte yra nurodyta, kad šios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 68 straipsnyje, o būtent -nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus. Taigi, nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, šios taisyklės nėra taikomos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BVK, nuteistiesiems, paliktiems Kauno TI atlikti ūkio darbų ilgalaikiai pasimatymai suteikiami. Suimtiesiems, laikomiems tardymo izoliatoriuose, pasimatymų suteikimą reguliuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 22 punkto 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Minimo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Pasimatymo tvarka yra nustatyta Lietuvos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Įsakymo 62 punkte nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka, o 65 punkte nustatyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, tai reiškia, kad suimtiesiems ir jiems prilygintiems nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai tardymo izoliatoriuose nesuteikiami. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas priklauso nuo abejų sutuoktinių valios. Ilgalaikių pasimatymų nebuvimas yra tik laikinas - ne ilgesnis, nei vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl tikėtina, kad santuoka nutrūko ne dėl pasimatymų nebuvimo, o dėl pareiškėjo nusikaltimų, už kuriuos, subendrinus bausmes, pareiškėjas nuteistas 19 m. laisvės atėmimo - terminas nepalankus išlaikyti nenutrūkusią santuoką. Pažymėjo, kad laikomas tokiomis „nežmoniškomis" sąlygomis ir patirdamas tokį netinkamą administracijos elgesį dėl blogų sąlygų, jis nebandė keisti savo padėties. Jei pareiškėjas iš tikro būtų išgyvenęs žiaurų elgesį ir siekęs pakeitimų ar specialistų pagalbos jis galėjo laiku, nelaukdamas tris metus kreiptis į Kauno TI administraciją ar teismą ir pašalinti visu jo minėtus nepatogumus ir žalą sveikatai. Kadangi jis nesiėmė jokių priemonių, galima tik viena išvada -pareiškėjo teiginiai apie jo būsenas ir sveikatą yra melagingi, siekiantys suklaidinti Teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 125 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas dėl laikymo Kauno TI sąlygų pateiktas 2014 m. kovo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metai. Pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, pareikšti pretenziją dėl kamerų įrangos, ploto, tenkančio vienam asmeniui ir kreiptis į tardymo izoliatoriaus administraciją su reikalavimu trūkumams pašalinti, arba toliau vykstant pažeidimams, pateikti teismui skundą dėl žalos atlyginimo, nepažeisdamas trejų metų senaties termino. Pareiškėjo argumentas, kad jis nesikreipė į teismą nepasibaigus senaties terminui dėl to, kad nebuvos susipažinęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais, aiškinančiais Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnį nėra pagrindas atstatyti senaties terminą. Pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI buvo supažindintas su tardymo izoliatorių vidaus tvarka, suimtųjų teisėmis ir pareigomis. Visa informacija pateikiama rinkiniuose, kurie yra kamerose.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje, t.y. buvo kalinamas perpildytose kamerose, langai neatsidarydavo, kiti buvo užtamsinti, nebuvo natūralaus vėdinimo kamerose bei natūralaus apšvietimo, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, karštas vanduo į kameras nebuvo tiekiamas, drabužius reikėdavo patiems skabti ir džiovintis toje pačioje kameroje, adminsitracija nesirūpino nemokamu skalbimu, dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę 10 min., kamerose buvo pilna parazitų, pelių ir tarakonų, buvo per trumpa lova bei nebuvo sudarytos sąlygos ilgalaikiams pasimatymams su žmona dėl to ilgą laiką buvo sudaryti nepatogumai, tyčia ir sąmoningai suvaržytos jo teisės, taip pat pablogėjo regėjimas, pradėjo skaudėti kojas, atsirado alergija bei išssikyrė su žmona.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI netinkamomis sąlygomis nuo 2008 m. iki 2011 m.

Atsakovo atstovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą bei kitus reikalavimus nuo 2008 m. iki 2011 m. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo tardymo izoliatoriuje pradžios, t.y. nuo 2008 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2014-03-24 (b.l. 20).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, o gavęs Kauno TI atsiliepimą į skundą, kuriame atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė teismui priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuano TI, prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011-03-23 taikytinas ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu, pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo buvimas Kauno TI laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2011-03-31 (b.l. 43-57).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad „tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama <...> tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais“, o 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas <...>“.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-03-16 įsakymu Nr. 1R-67 patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus nuostatų 9.3 punkte nurodyta, kad viena iš Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau-Įsakymas), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte numatyta, kad „iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus)“.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Kauno tardymo izoliatorius, užtikrindamas tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo teise būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI analizuojamu laikotarpiu (2011-03-24 iki 2011-03-31) buvo laikomas 205 kameroje. Kameros plotas 15,44 kv.m. ir joje buvo laikoma atitinkamai nuo 4 iki 5 asmenų ir jiems tekdavo nuo 3,86 iki 3,09 kv.m. ploto. Pareiškėjas 8 dienas buvo laikomas kameroje, kuri neatitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyto gyvenamojo ploto normos reikalavimų (b.l. 43-57).

Aukščiau nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina (tai pripažįsta ir atsakovas), kad laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2011-03-31 nuteistasis V. M. buvo kalinamas Kauno TI pažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą, vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv.m gyvenamojo ploto normą, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, tačiau teismas pripažįsta, kad šie pareiškėjo sveikatos būklės duomenys (jie būdingi ir asmenims, kurių laisvė neapribota) negali būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas analizuojamu laikotarpiu (2011-03-24 iki 2011-03-31) Kauno TI buvo kalinamas 8 paras, kurios neatitiko nustatyto gyvenamojo ploto normos reikalavimų. Be to, pareiškėjui teisės aktais buvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, o tai dalinai kompensuoja judėjimo trūkumą. Įrodymų, kad pareiškėjas dėl per mažo kameros ploto, pasivaikščiojimų gryname ore sąlygų, ribotos judėjimo laisvės ar sveikatos būklės pablogėjimo, kurią galimai įtakojo šios aplinkybės, būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją jo teisių pažeidimo metu, byloje nepateikta.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kamerose nebuvo lovos, atitinkančios jo ūgį, nes visos lovos buvo 2 m., o jo ūgis yra 2 m. 4 cm., todėl pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir jis dėl to patyrė žalą, kadangi tekdavo miegoti sulenkus kojas, todėl šiuo metu kamuoja mėšlungis bei skauda kojas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, reglamentuojančių kamerų įrengimą (toliau- Taisyklių) nenumatyta kokio ilgio lovos turi būti kamerose. Be to, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas su prašymu dėl didesnės lovos į juos nesikreipė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog būtent jo laikymo Kauno TI metu kamerų įrengimo trūkumai buvo ir jis dėl jų kreipėsi į Kauno TI administraciją (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Tap pat pareiškėjas nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo su žmona) jis išsiskyrė su žmona. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog su žmona išsiskyrė 2009 m. balandžio 15 d. Šioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo vertinimo laikotarpis yra nuo 2011-03-24 iki 2011-03-31, todėl nurodyti agumentai dėl santuokos nutraukimo ir patirtos žalos atmestini.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl pasivaikščiojimo kiemuose vienam asmeniui tenkančio ploto normos pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, nei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra nustatyta. Pareiškėjo argumentai dėl parazitų kamerose atmestini, kadangi atsakovas pateikė duomenis, jog kameros reguliariai tikrinamos ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b.l. 31-39). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno TI atsiliepime nurodė, jog direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo" 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, 8 punkte nustatyta galimybė, kad, esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 min. Pareiškėjas savo skunde pripažino, jog dušu gali naudotis vieną kartą per savaitę 10 min, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovas vykdo jai įstatymo numatytą įpareigojimą, todėl šiuo atveju teisės katų atsakovas nepažeidžia ir pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušais atmestini.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 1 ir 2 aukštų kameros turi atidaromus skaidraus stiklo langus, kurie atitinka higienos normos reikalavimus. Trečiojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A.Mickevičiaus g. ir septyni 2-jo aukšto atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į matinio stiklo su natūralia ventiliacija. Atsakovas nenurodė ar kameroje Nr. 205 yra matinio ar skaidraus stiklo langai, t.y. nepaneigė pareiškėjo argumento dėl kameroje esančio stiklo. Todėl pripažintina, jog 205 kameros langai neatitiko higienos normose numatyto reikalavimo.

Aiškindamas išvardintų nuostatų visumą, teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniškai ar žeminant asmens orumą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę (8 paros), bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno TI, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Kauno TI laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Kauno TI administraciją, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Tokiu būdu pripažintina, kad nuo 2011-03-24 iki 2011-03-31 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nuo 2011-03-24 iki 2011-03-31 buvo pažeista pareiškėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas. Pareiškėjo V. M. reikalavimą dėl 240 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.