- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1330-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13784-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Naftos standartas“
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Naftos standartas“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, komanditinė ūkinė bendrija „Diamona Baltic Development Pylimo“, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pievų takas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naftos standartas“, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. lapkričio 5 d. statybos leidimą LRS-01-181105-00225 statinio projektui „Trys vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“, jei teismas manytų, kad šis terminas praleistas; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. lapkričio 5 d. statybos leidimą LRS-01-181105-00225 statinio projektui „Trys vienbučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę statytoją UAB „Naftos standartas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo statytojos UAB „Naftos standartas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotą leidžiantį dokumentą buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. lapkričio 5 d. statybos leidimo Nr. LRS-01-181105-00225 galiojimą ir uždrausti atsakovei UAB „Naftos standartas“ vykdyti statybos darbus pagal ginčijamą 2018 m. lapkričio 5 d. statybos leidimą iki ginčas bus išspręstas iš esmės teisme. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o neuždraudus atsakovei toliau vykdyti ginčijamo statybos leidimo pagrindu pradėtus statybos darbus, galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkės arba taps neįmanomu, t. y. padidės neteisėtos statybos pagal statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidos, šalinamų padarinių mastas, todėl galimi papildomi ginčai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieškovės pareikštas ieškinys nėra pagrįstas, pateiktas ignoruojant ginčo santykiams taikytinas teisės normas. Valstybinę statybos priežiūrą atliekanti Inspekcija pateikė išvadas apie pažeidimų nebuvimą. Ieškovė neįrodė, kad teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju pasunkėtų ar taptų neįmanomas, ir nepagrindė kaip prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymu.
4. Atsakovė UAB „Naftos standartas“ ir trečiasis asmuo KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Neįrodė, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovai neturėtų lėšų statybos padarinių pašalinimui. Anot atsakovės ir trečiojo asmens, galimai padidėjusi statybos padarinių pašalinimo kaina neįrodo grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai per didele apimtimi suvaržytų atsakovės ir trečiojo asmens teises, pažeistų proporcingumo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą atkreipė dėmesį, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri atlieka statybos valstybinę priežiūrą, nenustatė jokių pažeidimų, vykdant statybos darbus pagal ginčijamą statybos leidimą (tiek nagrinėjant ieškovės skundus, tiek pateikusi išvadą nagrinėjamoje byloje). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje kyla abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal ginčijamą statybos leidimą pastatų statybos jau buvo pradėtos ir vykdomos iki ieškinio padavimo dienos, t. y. atsakovė UAB „Naftos standartas“ ketina rekonstruoti pastato liekanas į tris gyvenamuosius namus, statiniai pradėti statyti ant esančios buvusios pastato sienos liekanų. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju bet kokiu atveju turėtų būti vykdomi statybos nugriovimo darbai, o statybos padarinius būtų įpareigotos šalinti pačios atsakovės ir joms tokių darbų nevykdant – antstolis, kuris išlaidas turėtų išieškoti iš atsakovių. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovei teismo sprendimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovė tik deklaratyviais teiginiais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, kurie, nesant įrodymų, neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų reikalavimų. Pažymėjo, jog visiškas sustabdydamas statybos darbų, suvaržytų atsakovių (ir trečiojo asmens KŪB „Diamona Baltic Develompent Pylimo“) teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą, pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
9. Apeliantės vertinimu, priešingai nei nurodė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, preliminariai įvertinus šioje byloje ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio materialinio pagrindo argumentų turinį bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė pateikė teismui visus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes. Vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą, žemesnės instancijos teismas visiškai neanalizavo nei ieškinio faktinių, nei teisinių argumentų pobūžio, o tariamą ieškinio nepagrįstumą grindė išimtinai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos byloje pateiktos išvados turiniu, nors ši išvada neturi jokios išankstinės teisinės galios nagrinėjamoje byloje, vertinant ginčijamo statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Ieškinyje išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir jomis grindžiami teisiniai argumentai, patvirtinantys tai, jog, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, pažeisti esminiai teisės normų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nagrinėjamoje byloje pateikė išvadą, kurioje aukščiau aptariami pažeidimai yra neigiami, savaime neturi jokios įtakos, vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kadangi preliminarus ieškinio pagrįstumas yra nustatomas tik iš ieškinio turinio, apskritai neatsižvelgiant į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę ginčo statybos leidimas negalėjo būti išduotas, prieš tai negavus ieškovės sutikimo, į ką nepagrįstai neatsižvelgė nei statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija savo išvadoje, nei žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.
Šalies argumentai
10. Ieškovai, prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė objektyvias faktines aplinkybes (patvirtintas rašytiniais įrodymais) apie tai, jog atsakovas ginčo statybos leidimo pagrindu pradėjo vykdyti statybos darbus, prieš tai ne tik negavęs ieškovo sutikimo, bet ir apskritai jo neinformavęs. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir galimo teismo sprendimo turinio. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atsakovui nebus uždrausta toliau vykdyti ginčo statybos leidimo pagrindu pradėtus statybos darbus, šioje byloje galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkės arba taps neįmanomu. Akivaizdu, jog atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį lengviau, jei statybos darbai pagal ginčo statybos leidimą nebus baigti. Priešingu atveju padidės neteisėtos statybos pagal statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidos. Skundžiama nutartimi teismui atsakovų atžvilgiu netaikius visiškai jokių laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai yra bloginama ieškovo padėtis, nes jo interesus atitinkantys reikalavimai lieka visiškai neužtikrinti. Ieškovo pasirinktos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams – būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirajį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė jį atmesti.
12. Nurodė, kad vien ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės bandymai įrodymų ir įrodinėjimo taisykles sieti su laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimu vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog Statybos inspekcijai įstatymu yra suteikta teisė savo kompetencijos ribose tikrinti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ta aplinkybė, kad inspekcija nenustatė jokių pažeidimų, vykdant statybos darbus pagal ginčijamą statybos leidimą (tiek nagrinėjant ieškovės skundus, tiek pateikus išvadą nagrinėjamoje byloje), kelia abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra subjektas, kuriam įstatymų yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Ieškinys paremtas bendrosiomis teisės normomis ir ignoruojant ginčo santykiams taikytinas teisės normas, todėl negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, kas suponuoja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą bei pagrįstumą. Atsakovės vertinimu, ieškovė atskirajame skunde nenurodo, kokie jos byloje teikti duomenys patvirtina teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar neįmanomumą. Akcentuotina, kad šiuo atveju Ieškovė nepatirtų jokių realių išlaidų ar žalos, padarinių šalinimo išlaidos nebūtų vykdomos iš ieškovės lėšų. Matyti, kad statybos padarinių šalinimas nėra niekaip susijęs su ieškovės interesais, tad ir prašymas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų interesų pusiausvyros pažeidimą ir neproporcingą suvaržymą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Naftos standartas“ ir trečiasis asmuo komanditinė ūkinė bendrija „Diamona Baltic Development Pylimo“ prašė jį atmesti.
14. Nurodė, kad ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde neįrodė grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė net nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti bent prielaidą apie tokios grėsmės egzistavimą. Tuo atveju jeigu ieškinys būtų patenkintas, teismo įpareigojimas pašalinti statybos padarinius būtų įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. O tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtinas ir netikslingas. Į bylą nėra pateikta įrodymo, kuris leistų manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju, atsakovai neturėtų lėšų ar vengtų statybos padarinių pašalinimo ar imtųsi kitų nesąžiningų veiksmų siekdami išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymo. Galimai padidėjusi statybos padarinių pašalinimo kaina per se neįrodo grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjama byla nėra susijusi su kokia nors ieškovės galima žala. Patenkinus atskirąjį skundą ir visiškai sustabdžius statybos darbus būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo ir trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiasis asmuo patirtų neproporcingai didelių finansinių nuostolių ir kitokių neigiamų padarinių: statybos darbų ir su jais susijusių įsipareigojimų vykdymas neribotam laikui būtų tarsi įšaldytas. Dėl savo teisinio statuso ir finansinės padėties, ieškinį atmetus, ieškovas būtų finansiškai nepajėgus padengti net minimalią dalį nuostolių, kurie būtų patiriami neribotam laikui visiškai sustabdžius statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Skundžiama nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, konstatavęs, jog nėra nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas (CPK 144 str. 1 d.). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus.
18. Ieškovė nesutikdama su skundžiama nutartimi atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsiant statybos darbus, palankaus teismo sprendimo atveju gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, išaugti galimai neteisėtai pastatytų statybos padarinių šalinimo kaštai bei bus nepagrįstai pabloginama ieškovės padėtis.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
20. Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, jog ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo laikyti, jog ieškinys neatitinka pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vien ši aplinkybė neteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kas reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t.y. nepateikė įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovės, dėstomi argumentai dėl išaugsiančių statybos padarinių šalinimo kaštų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nesuponuoja vertinimo, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog ieškinio tenkinimo atveju statybos padariniai nebus šalinami ieškovės lėšomis. Byloje nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti, jog ieškinio tenkinimo atveju, atsakovai neturėtų lėšų ar vengtų statybos padarinių pašalinimo ar imtųsi kitų nesąžiningų veiksmų siekdami išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus laikytinos neproporcingomis ir paneigiančiomis šalių interesų pusiausvyrą. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas ir trečiasis asmuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdytų statybos darbus ir su jais susijusių įsipareigojimų vykdymą neribotam laikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie neturi esminės įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
24. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas pagrįstai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.