- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- ATP-598-719/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00155-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Malvyra Bučienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-598-719/2012
2012 m. gruodžio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimu S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. paskiriant 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 2 mėnesiams.
S. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2012 m. balandžio 6 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad šioje byloje nutarimas jau buvo priimtas 2012-05-24, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, netinkamai kaip „nuoseklius“ pripažino pakeistus ir besiskiriančius nuo ankstesnių policijos pareigūnų parodymus ir kritiškai įvertino jo, M. B. ir R. M. parodymus bei R. M. nuoširdų prisipažinimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės ir važiuojant pro policijos pareigūnus pasilenkė, dėl ko pastarieji nematė nieko sėdint automobilio gale. Be to, pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, apklausęs R. M. tėvus, kurie patvirtino, jog sūnus galėjo minimu laiku vairuoti automobilį, šių parodymų nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutarimą palikti nepakeistą, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga yra išnagrinėta visapusiškai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad S. R. padarė jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde S. R. teigia, jog įvykio metu automobilio nevairavo, važiuojant pro policijos pareigūnus buvo pasilenkęs, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo, M. B. ir R. M. parodymus vertindamas kritiškai ir juos atmesdamas. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje surinktai ir ištirtai medžiagai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių tarnybinių pranešimų ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, policijos pareigūnai vieningai nurodė, kad 2012-03-30 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), stabdė automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris reikalavimas sustoti nepakluso ir nuvažiavo tolyn padidinęs greitį, tačiau policijos pareigūnai gerai matė, jog automobilio salone sėdi du tamsių plaukų jaunuoliai. Policijos pareigūnai taip pat viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vieningai nurodė, jog automobiliui sustojus neapšviestame kieme ir vairuotojui pasišalinus, priekinėje automobilio sėdynėje miegojęs M. B. nurodė, jog automobilį vairavo S. R. (5-6, 17, 78-79 b.l.). Be to, policijos pareigūnai teismo posėdyje pakartojo, jog aiškiai matė automobilio salone sėdinčius asmenis, ir teigė, kad atlikę S. R. paiešką pagal duomenų bazę pamatė, jog veido bruožai yra tokie patys kaip ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo (78-79 b.l.). Kaip matyti iš M. B. 2012-03-31 apklausos, jis aiškiai nurodė, jog įvykio metu miegojo, tačiau tam tikrais laikotarpiais prabusdavo ir matė automobilį su įjungtais specialiaisiais signalais. Taip pat nurodė ir tai, kad įvykio metu automobilį vairavo S. R. (14 b.l.). Pirminiai M. B. parodymai visiškai atitinka policijos pareigūnų parodymus ir į juo negali būti neatsižvelgta kadangi, nors N. B. ir buvo išgėręs, tačiau kaip parodė teismo posėdyje policijos pareigūnai, jis buvo orientuotas, suprato kur yra ir ką veikia (79 b.l.). Pastebėtina ir tai, kad M. B. pirminius savo paaiškinimus policijos pareigūnams davė kitą dieną po įvykio būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą ir teismo posėdyje patvirtino, jog apklausos teisingumą patvirtino savo ranka rašytais žodžiais ir parašu (80 b.l.), dėl ko netikėti policijos pareigūnų ir pirminiais M. B. parodymais nėra pagrindo.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad minimų pareigūnų veiksmai būtų buvę šališki apelianto atžvilgiu. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo, o apelianto argumentai neigiant kaltę ir teigiant, jog policijos pareigūnų parodymai teismo posėdyje yra visiškai nauji - parodo jo tikslą bet kokias būdais išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pareigūnai R. M. ir J. Ž. apklausiami teismo posėdyje tik papildė ankstesnius parodymus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo kritišku R. M. parodymų vertinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. M., būdamas nepilnametis, 2012-04-06, t.y. po įvykio praėjus savaitei laiko, pateikė paaiškinimą, kuriuo prisipažino 2012-03-30 padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. (18 b.l.). Tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, R. M. parodymai tarpusavyje yra prieštaringi ir neatitinka bylos medžiagos: jis painiojasi sakydamas, kurioje pusėje sėdėjo S. R. įvykio metu, klysta nurodydamas, kiek automobilio ratų buvo padėta ant galinės automobilio sėdynės, o taip pat negali nurodyti, ar sustojęs išjungė automobilio variklį ir kur padėjo automobilio užvedimo raktelius (30, 80 b.l.). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad R. M. prisipažinimas ir parodymai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai.
Be to, S. R. tik 2012-09-17 teismo posėdžio metu parodė, jog važiuojant pro policijos pareigūnus jis buvo pasilenkęs (78 b.l.). Jokiuose ankstesniuose parodymuose ir paaiškinimuose apeliantas nebuvo nurodęs to fakto, kad važiuodamas pro policijos pareigūnus buvo pasilenkęs, ar paaiškinęs kodėl taip elgėsi, juolab, kad ant galinės automobilio sėdynės buvo padėtas automobilio ratas ir policijos pareigūnai aiškiai matė transporto priemonės salone sėdinčius du asmenis (78-79 b.l.). Taigi S. R. argumentas, jog važiuojant pro policijos pareigūnus buvo pasilenkęs, yra pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pastebėtina ir tai, kad 2012-10-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarime buvo padaryta klaida, nurodant, kad S. R. padarė pažeidimą 2012-04-06, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pažeidimas buvo padarytas 2012 m. kovo 30 d. (2, 3, 4, 5-6, 14, 17, 19 b.l.). Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarime įrašyta ne tokia pažeidimo padarymo data laikytina apsirikimu, nedarančiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tuo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo data nurodyta teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. R., R. M. ir M. B. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kritiškai ir paneigti byloje ištirtų ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetu – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais bei M. B. pirminiais parodymais. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl S. R. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.