- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-947-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo V. D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė 2009 m. kovo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. personalinės įmonės savininkei V. D. V. (b. l. 1-2) už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko atstove, Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto Naujamiesčio padalinyje pateikė Bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinius Nr. 8VG23401236 (2008 m. balandžio 7 d.), Nr. 8VG23401740 (2008 m. gegužės 15 d.), Nr. 8VG23403400 (2008 m. spalio 10 d.) ir Nr. 8VG23404079 (2008 m. gruodžio 16 d.), kuriuose deklaravo greito paruošimo sausas sriubas TARIC kodu 2104100090. Muitinės laboratorija, ištyrusi 2009 m. sausio 26 d. paimtus mėginius, šias prekes klasifikavo TARIC kodu 1902301090 kaip greito paruošimo makaronus. Šiais veiksmais muitinės tarpininko atstovė V. D. V., pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį būdama atsakinga už teisingų duomenų deklaracijose pateikimą, išvardytuose BAD importo rinkiniuose nurodė klaidingą prekių kodą, kas turėjo įtakos mokėtinų importo mokesčių mažesnio dydžio apskaičiavimui. Teisės pažeidimą V. D. V. padarė būdama prieš tai bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 1 dalį. Administracinę atsakomybę už tai numato ATPK 209² straipsnio 3 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu V. D. V. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 3 dalis ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai jai skyrė administracinę nuobaudą – 5 000 (penkių tūkstančių) litų baudą (b. l. 136-137). Teismas nurodė, kad V. D. V., turinti teisę užsiimti muitinės tarpininko atstovo veikla (b. l. 130), ir pati deklaruodama kitas prekes nei faktiškai esamos, pateikė muitinei neteisingus duomenis, todėl trauktina administracinėn atsakomybėn.
II.
Apeliaciniu skundu V. D. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad teismas nenagrinėjo jos kaltės formos ir subjektyvinės teisės pažeidimo pusės. Byloje nustatyta, kad V. D. V. BAD importo rinkinius užpildė remdamasi: CMR važtaraščiais, kuriuose buvo įrašytas prekės pavadinimas – greito pagaminimo makaronai (sriuba), kilmės sertifikatais, sąskaitomis/važtaraščiais bei Rusijos eksporto deklaracijomis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pripažindamas, jog V. D. V. turėjo kreiptis į muitinę dėl papildomo prekių patikrinimo, nes prekių kokybės pažymėjimuose nebuvo įrašo „sriuba“, nenurodė konkrečios teisės normos, kuri ją įpareigoja taip elgtis. V. D. V. teisę sąžiningai klysti savo veiksmais patvirtino pati muitinė, išleisdama prekes į laisvą apyvartą. Taigi nei vienai iš šalių nebuvo kilusių abejonių dėl pateiktos informacijos teisingumo (b. l. 139-140).
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodo, kad su V. D. V. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir surinktus duomenis, tinkamai pritaikė įstatymą ir pagrįstai patraukė apeliantę administracinėn atsakomybėn. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji negalėjo žinoti, jog deklaruojamos prekės yra ne sriubos, bet makaronai, nes muitinė šias prekes išleido į laisvą apyvartą. Aplinkybė, kad muitinė išleido prekes su neteisingai parinktu TARIC kodu ir aprašymu, nereiškia, jog tuo buvo patvirtintas muitinės tarpininko sąžiningas suklydimas. Būtent tokiems atvejams, kai kroviniai detaliai netikrinami, muitų teisės aktai numato galimybę tikrinti BAD rinkinius po prekių išleidimo, t. y. po deklaracijos įforminimo, kas buvo padaryta nagrinėjamoje situacijoje. V. D. V., būdama apdairi, turėjo ir galėjo numatyti, kad krovinį lydintys dokumentai nėra išsamūs, juose nurodytas kitoks prekių aprašymas, reikšmingas TARIC kodo nustatymui, todėl turėjo pareigą nustatyti tinkamą prekės kodą ir aprašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija protokole nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su tuo, jog jos veiksmuose yra subjektyvioji teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnyje, pusė. Nurodo, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, nes ji negalėjo žinoti, kad gamintojas dokumentuose nurodė neteisingą prekės informaciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N502-2725/2009, nuosekliai plėtojančią jo ankstesnę šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką, pabrėžė, kad ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (pagal analogiją su baudžiamąja atsakomybe, – esant nusikalstamam nerūpestingumui).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsniu, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi V. D. V. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal prekių gamintojo išduotus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės. Vertinant, ar V. D. V. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Protokole nurodytais keturiais atvejais apeliantė savo rizika nepasinaudojo minėtose teisės normose nustatytomis teisėmis ir, neįsitikinusi, kad BAD deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tiek juos pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai (b. l. 23, 37, 58, 83). V. D. V. sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama deklaracijose ji tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijose. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl BAD deklaruojamų prekių kodo, kadangi visuose krovinį lydinčiuose dokumentuose buvo nurodytas prekės pavadinimas „greito paruošimo makaronai“, o žodis „sriuba“ pateikiamas skliaustuose.
Taigi darytina išvada, kad V. D. V. numatė, jog jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis). Tai, kad apeliantė deklaravo prekes pagal gamintojo pateiktus duomenis jais pasitikėdama, nepašalina jos pačios kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį.
Teisėjų kolegija vertina, kad pripažindamas V. D. V. kalta už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijose Nr. 8VG23401236, 8VG23401740, 8VG23403400 ir 8VG23404079, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, juo skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. D. V. surašytas nepažeidžiant ATPK 259, 260 straipsnių nuostatų, kaltinimas jame nurodytas labai detaliai ir nuosekliai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl protokolo trūkumų atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad ATPK 209² straipsnio 1 dalies dispozicija nėra banketinė, todėl nukreipimas į kitą teisės aktą, konkrečiai reguliuojantį ginčo teisinius santykius (deklaranto teises ir pareigas), nėra privalomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
V. D. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.