- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- I3-2450-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04248-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB ,,Santris"
- Kategorijos
- 14.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Santris“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Santris“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti atsakovo Departamento 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą – už padarytus pažeidimus paskirtą 6000 Eur dydžio baudą sumažinti iki 1000 Eur baudos (b. l. 1-3).
Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą byloje Nr. JA-KSA-23, kuriuo už pažeidimų, numatytų Aplinkos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 4, 5 dalyse, 102 straipsnio 3, 5 dalyse padarymą UAB „Santris” skyrė galutinę 6000 Eur ekonominę sankciją.
Nurodo, kad kaltės klausimo nekelia, prašo teismo tik įvertinti paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumą, kadangi mano, jog paskirta galutinė 6000 Eur bauda yra per griežta. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog UAB „Santris” padarytus pažeidimus pripažįsta, jie atsirado dėl įstatymo nežinojimo ir dėl to labai gailisi. Prašo įvertinti tai, jog teisės aktų pažeidimo bylos metu UAB „Santris” bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. UAB „Santris” ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu jau buvo pasirašytos sutartys su Gamintojų ir I. A. dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo ir dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo. Reikiamos ataskaitos iki šiol nepateiktos, nes dėl atliekamo patikrinimo visi įmonės dokumentai šiuo metu yra pateikti VMI, todėl fiziškai nėra galimybės jų parengti. Teigia, jog šiuo metu yra bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir siekiama kuo greičiau atgauti įmonės dokumentus, kad būtų galima pateikti reikiamas ataskaitas. Dėl UAB „Santris” padarytų teisės pažeidimų nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, bendrovė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Todėl remiantis nurodytais argumentais, pareiškėjos teigimu, yra pagrindas sumažinti paskirtą baudą iki 1000 Eur.
Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas sumažinti paskirtą baudą atitiktų formuojamą Regionų apygardos administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-32).
Nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybes skunde dėl baudos sumažinimo jau buvo įvertintos skiriant baudą skundžiamu nutarimu. Pareiškėja padarė 9 nusižengimus, jai už kiekvieną iš jų buvo paskirta po ekonominę sankciją. Griežčiausia sankcija, iš pareiškėjai paskirtųjų, numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 str. 3 d. Atsižvelgiant į pareiškėjos paminėtas aplinkybes ir į tai, kad jos veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta minimali ekonominė sankcija - 6000 eurų bauda, o atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 102 str. 3 d. numatytas pažeidimas yra sunkiausias iš inkriminuojamųjų, sankcija didžiausia iš paskirtųjų, skyrė pareiškėjai galutinę ekonominę sankciją - 6000 eurų baudą.
Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali - teismo prerogatyva, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu. Pareiškėja savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė kitų įrodymų, kurių nebūtų pateikusi bylos nagrinėjimo metu institucijoje. Taigi, iš esmės nepateikė papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą mažinti paskirtą piniginę baudą. Paskirta bauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. JA-KSA-23 pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą byloje Nr. JA-KSA-23, kuriuo už pažeidimų, numatytų Aplinkos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 4, 5 dalyse, 102 straipsnio 3, 5 dalyse padarymą remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi UAB „Santris” paskyrė 6000 Eur ekonominę sankciją.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad paskirta 6000 Eur dydžio bauda yra neproporcinga, turi būti sumažinta iki 1000 Eur atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, t. y. kad pripažįsta pažeidimus, kurie atsirado dėl įstatymo nežinojimo, dėl jų gailisi, jau ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, bendradarbiauja su tyrimą atliekančiais pareigūnais, be to, padaryti pažeidimai nepadarė jokios žalos aplinkai ir žmonėms, už tai anksčiau nei bendrovė, nei vadovas nebuvo bausti.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja padarė 9 nusižengimus, už kiekvieną iš jų jai buvo paskirta po ekonominę sankciją. Griežčiausia sankcija, iš pareiškėjai paskirtųjų, yra numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje - įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones ir (ar) apmokestinamuosius gaminius, nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų. Departamentas nurodė, kad skiriant pareiškėjai baudą, buvo atsižvelgta ir įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl minimalios baudos, numatytos įstatyme skyrimo, todėl paskyrė pareiškėjai minimalią įstatyme numatytą 6000 Eur dydžio baudą (Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 6 dalis).
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, bylos Nr. 6/99-23/99-5/2000-8/2000), už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas, bylos Nr. 11/2000).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad ji padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims ir kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją, teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009). Taigi, baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne, o galbūt didesne bauda.
Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, įvertinus ir tai, kad pareiškėja padarė iš viso net 9 pažeidimus, padarymą skirti UAB „Santris“ mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėja pripažįsta pažeidimus, nurodo, kad juos padarė dėl įstatymo nežinojimo, nurodė, kad dėl jų gailisi, be to, iš karto ėmėsi priemonių trūkumams, lėmusių pažeidimų padarymą, pašalinimui, teigia, kad nuo pat pradžių bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, be kita ko, padaryti pažeidimai nepadarė jokios žalos nei aplinkai, nei žmonėms, anksčiau nei bendrovė, nei vadovas nebuvo bausti už pažeidimų padarymą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 administracinėje byloje Nr. 1-3245-283/2018, nurodo, kad analogiškai ir šioje byloje įstatymo nustatyta minimali bauda turi būti sumažinta.
Nagrinėjamu atveju teismas susipažinęs su pateiktais duomenimis ir įrodymais, įvertinęs juos, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo sumažinti pareiškėjai paskirtą įstatymo nustatytą minimalią baudą. Vertintina tai, kad pareiškėjos nurodyti argumentai (aplinkybes) Departamento jau buvo įvertinti, ko pasekoje pareiškėjai yra paskirta minimali bauda net už 9 pažeidimų aplinkos apsaugai padarymą. Tai patvirtina 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjos teiktas paaiškinimas dėl padarytų pažeidimų, kuriame pareiškėja buvo nurodžiusi tas pačias aplinkybes dėl baudos dydžio, kaip ir teismui pateiktame skunde. Taip pat tai patvirtina ir nutarimo argumentai, kuriame nurodyta, jog nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių, nurodyta, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu, pašalino priežastis, lėmusias pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama skundą teismui ir prašydama sumažinti paskirtą baudą, iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą mažinti įstatymo nustatytą minimalią baudą. Kaip yra formuojama teismų praktikos, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį, nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra pateiktų duomenų ir informacijos apie pareiškėjos galimai sunkią finansinę padėtį, taip pat įrodymų, kad 6000 Eur dydžio bauda pareiškėjai yra neadekvati, neprotinga, neproporcinga, vertinant bendrovės finansinio pajėgumo kontekste. Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomoje remtis Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 administracinėje byloje Nr. 1-3245-283/2018, kurioje teismas sumažino įstatymo nustatytą minimalią baudą, aplinkybės nėra tapačios šios administracinės bylos aplinkybėms ir negali būti pripažįstama precedentu nagrinėjamu atveju. Kaip minėta, pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų, įrodymų apie savo finansinę, turtinę padėtį, kitų duomenų, kurie neva apsunkina jos galimybę sumokėti paskirto dydžio baudą. Priešingai, nei šioje byloje, pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje Nr. 1-3245-283/2018, pareiškėjas teikė tokius įrodymus teismui.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ekonominės sankcijos skyrimo metu, konstatuotina, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtos baudos, nes paskirta bauda yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Aplinkos apsaugos įstatymo tikslus. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Santris“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.